Seimo nariai – prieš nežabotą sąvartynų plėtrą
Kė­dai­nie­čiams, ko­vo­jan­tiems prieš Za­bie­liš­kio są­var­ty­no plė­trą ir pa­jė­gu­siems me­tams pri­stab­dy­ti Kau­no re­gio­no at­lie­kų tvar­ky­mo cen­tro (KRATC) pla­nus, į pa­gal­bą su­sku­bo par­la­men­ta­rai. Sei­mo Lie­tu­vos vals­tie­čių ir ža­lių­jų są­jun­gos frak­ci­jos na­riai ra­gi­na, kad spren­di­mai dėl są­var­ty­nų plė­tros bū­tų pri­ima­mi ne re­gio­nuo­se, o Vy­riau­sy­bė­je.

Kėdainiuose išrinktas Darius Kaminskas, Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika ir šio komiteto narė Virginija Vingrienė parengė bei įregistravo Atliekų tvarkymo įstatymo pataisą. Ji numato, kad leidimus plėsti jau veikiančius sąvartynus galėtų išduoti tik Vyriausybė. Parlamentarai tikisi, jog Seimas apsvarstys pataisą dar per šią – pavasario – sesiją. Seimo narių žodžiais, ji galėtų tapti įrankiu, leidžiančiu valdyti šiuo metu nevaldomus procesus.

„Lietuvos žinios“ jau rašė, kad pagal dabar galiojančią tvarką kėdainiečių ir aplinkinių kaimų, nenorinčių skęsti gretimų savivaldybių atliekose, likimą lemia Kauno miesto savivaldybė. Ši KRATC dalininkė yra užsitikrinusi balsų daugumą priimant sprendimus. Aplinkos ministras Kęstutis Navickas lankydamasis Kėdainiuose skėsčiojo rankomis – ministerija neturi jokių galimybių pakeisti situaciją. „Jeigu kalbame apie Zabieliškio sąvartyno plėtros sustabdymą, didžiausią svorį čia turi Kauno miesto savivaldybė“, – akcentavo jis.

Sąvartynai – ant žemiausio laiptelio

„Sąvartynų plėtra savivaldybėse rodo merijų nenorą mažinti klimato kaitos efektą ir eiti pažangiu žiedinės ekonomikos įgyvendinimo keliu, nes nei technologiniu, nei aplinkosaugos aspektu ši plėtra nėra ekonomiškai pagrįsta“, – įsitikinusi V. Vingrienė.

Pasak parlamentarės, sąvartynai yra prasčiausia ir labiausiai nepageidaujama atliekų tvarkymo forma, kenkianti tiek aplinkai, tiek visuomenei. Vadovaujantis ES atliekų tvarkymo hierarchija, prioritetas skiriamas atliekų prevencijai ir perdirbimui, o jų šalinimas sąvartyne užima žemiausią pakopą – apsiribojama ne didesniu kaip 10 proc. visų atliekų kiekiu.

„Lietuva yra įsipareigojusi iki 2020 metų perdirbti ar kitaip panaudoti ne mažiau kaip 65 proc. komunalinių atliekų. Be daug geresnio pirminio rūšiavimo, šio įsipareigojimo ir ambicingo tikslo bus neįmanoma pasiekti. Juo labiau kad sąvartynų plėtra veikia kaip neigiama paskata pažangesniems atliekų tvarkymo būdams diegti. Todėl planus įrengti Lietuvoje bet kokį naują sąvartyną ar plėsti jau esantį privalo išanalizuoti ir patvirtinti Vyriausybės. Dabartinė praktika, kai sąvartynų statyba ar jų plėtra vykdoma remiantis regioniniais sprendimais, turi būti panaikinta“, – pabrėžė V. Vingrienė. Seimo narės nuomone, šiandien Lietuvoje tikrai netrūksta sąvartynų šalinimo infrastruktūros, nes ES finansavo 11 regioninių sąvartynų įrengimo procesus.

Dviejų kalnų per daug

Beje, valstybinė atliekų tvarkymo strategija numato galimybę savivaldybėms šalinti šiukšles kito regiono sąvartyne, o Atliekų tvarkymo įstatyme to nenurodyta. „Kadangi sąvartynuose būtų galima rasti laisvos vietos atliekoms šalinti uždarius vieną ir kitą regioninį sąvartyną, privalome panaikinti nuostatą, kad regiono atliekos turi būti šalinamos tik to regiono sąvartyne“, – pabrėžė įstatymo pataisos iniciatorė.

Nociūnų bendruomenės pirmininkė Vaida Stanevičienė džiaugėsi, jog pagaliau atsirado daugiau vilties pasipriešinti nepageidaujamai kaimynystei. „Jei įsitrauks Vyriausybė, galbūt pavyks sustabdyti Zabieliškio sąvartyno plėtrą. Tvarkant atliekas visas pasaulis eina į priekį, o mes vis grįžtame atgal. Negana to, už Medekšių kaimo jau stūkso kelių kilometrų ilgio ir apie 80 metrų aukščio fosfogipso kalnai, iš atliekų norima supilti ne mažesnius“, – „Lietuvos žinioms“ tvirtino bendruomenės pirmininkė.

Primename, kad KRATC planuoja iki 2020 metų Kėdainių pašonėje 17 ha plote įrengti sąvartyną. Pagal projektą tai būtų 950 tūkst. tonų atliekų kalnas, siekiantis 70 metrų aukščio, ir jis kasmet į aplinką išskirtų 60 tūkst. kubinių metrų nemalonaus kvapo filtrato.