Seimo darbo birža laimina tik savus
Šios ka­den­ci­jos Sei­mas tę­sia įsi­šak­ni­ju­sias pos­tų da­ly­bų tra­di­ci­jas. Ins­ti­tu­ci­jų va­do­vų sky­ri­mą le­mia ne kom­pe­ten­ci­ja, o par­ti­niai in­te­re­sai ir as­me­ni­nės sei­mū­nų am­bi­ci­jos.

Pa­sta­ruo­ju me­tu Sei­mo tri­bū­no­je tin­ka­mu­mo tes­tą lai­kė gau­sus bū­rys pre­ten­den­tų į aukš­tus vals­ty­bi­nių ins­ti­tu­ci­jų va­do­vus. Vie­ni po­li­ti­kams pa­ti­ko, nors nei ži­nio­mis, nei in­te­lek­tu ne­nus­te­bi­no, grei­čiau – prieš­in­gai. Ki­tų Sei­me eg­za­mi­ną lai­kiu­sių­jų pro­pa­guo­ja­mos nuo­sta­tos par­la­men­ta­rus aki­vaiz­džiai su­er­zi­no. Tre­čių kom­pe­ten­ci­ja pra­no­ko sei­mū­nų su­vo­ki­mo ri­bas. Da­lis kan­di­da­tų ta­po už­gau­tų am­bi­ci­jų ir sąs­kai­tų su­ve­di­nė­ji­mo au­ko­mis. Vi­sos šios ten­den­ci­jos su­gu­lė į slap­to bal­sa­vi­mo biu­le­te­nius. Ir dar kar­tą pa­liu­di­jo par­ti­nės bi­čiu­lys­tės bei ne­for­ma­lių ry­šių svar­bą.

Pa­na­šią ydin­gą pra­kti­ką eks­per­tai ma­tė bu­vus ir per anks­tes­nes par­la­men­to ka­den­ci­jas. Jų tei­gi­mu, ne­ti­ku­sių sky­ri­mo tai­syk­lių po­ky­čius ga­lė­tų ini­ci­juo­ti pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­kai­tė, ku­rios par­ink­tus kan­di­da­tus Sei­mas ne kar­tą yra “išb­ro­ka­vęs”.

Agnetos Lobačevskytės naivūs atsakymai į Seimo narių klausimus ir juokino, ir kėlė nuostabą. Tačiau ji nurungė dvi kvalifikuotas žmogaus teisių žinoves. / Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

Keis­ta logika

Pu­san­trų me­tų Ly­gių ga­li­my­bių kon­tro­lie­riaus tar­ny­ba gy­va­vo be nuo­la­ti­nio va­do­vo, nes dvi kan­di­da­tės į šį pos­tą Sei­me ne­iš­lai­kė “gė­jų tes­to”. Prieš po­rą sa­vai­čių kva­li­fi­kuo­tas žmo­gaus tei­sių sri­ties ži­no­ves tei­si­nin­kes Ly­rą Ja­ku­le­vi­čie­nę ir Dia­ną Gumb­re­vi­čiū­tę-Kuz­mins­kie­nę įvei­kė bu­vu­si Sei­mo pir­mi­nin­kės Lo­re­tos Grau­ži­nie­nės pa­ta­rė­ja, “dar­bie­tė” tei­si­nin­kė Ag­ne­ta Lo­ba­čevs­ky­tė. Jos nai­vūs at­sa­ky­mai į par­la­men­ta­rų klau­si­mus ir juo­ki­no, ir kė­lė nuo­sta­bą.

Kaip ti­kras pro­fe­sio­na­las ge­gu­žę Sei­mui pri­sis­ta­tė pre­zi­den­tės par­ink­tas kan­di­da­tas į ge­ne­ra­li­nius pro­ku­ro­rus kau­nie­tis tei­sė­jas Ne­ri­jus Mei­lu­tis. La­ko­niš­kai iš­dės­tė pro­ku­ra­tū­ros prob­le­mas ir nu­pie­šė at­ei­ties vi­zi­ją. At­ro­dė, sei­mū­nams pa­ti­ko. De­ja. Nau­ją kan­di­da­tą D. Gry­baus­kai­tė pa­ža­dė­jo teik­ti ru­de­nį.

