Seimo darbotvarkėje nebeliko eutanazijos
Pa­sip­rie­ši­nus Sei­mo Svei­ka­tos rei­ka­lų ko­mi­te­tui, iš pa­va­sa­rio se­si­jos dar­bų prog­ra­mos iš­brauk­tas so­cial­de­mo­kra­tės Ma­ri­jos Auš­ri­nės Pa­vi­lio­nie­nės par­eng­tas Eu­ta­na­zi­jos įsta­ty­mo pro­jek­tas.

M. A. Pa­vi­lio­nie­nė prieš ge­rą mė­ne­sį įre­gis­tra­vo an­trą, pa­to­bu­lin­tą, Eu­ta­na­zi­jos įsta­ty­mo pro­jek­tą. Pir­ma­sis jos siū­ly­mas my­riop pa­smerk­tiems ir ne­pa­ke­lia­mą skaus­mą ken­čian­tiems žmo­nėms su­teik­ti ga­li­my­bę są­mo­nin­gai nu­trauk­ti gy­vy­bę su­lau­kė ne­vie­na­reikš­mių ver­ti­ni­mų. Mū­ru prieš eu­ta­na­zi­jos idė­ją tuo­met sto­jo gau­sus Sei­mo na­rių, me­di­kų bend­ruo­me­nės, Baž­ny­čios at­sto­vų bū­rys. Šian­dien Sei­mas pa­tvir­ti­no pa­va­sa­rio se­si­jos dar­bų prog­ra­mą, ku­rio­je Eu­ta­na­zi­jos įsta­ty­mo pro­jek­to pri­ėmi­mas ne­nu­ma­ty­tas.

Vei­kia ideo­lo­gi­nės nuostatos

“Be­si­for­muo­jan­ti Sei­mo pra­kti­ka ro­do kai ku­rių par­la­men­ta­rų bai­mę bei ne­pa­si­ren­gi­mą ap­tar­ti rim­tų žmo­gaus gy­ve­ni­mo prob­le­mų, bė­gi­mą nuo tų prob­le­mų, bė­gi­mą nuo eu­ta­na­zi­jos klau­si­mo, nors mir­tį ste­bi ir mir­tį pa­ti­ria kiek­vie­nas žmo­gus. Da­rau prie­lai­dą, kad Svei­ka­tos rei­ka­lų ko­mi­te­tas yra aki­vaiz­džiai vei­kia­mas tam ti­krų iš­orės jė­gų, tam ti­krų ideo­lo­gi­nių nuo­sta­tų, ku­rios ne­tu­rė­tų var­žy­ti Sei­mo na­rio lais­vo mąs­ty­mo”, - šian­dien kal­bė­da­ma Sei­mo po­sė­dy­je par­eiš­kė M. A. Pa­vi­lio­nie­nė. Pa­sak jos, tie Sei­mo na­riai, ku­rie bal­suo­ja už šio įsta­ty­mo iš­brau­ki­mą, “ne­no­ri mąs­ty­ti apie žmo­gaus bio­lo­gi­nę baig­tį ir ne­ži­no, kad mir­tis yra įvai­riai ap­ta­ria­ma fi­lo­so­fi­nė­se ir teo­lo­gi­nė­se teo­ri­jo­se”. “Mū­sų Sei­mas ais­trin­gai gi­na žmo­gaus gy­ve­ni­mo tei­ses, ta­čiau ne­mąs­to apie tai, kad mir­tis yra žmo­gaus gy­ve­ni­mo pa­bai­ga, kad gy­ve­ni­mas ir mir­tis yra ne­da­lo­ma vi­su­ma, to­dėl ir mir­ties mo­men­tas ci­vi­li­zuo­to­je vi­suo­me­nė­je tu­rė­tų bū­ti reg­la­men­tuo­tas įsta­ty­mu taip ger­biant žmo­gaus kaip as­me­ny­bės tei­sę oriai iš­ei­ti iš gy­ve­ni­mo. Tik mir­tis su­ku­ria ga­lu­ti­nį žmo­gaus, kaip as­me­ny­bės, pa­veiks­lą. Ne­pa­gy­do­mai ser­gan­tis in­di­vi­das tu­ri tu­rė­ti tei­sę par­eikš­ti sa­vo va­lią, kaip iš­ei­ti iš gy­ve­ni­mo. In­di­vi­do va­lios par­eiš­ki­mas yra jo pri­va­taus gy­ve­ni­mo rei­ka­las ir to­dėl joks Sei­mas ne­tu­ri tei­sės tos va­lios var­žy­ti”,- Sei­mo po­sė­dy­je kal­bė­jo M. A. Pa­vi­lio­nie­nė.

