Seime – pasiūlymas neleisti išvengti grotų padarius sunkų nusikaltimą
Sei­mo Na­cio­na­li­nio sau­gu­mo ir gy­ny­bos ko­mi­te­to (NSGK) va­do­vas „vals­tie­tis“ Vy­tau­tas Ba­kas siū­lo ne­leis­ti gro­tų iš­veng­ti as­me­nims, nu­teis­tiems už su­nkius nu­si­kal­ti­mus. Kri­mi­no­lo­gas Gin­tau­tas Sa­ka­laus­kas sa­ko, kad tai bū­tų žings­nis at­gal link so­viet­me­čio tra­di­ci­jų – jis pa­brė­žia, kad Lie­tu­vo­je ka­li­nių yra la­bai daug, ir tai ne­di­di­na vi­suo­me­nės sau­gu­mo.

Da­bar Bau­džia­ma­sis ko­dek­sas nu­ma­to, kad ne dau­giau kaip ket­ve­riems me­tams už ty­či­nius nu­si­kal­ti­mus nu­teis­tiems as­me­nims teis­mas pa­skir­tos baus­mės vyk­dy­mą ga­li­ma ati­dė­ti nuo vie­nų iki tre­jų me­tų. Ši nuo­sta­ta ne­tai­ko­ma pa­da­rius la­bai su­nkius nu­si­kal­ti­mus.

V.Ba­kas siū­lo to­kią Bau­džia­mo­jo ko­dek­so nuo­sta­tą ko­re­guo­ti , kad lyg­ti­nai pa­lei­džia­mi ga­lė­tų tik iki ket­ve­rių me­tų ne­lais­vės už ne­sun­kius ar apy­sun­kius ty­či­nius nu­si­kal­ti­mus ga­vę as­me­nys, o pa­da­rę su­nkiais apib­rė­žia­mus nu­si­kal­ti­mus baus­mės ati­dė­ji­mo ti­kė­tis ne­ga­lė­tų.

Par­la­men­ta­ras da­bar­ti­nį re­gu­lia­vi­mą, kai už su­nkius nu­si­kal­ti­mus nu­teis­ti as­me­nys ga­li iš­veng­ti rea­laus jiems pa­skir­tos lais­vės at­ėmi­mo baus­mės at­li­ki­mo, sa­ko esant tei­si­ne spra­ga, ku­rią rei­kia iš­tai­sy­ti.

„Mes kal­ba­me apie su­nkius nu­si­kal­ti­mus, ku­rie da­ro di­džiau­sią ža­lą vi­suo­me­nei, kur ke­lia­mas pa­vo­jus vi­suo­me­nei, aš ma­ny­čiau, kad tai, jog pa­da­rę su­nkius nu­si­kal­ti­mus pa­lei­džia­mi į lais­vę, iš es­mės de­for­muo­ja pa­tį tei­sin­gu­mą“, – BNS sa­kė V.Ba­kas.

Jis pa­brė­žė, kad siū­lo brauk­ti ga­li­my­bę nu­teis­tus dėl su­nkių nu­si­kal­ti­mų pa­leis­ti teis­mo sa­lė­je, o ne vė­liau at­li­kus tam ti­krą baus­mės lai­ką juos pa­leis­ti lyg­ti­nai.

„Iš pri­nci­po tai bu­vo tam ti­kra spra­ga Bau­džia­mo­jo ko­dek­so, ir ją rei­kia pa­ša­lin­ti. Si­tua­ci­ja, kai su­nkius nu­si­kal­ti­mus pa­da­rę žmo­nės, ke­lian­tys grės­mę vi­suo­me­nei, pa­lei­džia­mi teis­mo sa­lė­je, yra ne­nor­ma­li“, – sa­kė ko­mi­te­to va­do­vas.

Eks­per­tas: tai so­vie­ti­nės, ne Va­ka­rų tradicijos

Kri­mi­no­lo­gi­jos eks­per­tas, Vil­niaus uni­ver­si­te­to do­cen­tas Gin­tau­tas Sa­ka­laus­kas sa­ko esąs nu­ste­bin­tas to­kios pa­tai­sos, ypač tu­rint min­ty­je, jog nuo­sta­ta, lei­džian­ti ati­dė­ti baus­mę už su­nkius nu­si­kal­ti­mus, vei­kia tik dve­jus me­tus.