Ne­ti­ko Sei­mui ir pa­ty­rę tei­si­nin­kai Lai­ma Gar­ne­lie­nė bei Vy­tau­tas Ze­lian­ka, pre­ten­da­vę į Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo tei­sė­jus. Bu­vu­siam Kons­ti­tu­ci­nio Teis­mo pir­mi­nin­kui Ro­mual­dui Kęs­tu­čiui Ur­bai­čiui po­li­ti­kai už­kir­to ke­lią į Vy­riau­sio­sios tar­ny­bi­nės eti­kos ko­mi­si­ją. Nau­jau­sia ”tra­gi­ko­me­di­ja” su­si­ju­si su Vals­ty­bi­nės kul­tū­ros pa­vel­do ko­mi­si­jos va­do­vų kai­ta. Pa­sku­ti­nę pa­va­sa­rio se­si­jos die­ną Sei­mas at­lei­do il­ga­me­tę ko­mi­si­jos pir­mi­nin­kę Gra­ži­ną Drė­mai­tę. Jos įpė­di­niu ke­ti­no skir­ti is­to­ri­ko ir tei­si­nin­ko iš­si­la­vi­ni­mą tu­rin­tį Dei­vy­dą Rim­ke­vi­čių, ta­čiau pri­trū­kus šį kan­di­da­tą pa­lai­kan­čių bal­sų, prie ko­mi­si­jos vai­ro vėl grą­ži­no G. Drė­mai­tę.

Tą pa­čią die­ną vos per plau­ką Sei­mas ne­suž­lug­dė pa­ty­ru­sio tei­sė­jo Vir­gi­li­jaus Va­lan­čiaus ga­li­my­bės tap­ti Eu­ro­pos Są­jun­gos Bend­ro­jo Teis­mo tei­sė­ju. Mat “dar­bie­čiai” ne­ti­kė­tai pa­no­ro pa­si­kal­bė­ti su kan­di­da­tu, nors prieš tai su­si­ti­ki­mo bu­vo at­si­sa­kę.

Kar­te­lė pa­kel­ta aukš­čiau

Sei­mo vi­ce­pir­mi­nin­kas so­cial­de­mo­kra­tas Al­gir­das Sy­sas LŽ tei­gė ne­su­tin­kan­tis, kad kan­di­da­tų sky­ri­mas vyks­ta chao­tiš­kai. Pa­sak jo, Sei­mas tu­ri kar­čios pa­tir­ties, kai leng­va ran­ka pa­skir­ti par­ei­gū­nai ne­pa­tei­si­no vil­čių. “Sei­mas, kaip ins­ti­tu­ci­ja, pri­va­lo at­sa­ky­ti už sa­vo spren­di­mus. To­dėl mū­sų po­žiū­ris į kan­di­da­tus ta­po griež­tes­nis”, - pa­aiš­ki­no A. Sy­sas. Kaip tau­tos man­da­tą tu­rin­tis po­li­ti­kas jis ti­ki­no pa­si­do­min­tis kiek­vie­nu į vals­ty­bi­nį pos­tą siū­lo­mu as­me­niu. “Ir be slap­tų pa­žy­mų, ku­rios prie­ina­mos ne vi­siems, apie žmo­gų ga­li­ma daug ką su­ži­no­ti. Te­rei­kia pa­bend­rau­ti su jo bend­ra­dar­biais, pa­žįs­ta­mais. Juk at­sa­ko­my­bė dėl par­ei­gū­no sky­ri­mo ten­ka ir man as­me­niš­kai ”, - tvir­ti­no Sei­mo vi­ce­pir­mi­nin­kas. Kar­tu jis su­ti­ko, kad, ne­pai­sant in­for­muo­tu­mo, ne­re­tai į pos­tus pa­ten­ka ne pa­tys ge­riau­si kan­di­da­tai. A. Sy­so nuo­mo­ne, įta­kos tam tu­ri po­li­ti­nių ga­lių tarp val­džių pa­si­da­li­ji­mas. “Pra­dė­ki­me nuo pre­zi­den­tės po­žiū­rio į da­bar­ti­nę Sei­mo dau­gu­mą ir Vy­riau­sy­bę. Kai ša­lies va­do­vė par­eiš­kia, jog dau­giau nie­ko iš šios val­džios ne­si­ti­ki, ne­keis­ta, kad Sei­mo bal­sa­vi­mo re­zul­ta­tai kar­tais bū­na ne­ti­kė­ti”, - pa­žy­mė­jo so­cial­de­mo­kra­tas. To­dėl A. Sy­sas ma­no, jog “kiek­vie­na val­džios gran­dis pri­im­da­ma spren­di­mus ir kal­bė­da­ma tu­ri pa­gal­vo­ti”.

Kadangi pirminis kandidatų parinkimas priklauso nuo Seimo pirmininkės, turinčios politinių įsipareigojimų kitiems koalicijos partneriams, neretai siūlomi ne patys stipriausi pretendentai. / Romo Jurgaičio nuotrauka

