Seimo garaže – permainų skersvėjis
Įpu­sė­jus ka­den­ci­jai, Sei­mas iš es­mės im­sis pert­var­ky­ti tu­ri­mą trans­por­to ūkį. Per­pus – iki 20 – ke­ti­na­ma ma­žin­ti au­to­mo­bi­lių ir juos pri­žiū­rin­čių žmo­nių skai­čių, taip pat vi­siš­kai at­si­sa­ky­ti ma­ši­nų re­mon­to pa­slau­gų. Skai­čiuo­ja­ma, kad nau­jo­vė leis su­tau­py­ti ma­žiau­siai 0,5 mln. eu­rų.

Imtis reformų nuspręsta atlikus Seimo kanceliarijos Transporto skyriaus vidaus veiklos auditą, kuris atskleidė nemažai neūkiškos veiklos faktų. Juos įvertinusi specialiai sudaryta darbo grupė pateikė rekomendacijas, kaip būtų galima optimizuoti automobilių ūkio darbą. Kanceliarijos veiklą kuruojantis Seimo vicepirmininkas „valstietis“ Arvydas Nekrošius pasiūlymus rytoj ketina pristatyti Seimo valdybai. Gavus pritarimą, pertvarka turėtų būti įvykdyta iki vasaros. „Seimo automobilių ūkis visais laikais būdavo tabu, ką nors pakeisti būdavo sudėtinga. Bet dabar, neabejoju, tie pokyčiai prasidės“, – „Lietuvos žinioms“ sakė A. Nekrošius. Pasak jo, permainų tempas priklausys nuo dialogo su atleidžiamais darbuotojais.

Transporto skyriaus sąnaudos (atlyginimai, automobilių išlaikymas, degalai) 2017-aisiais siekė 1 mln. eurų, 2018-aisiais per devynis mėnesius – 664 tūkst. eurų. Optimizavus darbus, ketinama neviršyti 500 tūkst. eurų.

Teks atsisveikinti

Transporto skyrius su visais garažais šalia sostinės centro esančioje A. Juozapavičiaus gatvėje įsikūręs 7 tūkst. kv. m plote. Šiuo metu čia dirba 46 darbuotojai – automobilių mechanikai, elektrikai, šaltkalviai, suvirintojai, vairuotojai. Jie tvarko ne tik parlamentui priklausančius automobilius, bet ir turi teisę analogiškas paslaugas teikti kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims. Pernai per devynis mėnesius už tokias paslaugas Seimo transportininkai uždirbo 15,5 tūkst. eurų.

„Planuotume visiškai atsisakyti remonto paslaugų – tai ne Seimo reikalas. Kartu atsisakytume ir jas teikiančių dalies darbuotojų. Liktų vairuotojai ir keli smulkius remonto darbus atliekantys meistrai. Skaičiuojame, kad pakaktų 26 darbuotojų“, – sakė A. Nekrošius. Automobiliams prireikus didesnio remonto, darbams atlikti būtų skelbiamas viešas konkursas . „Mums tai kainuotų gerokai pigiau“, – įsitikinęs vicepirmininkas.

Remontuota iš širdies

Pasak A. Nekrošiaus, nuo kadencijos pradžios gerokai sumažėjo Seimo automobilių. 2017-aisiais jų buvo 55, dabar – 39, po reformos turėtų likti 20. Ketinama atsisakyti visų senų mašinų, jos greičiausiai bus parduodamos per aukcioną. Pastarasis, politiko žodžiais, buvo sėkmingas, už automobilius gauta kaina buvo didesnė nei rinkos. Seimo garaže vis dar netrūksta senienų – beveik dvi dešimtys mašinų pagamintos 1994–2008 metais. Nuo 2014-ųjų, kai buvo įsigyta dešimt naujų BMW 520 automobilių, Seimo kanceliarija mašinų nėra pirkusi. Tąkart pirkinys kainavo apie 280 tūkst. eurų.

Nuo kadencijos pradžios Seimo automobilių gerokai sumažėjo. 2017-aisiais jų buvo 55, dabar – 39, po reformos turėtų likti 20.

A. Nekrošiaus požiūriu, esminis ir „labiausiai šokiruojantis dalykas“, kurį atskleidė auditas, – vienam Seimo kanceliarijos automobiliui per metus tenkančios remonto išlaidos. Jos siekia 9,4 tūkst. eurų. Vidutiniškai per dieną buvo remontuojama 1,6 parlamentui priklausančio automobilio. Tuo metu vidutinė vienos mašinos metinė rida tesiekė 7 tūkst. kilometrų. Kas lėmė tokią situaciją, vicepirmininkas neaiškino. „Akivaizdu, kad labai stengiamasi remontuoti automobilius“, – sakė jis. Planuojama, kad po pertvarkos vieno automobilio metinė rida sieks 20 tūkst. kilometrų. Visos parlamento mašinos pernai per devynis mėnesius nuriedėjo 277 tūkst. kilometrų.

Garažo gali nelikti

A. Nekrošiaus teigimu, svarstomi pasiūlymai, kaip ateityje būtų galima panaudoti visą automobilių ūkio teritoriją. „Manoma, kad galėtume atsisakyti. Automobilius galima perkelti arčiau Seimo, kad nereikėtų gaišti laiko važinėjant. Tokių galimybių tikrai yra, juolab sumažinus mašinų skaičių“, – sakė parlamentaras. Jau prieš pusantrų metų pradėta kurti planus, kaip didelę dalį automobilių bei dispečerinę perkeltį į IV Seimo rūmus, esančius šalia istorinio parlamento pastato.

Kartu A. Nekrošius priminė, kad Vyriausybė parengė projektą, numatantį visą valstybės turtą sutelkti vienose rankose. Kad dideli pastatų plotai būtų naudojami racionaliai, valstybinės įstaigos jį arba nuomotųsi arba naudotų pagal panaudos sutartį. Pasak vicepirmininko, galimi keli pastatų A. Juozapavičiaus gatvėje panaudojimo scenarijai. Vienas jų – atsisakyti ir perduoti Turto bankui, o gautą sumą panaudoti Seimo rūmų renovacijai. Taip pat išnuomoti arba apskritai „įšaldyti“ užtikrinant apsaugą. Apskaičiuota, kad toks variantas atsieitų 2 tūkst. eurų per mėnesį.

A. Nekrošius spėjo, kad numatytas permainas svarstant Seimo valdyboje gali kilti nesutarimų, nes kai kurie parlamentarai yra įpratę naudotis automobilių ūkio teikiamomis paslaugomis. „Tačiau Seimui reikalinga tik pavėžėjimo paslauga. Ir tam pakanka 20 automobilių. Visa kita – ne Seimo reikalas“, – įsitikinęs „valstietis“.