„Baus­mės vyk­dy­mo ati­dė­ji­mas už su­nkų nu­si­kal­ti­mą įtei­sin­tas pa­ly­gin­ti ne­se­niai, to­kią ga­li­my­bę nu­ma­tan­ti pa­tai­sa pri­im­ta 2015 me­tais. Dis­ku­si­ja, ar už su­nkų nu­si­kal­ti­mą bū­tų ga­li­ma ati­dė­ti baus­mę, vy­ko ga­na il­gai, ne­tgi Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo tei­sė­jai pa­tei­kė įvai­rių pa­vyz­džių, pvz., kai už su­nkų svei­ka­tos su­trik­dy­mą, nu­si­kal­ti­mas su­nkus, bet bū­na įvai­riau­sių ap­lin­ky­bių, ky­la klau­si­mas, ar yra pra­smės iš­kart žmo­gų įka­lin­ti“, – BNS sa­kė G.Sa­ka­laus­kas.

„Ma­no ma­ty­mu, tas pa­kei­ti­mas, ku­ris nu­ma­to ga­li­my­bę baus­mę ati­dė­ti už su­nkų nu­si­kal­ti­mą, ti­krai yra ge­ras, nes mes ti­krai tu­ri­me la­bai daug ka­li­nių, jei vals­ty­bė rū­pin­tų­si ir sa­vo tarp­tau­ti­niu įvaiz­džiu, ir ti­kru so­cia­li­niu sau­gu­mu, ji da­ry­tų vis­ką, kad ka­li­nių bū­tų kuo ma­žiau. Ko­dėl stai­ga rei­kia pra­ėjus la­bai ne­daug lai­ko vėl tą nuo­sta­tą pa­nai­kin­ti – man su­nkiai su­vo­kia­ma, tai bū­tų žings­nis at­gal. Mes ir Eu­ro­pos Są­jun­go­je pir­mi pa­gal ka­li­nių skai­čių, nors nu­si­kals­ta­mu­mas nė­ra nei di­džiau­sias, nei su­nkiau­sias“, – ko­men­ta­vo tei­si­nin­kas.

Griež­tų baus­mių sie­kį kri­mi­no­lo­gas sie­ja su so­vie­ti­nio mąs­ty­mo pa­li­ki­mu, nors kuo dau­giau lai­ko žmo­gus pra­lei­džia ka­lė­ji­me, tuo su­nkiau jį po to grą­žin­ti į vi­suo­me­nę.

„Mes esa­me nuo so­vie­ti­nės kul­tū­ros lai­kų pri­pra­tę, kad lais­vės at­ėmi­mas tu­ri bū­ti 5–8-10 me­tų, ta­da yra baus­mė. Jei pa­žiū­rė­tu­me į ki­tų ša­lių sta­tis­ti­ką, net už su­nius nu­si­kal­ti­mus ne vi­si yra įka­li­na­mi. Yra at­ve­ju, kai nė­ra tiks­lin­ga žmo­gų įka­lin­ti, jis tu­ri šei­mą, vai­kus“, – sa­kė G.Sa­ka­laus­kas.

Pa­tai­są tei­kian­tis Sei­mo ko­mi­te­to va­do­vas V.Ba­kas tei­gia, kad ga­li­my­be ati­dė­ti lais­vės at­ėmi­mo baus­mę pra­kti­ko­je pa­si­nau­do­ja­ma vis daž­niau, bet „lyg­ti­nai nu­teis­ti as­me­nys ne­ver­ti­na vals­ty­bės su­teik­tos ga­li­my­bės pa­si­tai­sy­ti bū­nant ne lais­vės at­ėmi­mo vie­to­je, o na­mų ap­lin­ko­je, bet prieš­in­gai – vėl da­ro nu­si­kal­ti­mus“.

Pir­mos ins­tan­ci­jos teis­mų duo­me­ni­mis, as­me­nų, ku­riems baus­mės vyk­dy­mas ati­de­da­mas, skai­čius di­dė­ja: 2014 me­tais to­kių as­me­nų bu­vo 1 tūkst. 278, 2015 me­tais – 1 tūkst. 375, 2016 me­tais – 1 tūkst. 473.

Tuo tar­pu iš 3 tūkst. pro­ba­ci­jos tar­ny­bų pri­žiū­ri­mų as­me­nų 2015 me­tais 115 bu­vo nu­teis­ti už prie­žiū­ros lai­ko­tar­piu pa­da­ry­tas nu­si­kals­ta­mas vei­kas, iš vi­so šiuo me­tu 221 as­me­niui pra­dė­ti iki­teis­mi­niai ty­ri­mai.

Tarp­tau­ti­nio įka­li­ni­mo stu­di­jų cen­tro duo­me­ni­mis, Lie­tu­va pa­gal ka­li­nių skai­čių gy­ven­to­jų da­liai Eu­ro­po­je per­nai užė­mė ket­vir­tą vie­tą.