Seimo kanclerį vaduos iš dviprasmybių
Vy­riau­sy­bės ini­ci­juo­ta vals­ty­bės tar­ny­bos pert­var­ka Sei­mui pri­mi­nė ne­at­lik­tus na­mų dar­bus. Kons­ti­tu­ci­nis Teis­mas (KT) prieš pen­ke­rius me­tus nu­ro­dė pa­keis­ti Sei­mo kanc­le­rio sky­ri­mo ir at­lei­di­mo tvar­ką bei pa­tiks­lin­ti jo sta­tu­są. Dis­ku­si­jos ža­da­mos per pa­va­sa­rio se­si­ją.

Seimo kanclerio veiklos teisinio reguliavimo klausimai iškilo KT pradėjus nagrinėti tuomečio kanclerio Gintauto Vilkelio, kurio neteisėtas atleidimas 2009 metų vasarą parlamento kasą patuštino ketvirčiu milijono litų (per 70 tūkst. eurų), bylos peripetijas. Konstitucijos sergėtojai 2013-ųjų vasarį konstatavo, kad Seimo statute turi būti nustatyti „aiškūs reikalavimai pretendentui į Seimo kanclerius, aiški, nedviprasmiška jo atleidimo iš pareigų tvarka“. Seimo narių nuomonei tuomet išsiskyrus – vieni manė, kad kancleris į darbą turėtų būti priimamas konkursu, kiti tuo abejojo, klausimas liko atviras.

Seimo kanclerio pareigos – ne politinio pasitikėjimo, tačiau į darbą jis priimamas be konkurso. Vyriausybės kancleris – politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojas, jį pasirenka premjeras.

Valstybės tarnybos pertvarką planuojanti Vyriausybė pasiūlė keisti prezidento kanclerio statusą. Po reformos jis taptų politinio pasitikėjimo tarnautoju (dabar – karjeros), jį skirtų ir atleistų prezidentas. „Tikslinga, kad naujas prezidentas turėtų galimybę apsispręsti dėl kanceliarijos vadovo“, – siūlomą iniciatyvą „Lietuvos žinioms“ pakomentavo prezidentės spaudos tarnyba.

Geriausias būdas – konkursas

Seimo pirmoji vicepirmininkė „valstietė“ Rima Baškienė tikino kol kas neturinti aiškaus atsakymo, kaip geriausia būtų spręsti šį klausimą. „Manau, kancleris jokiu būdu negali būti politinio pasitikėjimo tarnautojas. Kancleris tada tiesiog taptų vienu iš politikų, kanceliarijos darbas būtų chaotiškas, priklausomas nuo politinių vėjų. Laimei, dabar viso to nėra“, – sakė R. Baškienė.

Parlamentarė įsitikinusi, kad geriausias kanclerio priėmimo į darbą būdas būtų konkursas, kurio rezultatus vertintų kompetentinga komisija. „Kancleriui turi būti keliami patys didžiausi reikalavimai“, – pažymėjo ji.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) vicepirmininkas konservatorius Stasys Šedbaras taip pat mano, kad geriausias variantas būtų, jei Seimo kancleris būtų parenkamas konkursu. „Pagal jo rezultatus Seimo valdyba paskirtų nugalėtoją į pareigas. O dabar sunku suprasti, kokiai kategorijai Seimo kancleris priskiriamas – politinio pasitikėjimo ar karjeros tarnautojams“, – sakė parlamentaras. Anot jo, 2012 metais buvo parengtas naujos Seimo statuto redakcijos projektas, kuriame problemą siūlyta spręsti kanclerį priimant konkurso būdu. Tačiau, S. Šedbaro žodžiais, tas Statuto projektas iki šiol „nėra judinamas“. Seimo TTK vicepirmininkas vylėsi, kad nemažai probleminių klausimų pavyks peržiūrėti priimant naująjį Seimo narių teisių, pareigų ir veiklos garantijų įstatymo projektą. Drauge neišvengiamai bus tobulinamas ir Seimo statutas.

„Labai abejoju, ar Seimo kancleris turėtų būti politinio pasitikėjimo pareigūnas. Kancleris turi dirbti visam parlamentui – ne Seimo pirmininkui, ne valdančiajai daugumai, o visiems vienodai“, – pažymėjo S. Šedbaras. Todėl jis nepritartų ir pasiūlymui sutapatinti Seimo ir kanclerio kadencijas. „Jei jis būtų politinio pasitikėjimo pareigūnas, toks sprendimas būtų logiškas. Tačiau įstaigos vadovas neturėtų priklausyti nuo politinės daugumos valios“, – sakė komiteto vicepirmininkas.

Nuostatos kito

Per daugiau nei du dešimtmečius Seimo kancleriai buvo skiriami įvairiai. Iš pradžių kancleriu galėjo būti ir Seimo narys (tuometės Lietuvos demokratinės darbo partijos atstovas Neris Germanas, dabartinis Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotojas Jurgis Razma). 2000-aisiais pataisius Seimo statutą, kancleriu penkeriems metams galėjo tapti viešą konkursą laimėjęs asmuo, ne parlamentaras. Jo kandidatūrą turėjo laiminti Seimas. Tačiau jau po metų konkurso nuostatos buvo atsisakyta ir numatyta, kad kandidatą Seimui turi siūlyti parlamento vadovas. Seimo kancleriu taip pat yra buvęs Arvydas Kregždė, jis 2006 metais atsistatydino kilus vadinamajam privilegijų skandalui. Jį pakeitė G.Vilkelis, šį – Jonas Milerius. Šiuo metu Seimo kanclerė yra Daiva Raudonienė, į šias pareigas paskirta 2014 metų gruodį.

Pagal dabartinę tvarką, Seimo kanclerį įstatymų nustatyta tvarka penkeriems metams skiria ir iš pareigų atleidžia parlamentas Seimo pirmininko siūlymu. Kancleriu negali būti skiriamas Seimo narys.

Skyrė priemokas

Kaip rodo praktika, tiek Seimo, tiek Vyriausybės kancleriai yra gerbiami ir brangūs darbuotojai. Dar neįrodę, kad dirbs gerokai daugiau, nei turėtų, savo vadovų jie buvo pamaloninti solidžiomis priemokomis prie atlyginimų. Praėjusią savaitę Vyriausybės kanclerio pareigas pradėjęs eiti Algirdas Stončaitis premjero Sauliaus Skvernelio nurodymu gaus ne tik algą, bet ir 60 proc. atlyginimo sieksiantį priedą už veiklą, viršijančią darbo krūvį. Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis baigiantis 2017-iesiems Seimo kanclerei D. Raudonienei skyrė 20 proc. pareiginės algos dydžio priemoką 2018 metams taip pat už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą. Tik prezidentūros kancleriui Giedriui Krasauskui priemoka prie atlyginimo niekada nebuvo ir nėra mokama.