Seimo apsukos rekordinės ir pavojingos
Per ket­ve­rius dar­bo me­tus par­la­men­to pri­im­tų įsta­ty­mų skai­čius pa­sie­kė ne­re­gė­tas aukš­tu­mas. 2004 me­tais iš­rink­tas Sei­mas per ka­den­ci­ją pri­ėmė per tūks­tan­tį įsta­ty­mų, o pa­sta­ro­sios ka­den­ci­jos me­tu – be­veik du tūks­tan­čius. Eks­per­tų nuo­mo­ne, tai – blo­gi ženk­lai, ro­dan­tys ne­sta­bi­lu­mą tei­si­nė­je sis­te­mo­je. Be­je, pa­tys par­la­men­ta­rai po­sė­džių sa­lė­je lei­džia vis ma­žiau lai­ko.

Ka­den­ci­ją bai­gian­tis Sei­mas pa­sie­kė įsta­ty­mų lei­dy­bos re­kor­dą – per kiek ma­žiau nei 4 me­tus pri­ėmė dau­giau nei 1,9 tūkst. įsta­ty­mų. Par­la­men­to kan­ce­lia­ri­jos pa­teik­ta įsta­ty­mų lei­dy­bos sta­tis­ti­ka at­sklei­džia ne itin ge­ras ten­den­ci­jas: par­la­men­tas virs­ta įsta­ty­mų lei­dy­bos kon­ve­je­riu, įsta­ty­mais no­ri­ma re­gu­liuo­ti vis dau­giau gy­ve­ni­mo sri­čių. Ypa­tin­gos sku­bos tvar­ka svars­to­mų įsta­ty­mų gau­sa ro­do, kad kar­tais pikt­nau­džiau­ja­ma pro­ce­dū­ro­mis. Tris ka­den­ci­jas iš ei­lės, nuo 2000-ųjų, per vie­ną Sei­mo po­sė­dį bu­vo pri­ima­mi vi­du­ti­niš­kai 4–5 įsta­ty­mai, o da­bar – net sep­ty­ni.

Kie­ky­bės kri­te­ri­jus – netinkamas

Vytautas Nekrošius/Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Sei­mo dar­bo ro­dik­liai ir jų ly­gi­ni­mas at­sklei­džia tik vie­ną jo dar­bo as­pek­tą, o įver­tin­ti dau­giau kaip 1,9 tūkst. nuo 2012 me­tų pri­im­tų įsta­ty­mų nė­ra nei lai­ko, nei ga­li­my­bių. Ta­čiau aiš­ku vie­na: di­dė­jan­tis re­gis­truo­tų pro­jek­tų, pri­im­tų tei­sės ak­tų, įsta­ty­mų skai­čius ro­do, kad įsta­ty­mais sie­kia­ma re­gu­liuo­ti be­veik vis­ką. Iš Sei­mo plau­kian­tys tūks­tan­čiai tei­sės ak­tų, tei­si­nin­kų ver­ti­ni­mu, ne­ro­do nie­ko ge­ro, prieš­in­gai – tai ne­igia­ma ten­den­ci­ja.

Vil­niaus uni­ver­si­te­to (VU) Pri­va­ti­nės tei­sės ka­ted­ros ve­dė­jo pro­fe­so­riaus Vy­tau­to Ne­kro­šiaus nuo­mo­ne, toks įsta­ty­mų lei­dė­jų ak­ty­vu­mas vals­ty­bei – ne į nau­dą. „Toks di­de­lis įsta­ty­mų kei­ti­mų skai­čius ro­do tam ti­krą tei­si­nės sis­te­mos ne­sta­bi­lu­mą. Tai reiš­kia, kad vers­lui ir gy­ven­to­jams su­nku pri­si­tai­ky­ti prie tų pa­si­kei­ti­mų. Vie­ni pa­kei­ti­mai, ma­tyt, bū­ti­ni, ki­tų gal­būt ne­rei­kia, bet įsta­ty­mų lei­dy­bo­je tu­rė­tu­me nu­sto­ti va­do­vau­tis kie­ky­bės kri­te­ri­ju­mi“, – aiš­ki­no jis.

Tei­si­nę sis­te­mą to­bu­lin­ti rei­kia, ta­čiau to, kaip tai vyks­ta da­bar, pa­sak V. Ne­kro­šiaus, jau per daug. „Keis­ti įsta­ty­mus rei­kia tik ta­da, kai to ti­krai rei­kia, o ne to­dėl, jog kas nors taip ma­no ar kur nors pa­ma­tė, kad taip yra. Kei­ti­mus rei­kia da­ry­ti, bet ne taip, kad jie ei­tų šim­tais, tūks­tan­čiais, kai jau nie­kas ne­ga­li su­si­gau­dy­ti ir pa­ma­ty­ti, kas čia vyks­ta“, – pri­dū­rė VU pro­fe­so­rius.

