Seime – pirmas pritarimas dėl nuleistos kartelės referendumui
Sei­mas ket­vir­ta­die­nį žen­gė pir­mą žings­nį, kad bū­tų su­švel­nin­ti rei­ka­la­vi­mai re­fe­ren­du­mui dėl dvi­gu­bos pi­lie­ty­bės.

Už atitinkamas Referendumo įstatymo pataisas po pateikimo balsavo 70 Seimo narių, prieš buvo penki, 26 susilaikė. Toliau projektą svarstys parlamento komitetai.

Juo siūloma atsisakyti reikalavimo, kad norint pakeisti bet kurį Konstitucijos pirmojo skirsnio straipsnį, per referendumą už jį turėtų balsuoti daugiau kaip pusė visų rinkimų teisę turinčių piliečių.

Projektą registravo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos vadovas Ramūnas Karbauskis bei premjeras Saulius Skvernelis, Socialdemokratų darbo partijos vadovas Gediminas Kirkilas.

Pagal teikiamą variantą, privalomųjų referendumų rezultatai būtų nustatomi vienodai – sprendimas būtų laikomas priimtu, jei tam pritartų daugiau kaip pusė referendume dalyvavusių piliečių, bet ne mažiau kaip trečdalis turinčių balso teisę.

Tačiau šį projektą „valstiečiai“ jau siūlo tobulinti. Jie įregistravo pasiūlymą visam pirmajam skirsniui palikti galioti griežtesnį balsų skaičiavimą, tik pilietybę apibrėžiančiam 12 straipsniui padaryti išimtį.

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis pripažįsta, kad nėra saugu nuleisti kartelę referendumui dėl nuostatų, esančių Konstitucijos pirmajame skirsnyje, bet siekiant įteisinti dvigubą pilietybę tokias diskusijas reikia pradėti.

Šiuo metu visam Konstitucijos pirmajam skirsniui taikoma griežtesnė balsų skaičiavimo tvarka, t. y. jo pakeitimams priimti reikėtų daugiau kaip pusės visų balso teisę turinčių piliečių balsų „už“.

Seime sudaryta darbo grupė šiuo metu svarsto, kokią formuluotę pasirinkti dvigubos pilietybės įteisinimui referendumu keičiant Konstituciją.

Pasaulio lietuviai baiminasi, kad paskelbus referendumą dėl dvigubos pilietybės įteisinimo, jis neįvyktų, nes sprendimui priimti reikia ne tik daugiau kaip pusės balso teisę turinčių piliečių dalyvavimo, bet ir daugiau kaip pusės balsų „už“.

Emigravusieji po nepriklausomybės atkūrimo 1990 metų kovo 11 dieną šiuo metu, išskyrus kai kurias išimtis, negali turėti dvigubos pilietybės.

Konstitucijoje įtvirtinta, kad išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietis. Ši Konstitucijos nuostata keičiama tik referendumu.

Konstitucinis Teismas anksčiau yra pažymėjęs, kad dviguba pilietybė negali būti paplitęs reiškinys, todėl Konstitucijai prieštarautų dvigubos pilietybės įteisinimas įstatymu tiems žmonėms, kurie išvyko iš šalies po nepriklausomybės atkūrimo.

Valstybės vadovai svarsto, kad referendumas dėl dvigubos pilietybės įteisinimo galėtų vykti kartu su prezidento rinkimais 2019 metais.