Bū­ti­na diskutuoti

Griež­tas eu­ta­na­zi­jos prieš­inin­kas yra Svei­ka­tos rei­ka­lų ko­mi­te­to vi­ce­pir­mi­nin­kas kon­ser­va­to­rius An­ta­nas Ma­tu­las. „Lie­tu­vo­je ne­iš­nau­do­ja­mos vi­sos pa­lia­ty­vios me­di­ci­nos, nu­skaus­mi­ni­mo, slau­gos ga­li­my­bės. To­dėl siū­ly­ti įtei­sin­ti eu­ta­na­zi­ją - vi­siš­kai ne­są­mo­nin­ga. Žmo­gus tu­ri tu­rė­ti ga­li­my­bę pa­sen­ti ir nu­mir­ti na­tū­ra­liai, o vals­ty­bė tu­ri už­ti­krin­ti, kad ta mir­tis bū­tų ori, be skaus­mo, Šiuo­lai­ki­nės tech­no­lo­gi­jos tą pa­da­ry­ti lei­džia“, - por­ta­lui lzi­nios.lt yra sa­kęs A. Ma­tu­las.

Por­ta­las lzi­nios.lt ra­šė, kad per­nai rugp­jū­tį (pa­si­ro­džius pir­ma­jam įsta­ty­mo pro­jek­tui) Sei­mo pir­mi­nin­kė Lo­re­ta Grau­ži­nie­nė siū­ly­mą įtei­sin­ti eu­ta­na­zi­ją dėl ga­li­mo pikt­nau­džia­vi­mo pa­va­di­ni­mo la­bai pa­vo­jin­gu da­ly­ku. „Aš lai­kau­si to­kios tai­syk­lės gy­ve­ni­me - kad kiek­vie­nas gims­ta­me ir at­si­ne­ša­me sa­vo li­ki­mą. Ko­kį at­si­ne­ša­me, to­kį tu­ri­me”, - tuo­met sa­kė par­la­men­to va­do­vė. Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­trė Ri­man­tė Ša­la­še­vi­čiū­tė anks­čiau yra už­si­mi­nu­si apie dis­ku­si­jų šiuo klau­si­mu rei­ka­lin­gu­mą. „Tu­ri­me Bel­gi­jos pa­vyz­dį, kur tė­vai ga­li nu­spręs­ti dėl eu­ta­na­zi­jos sa­vo vai­kui. Tai nau­jai pri­im­tas įsta­ty­mas, su­kė­lęs daug dis­ku­si­jų. To­dėl ma­nau, kad mes taip pat tu­ri­me pra­dė­ti apie tai dis­ku­tuo­ti. Ma­nau, kad toks įsta­ty­mas pa­dė­tų iš­spręs­ti žmo­gaus, ku­riam su­dė­tin­ga gy­ven­ti, prob­le­mas. Ta­čiau tai tik dis­ku­si­jų pra­džia“, - prieš ke­lis mė­ne­sius yra pa­žy­mė­ju­si R. Ša­la­še­vi­čiū­tė.

Pa­sau­lio patirtis

Eu­ta­na­zi­ja le­ga­li­zuo­ta Ny­der­lan­duo­se, Bel­gi­jo­je, Liuk­sem­bur­ge. 2014 me­tų pra­džio­je Bel­gi­jos par­la­men­tas įtei­si­no su­nkia ir mir­ti­na li­ga ser­gan­čių ne­pil­na­me­čių eu­ta­na­zi­ją, be jo­kio am­žiaus ap­ri­bo­ji­mo, re­mian­tis pa­ties vai­ko ap­sisp­ren­di­mu mir­ti, psi­cho­lo­gui pa­tvir­ti­nus, kad jis yra pa­jė­gus tai nu­spręs­ti, taip pat su tė­vų su­ti­ki­mu. Ny­der­lan­duo­se eu­ta­na­zi­ja lei­džia­ma nuo 12 me­tų. Tei­sę są­mo­nin­gai nu­trauk­ti gy­vy­bę tu­ri ir pen­kių JAV vals­ti­jų – Ver­mon­to, Ore­go­no, Va­šing­to­no, Nau­jo­sios Mek­si­kos ir Mon­ta­nos – gy­ven­to­jai. Kai ku­rio­se vals­ty­bė­se, pa­vyz­džiui, In­di­jo­je, Mek­si­ko­je, le­ga­li pa­sy­vio­ji eu­ta­na­zi­ja, kai ne­pa­gy­do­mai ser­gan­čiam li­go­niui ne­be­tai­ko­mas gy­dy­mas, ku­ris tik pa­il­gin­tų jo kan­čias. Prieš ke­lias die­nas Pra­ncū­zi­jos įsta­ty­mų lei­dė­jai pri­ta­rė įsta­ty­mui, lei­džian­čiam me­di­kams gi­liai mig­dy­ti ne­pa­gy­do­mai ser­gan­čius li­go­nius, kol jie nu­mirs.