Pri­me­na A. Ku­bi­liaus laikus

Vy­tau­to Di­džio­jo uni­ver­si­te­to pro­fe­so­rius po­li­to­lo­gas Al­gis Kru­pa­vi­čius pri­mi­nė, kad tiek daug tei­sės ak­tų pa­kei­ti­mų ne­bu­vo net ir vyk­dant in­teg­ra­ci­jos į Eu­ro­pos Są­jun­gą pro­ce­są. Jau tuo­met, anot jo, po­li­ti­kai skel­bė, kad par­la­men­to krū­viai per di­de­li, kad jie ne­tu­ri lai­ko įsi­gi­lin­ti į pri­ima­mus įsta­ty­mus ir tai­syk­les. A. Kru­pa­vi­čiaus nuo­mo­ne, pa­vyz­džiui, su­pran­ta­ma, kad su­dė­tin­ges­niu ša­liai me­tu tei­sės ak­tų pa­kei­ti­mų ga­li pri­reik­ti dau­giau nei įpras­tai. Taip, tar­ki­me, bu­vo 2008–2009 me­tų eko­no­mi­kos kri­zės lai­ko­tar­piu. Be­je, tai ro­do ir Sei­mo dar­bo sta­tis­ti­ka – bent pu­sė įsta­ty­mų tuo lai­ku svars­ty­ta ypa­tin­gos sku­bos tvar­ka.

„Ta­čiau ši Sei­mo ka­den­ci­ja bu­vo ra­mi. So­cia­li­niu eko­no­mi­niu po­žiū­riu ne­bu­vo ko­kių nors di­de­lių su­krė­ti­mų, iš­sky­rus na­cio­na­li­nio sau­gu­mo klau­si­mus. Ir keis­ti daug įsta­ty­mų ti­krai lyg ir ne­bu­vo po­rei­kio. Tie­sa, bu­vo so­cia­li­nio mo­de­lio įsta­ty­mai“, – kal­bė­jo jis.

Iš svar­bes­nių bal­sa­vi­mų šios ka­den­ci­jos Sei­me ma­ty­ti, kad par­la­men­te ak­ty­ves­ni par­la­men­ta­rai re­gis­truo­ja dau­gy­bę pro­jek­tų. Vie­nas par­la­men­ta­ras šią ka­den­ci­ją vi­du­ti­niš­kai pa­tei­kė 65 įsta­ty­mų pro­jek­tus. A. Kru­pa­vi­čius sa­vo ruo­žtu pri­mi­nė, kad anks­tes­nių ka­den­ci­jų Sei­mas ir jo va­do­vai ieš­ko­jo bū­dų, kaip su­ma­žin­ti tei­sė­kū­ros apim­tį, ta­čiau, kaip ro­do skel­bia­mi skai­čiai, to­kios pa­stan­gos ne­bu­vo sėk­min­gos.

Po­li­to­lo­go ma­ny­mu, Sei­me tu­rė­tų griež­čiau veik­ti eks­per­tų ins­ti­tu­ci­jos ar pan., kad bū­tų ri­bo­ja­mas įsta­ty­mų ini­cia­ty­vų re­gis­tra­vi­mas, kai pa­siū­ly­mai ne­tu­ri jo­kio pa­grin­do ar­ba yra ab­sur­diš­ki. Pro­duk­ty­viau­sia įsta­ty­mų ren­gė­ja tra­di­ciš­kai yra pa­ti Vy­riau­sy­bė. Šios ka­den­ci­jos Sei­me ji re­gis­tra­vo 1,4 tūkst. pro­jek­tų. Per 1,2 tūkst. jų Sei­me bu­vo pri­im­ti. Pa­vyz­džiui, par­la­men­to na­riai to­kių pro­jek­tų re­gis­tra­vo per 3 tūks­tan­čius.

Ak­las bal­sa­vi­mas ir opozicija

My­ko­lo Ro­me­rio uni­ver­si­te­to po­li­to­lo­gę Ri­mą Ur­bo­nai­tę ste­bi­na tai, kad dau­gy­bę įsta­ty­mų (37 proc.) par­la­men­tas svars­tė ypa­tin­gos sku­bos tvar­ka. „Tai daug ką par­odo, ky­la klau­si­mas, kaip bal­suo­ja­ma, ki­taip ta­riant, kiek įsi­gi­li­na­ma į įsta­ty­mų pro­jek­tus ar­ba tei­kia­mas pa­tai­sas. Tai la­biau pri­me­na kon­ve­je­rį“, – dės­tė R. Ur­bo­nai­tė.

Po­li­to­lo­gė ste­bė­jo­si, jog įsta­ty­mų lei­dy­bos ap­su­kos ne­ma­žė­jo, bet čia pat at­krei­pė dė­me­sį, kad dau­gu­mos pri­im­tų įsta­ty­mų au­to­rė – Vy­riau­sy­bė. „Tai­gi ji pe­ri­ma do­mi­na­vi­mą. Vy­riau­sy­bė tei­kia, o val­dan­čio­ji dau­gu­ma už­si­mer­ku­si bal­suo­ja. Ži­no­ma, Sei­mas tar­si bam­ba­gys­le su­sie­tas su Vy­riau­sy­be, ta­čiau čia tar­si fil­tras tu­rė­tų veik­ti opo­zi­ci­ja. Jos dar­bas čia la­bai svar­bus“, – aiš­ki­no ji.