Ko­ky­bė rie­da že­myn

Pa­sak di­džiau­sios opo­zi­ci­nės Tė­vy­nės są­jun­gos-Lie­tu­vos krikš­čio­nių de­mo­kra­tų (TS-LKD) frak­ci­jos se­niū­no pir­mo­jo pa­va­duo­to­jo Jur­gio Raz­mos, Sei­mo sky­ri­mų ar pri­ta­ri­mų "vaiz­das iš tie­sų yra ne­koks”. “Ga­li­ma pa­ste­bė­ti dės­nin­gu­mą, kad kom­pe­ten­tin­gi, tvir­tą nuo­mo­nę tu­rin­tys kan­di­da­tai ne­re­tai at­me­ta­mi dėl ne­aiš­kių mo­ty­vų. Lyg ir ne­no­ri­ma svar­bio­se par­ei­go­se ma­ty­ti pri­nci­pin­gų, tvir­tą stu­bu­rą tu­rin­čių žmo­nių, ku­rių po­li­tiš­kai taip leng­vai ne­pa­lanks­ty­si”, - LŽ sa­kė kon­ser­va­to­rius. Ka­dan­gi pir­mi­nis kan­di­da­tų par­in­ki­mas pri­klau­so nuo Sei­mo pir­mi­nin­kės, tu­rin­čios po­li­ti­nių įsi­pa­rei­go­ji­mų ki­tiems koa­li­ci­jos par­tne­riams, ne­re­tai siū­lo­mi ne pa­tys stip­riau­si pre­ten­den­tai. “Ta­čiau per slap­tą bal­sa­vi­mą jie ne­re­tai pa­lai­ko­mi. To­kie kan­di­da­tų par­in­ki­mo pri­nci­pai ti­krai ne­ska­ti­na ge­res­nės ko­ky­bės, prieš­in­gai, ji nuo­lat rie­da že­myn”, - pa­brė­žė J. Raz­ma. Jo tei­gi­mu, ski­riant ge­ne­ra­li­nį pro­ku­ro­rą ir tei­sė­jus bu­vo ga­li­ma įžvelg­ti du Sei­mo el­ge­sio as­pek­tus. “Vie­nas – aki­vaiz­dus kerš­ta­vi­mas pre­zi­den­tei, ki­tas - kan­di­da­to, ku­ris yra pa­si­žy­mė­jęs kaip pri­nci­pin­gas par­ei­gū­nas ar tei­sė­jas, puo­li­mas”, - kal­bė­jo TS-LKD at­sto­vas. Pa­sak jo, na­tū­ra­lu, kad toks Sei­mo el­ge­sys la­bai ap­sun­ki­na rim­tų kan­di­da­tų pa­ieš­kas. “Ku­riam pro­fe­sio­na­lui dar­bo biog­ra­fi­jo­je rei­kia že­mi­nan­čio fak­to, kad Sei­mas jo ne­pas­ky­rė?” – ar­gu­men­ta­vo J. Raz­ma.

Le­mia ne­for­ma­lūs ry­šiai

Po­li­to­lo­go Al­gio Kru­pa­vi­čiaus tei­gi­mu, ir bu­vu­sios, ir da­bar­ti­nė val­džia aukš­tus va­do­vus ski­ria pa­gal as­me­ni­nės ar par­ti­nės bi­čiu­lys­tės pri­nci­pus. “Anks­čiau TS-LKD sau ar­ti­mus vei­kė­jus ap­rū­pi­no pos­tais, da­bar ki­tos val­džios par­ti­jos, ypač “dar­bie­čiai”, sten­gia­si už­ti­krin­ti pos­tus pa­žįs­ta­miems, drau­gams, bend­ra­žy­giams. To­kia pra­kti­ka ydin­ga, taip ne­tu­rė­tų bū­ti. Pir­me­ny­bę bū­ti­na teik­ti kom­pe­ten­ci­jai, pa­tir­čiai, pro­fe­sio­na­lu­mui. De­ja, da­bar le­mia ry­šiai, ar­tu­mas vie­nam ar ki­tam po­li­ti­kui ir par­ti­jai. Šiuo po­žiū­riu de­mo­kra­ti­jos dar la­bai trūks­ta”, - LŽ dės­tė po­li­to­lo­gas.

A. Kru­pa­vi­čiaus nuo­mo­ne, pa­vyz­dį, nu­trauk­da­ma “pa­sis­tum­dy­mą al­kū­nė­mis” dėl pos­tų, ga­lė­tų par­ody­ti pre­zi­den­tė. “Ša­lies va­do­vė tu­rė­tų pa­dik­tuo­ti ki­to­kias sky­ri­mo tai­syk­les, kad jo­mis sek­tų vi­sos ki­tos ins­ti­tu­ci­jos”, - pa­brė­žė eks­per­tas. Jo žo­džiais, da­bar Sei­me skirs­tant kė­des per­ne­lyg daž­nai re­mia­ma­si ne­for­ma­liais ry­šiais. “Sky­ri­mai pra­si­len­kia su tei­sės nor­mo­mis, įsta­ty­mais ir aiš­kiai ro­do in­te­re­sų konf­lik­tą. Dėl to ken­čia vals­ty­bės in­te­re­sai, nes kom­pe­ten­tin­gi žmo­nės lie­ka už bor­to”, - tvir­ti­no A. Kru­pa­vi­čius.