Vis dėl­to šis fil­tras su­vei­kia ne vi­sa­da ir ak­lą pri­ta­ri­mą vis­kam, ką siū­lo Vy­riau­sy­bė, Sei­me ga­li nu­trauk­ti ne­bent ak­ty­vi opo­zi­ci­ja. „Ne ta, ku­ri daug kal­ba te­le­vi­zi­jo­je, bet ak­ty­vi bal­suo­jant. Štai Dar­bo ko­dek­so at­ve­ju opo­zi­ci­jos at­sto­vai, kon­ser­va­to­riai pa­tys už jį bal­sa­vo. Ta­čiau po pre­zi­den­tės ve­to jie pa­kei­tė po­zi­ci­ją ir par­eiš­kė jam pri­tar­sian­tys“, – pa­vyz­dį pa­tei­kė po­li­to­lo­gė.

Ple­na­ri­niuo­se po­sė­džiuo­se neužsisėdi

„Lie­tu­vos ži­nios“ jau ra­šė, kad dau­gė­jant pri­ima­mų įsta­ty­mų par­la­men­to po­sė­džių sa­lė­je ne­už­si­sė­di ne vien ir mi­nis­trų par­ei­gas ei­nan­tys tau­tos iš­rink­tie­ji. Kaip ro­do skai­čiai, Sei­mo pir­mi­nin­kė, jos pa­va­duo­to­jai, ryš­kiau­si opo­zi­ci­jos at­sto­vai šią ka­den­ci­ją da­ly­va­vo ma­žiau nei pu­sė­je bal­sa­vi­mų. An­tai Sei­mo va­do­vė Lo­re­ta Grau­ži­nie­nė bal­sa­vo 2006 kar­tus (nors iš vi­so bu­vo su­reng­ti 4663 bal­sa­vi­mai).

R. Ur­bo­nai­tė pa­žy­mė­jo, kad tai ir at­spin­di va­di­na­mą­jį ak­lą bal­sa­vi­mą, kai par­la­men­ta­rai į po­sė­džių sa­lę su­si­ren­ka pri­rei­kus su­da­ry­ti dau­gu­mą tei­sės ak­tui pri­im­ti. Čia pat po­li­to­lo­gė pri­dū­rė, kad pa­grin­di­nis par­la­men­to dar­bas vis dėl­to vyks­ta ko­mi­te­tuo­se, ku­rių pa­grin­di­nė funk­ci­ja – par­eng­ti ir pa­teik­ti bal­sa­vi­mui ge­ros ko­ky­bės tei­sės ak­tą.

Vis dėl­to, kaip pa­brė­žė VU pro­fe­so­rius V. Ne­kro­šius, pa­grin­di­nis ro­dik­lis ver­ti­nant Sei­mo dar­bo ko­ky­bę tu­rė­tų bū­ti tai, kiek tuo pa­ten­kin­ta vi­suo­me­nė. Daž­nas įsta­ty­mų kai­ta­lio­ji­mas su­ke­lia ne­ti­kru­mo, stab­do in­ves­ti­ci­jas. Ta­čiau pa­ma­ti­nė prob­le­ma, ma­tyt, yra įsi­ti­ki­ni­mas, kad rei­kia re­gu­liuo­ti be­veik vis­ką. „Tai – pe­rei­na­mo­jo lai­ko­tar­pio nuo dik­ta­tū­ros prie de­mo­kra­ti­jos prob­le­mos. Juk iš tie­sų žmo­nėms daug ko ne­rei­kia re­gu­liuo­ti – dau­ge­lį da­ly­kų jie pui­kiai su­sit­var­ko ir pa­tys, o pra­dė­jus vis­ką re­gu­liuo­ti įsta­ty­mais šį pro­ce­są rei­kia ir pri­žiū­rė­ti. Dar vė­liau – pri­žiū­rė­ti įsta­ty­mo vyk­dy­mą, o pri­rei­kus baus­ti nu­si­žen­gu­siuo­sius, t. y. ad­mi­nis­truo­ti to­liau vys­tan­tį pro­ce­są, ir t. t. Tai jau­nos vals­ty­bės prob­le­mė­lės“, – re­ziu­ma­vo tei­si­nin­kas.

Sei­mo dar­bo rodikliai

Ka­den­ci­ja­/I-VII sesijos Re­gis­truo­tų pro­jek­tų skai­čius Pri­im­tų tei­sės ak­tų skai­čius Pri­im­tų įsta­ty­mų skai­čius Ypa­tin­gos sku­bos tvar­ka svars­ty­ti įsta­ty­mai Pri­im­ta per po­sė­dį
1992–1996 m. 2649 1562 940 151 2,6
1996–2000 m. 2848 1972 1473 351 3,9
2000–2004 m. 3866 2480 1779 468 4,5
2004–2008 m. 3373 1779 1078 265 4,0
2008–2012 m. 4804 2273 1605 854 4,9
2012–2016 m. 4613 2611 1948 722 7,0

Šal­ti­nis: Sei­mo kan­ce­lia­ri­jos duomenys