Seime pagerbtas pirmųjų masinių trėmimų ir žudynių aukų atminimas
Šian­dien Sei­me įvy­ko Ge­du­lo ir vil­ties, Oku­pa­ci­jos ir ge­no­ci­do die­noms at­min­ti skir­tas mi­nė­ji­mas, ku­ria­me ty­los mi­nu­te pa­gerb­tas žu­vu­sių­jų nuo so­vie­tų oku­pa­ci­jos ir ge­no­ci­do at­mi­ni­mas.

Ren­gi­nio me­tu kal­bė­jo Sei­mo Pir­mi­nin­kė Lo­re­ta Grau­ži­nie­nė, Kau­no ar­ki­vys­ku­pas me­tro­po­li­tas Lion­gi­nas Vir­ba­las, Sei­mo na­rė trem­ti­nė Vi­da Ma­ri­ja Čig­rie­jie­nė, trem­ty­je gi­męs Sei­mo na­rys Do­na­tas Jan­kaus­kas, Lie­tu­vos žy­dų bend­ruo­me­nės pir­mi­nin­kė Fai­na Kuk­lians­ky, bend­ri­jos „Lem­tis“ na­rys Alek­sand­ras Ru­bi­no­vas, pro­jek­to „Mi­si­ja Si­bi­ras“ 2016 m. da­ly­vis Ka­ro­lis Že­mai­tis.

Mi­nė­ji­me Sei­mo Pir­mi­nin­kė L. Grau­ži­nie­nė pa­žy­mė­jo, kad Lie­tu­vos vals­ty­bės oku­pa­ci­jų me­tu Lie­tu­vos pi­lie­čiai ir gy­ven­to­jai nuo­lat pa­ty­rė žiau­rias rep­re­si­jas, ma­si­nius trė­mi­mus, žu­dy­nes, kan­čias, mir­tį ir ne­iš­ma­tuo­ja­mą skaus­mą. „Šian­dien, gy­ven­da­mi lais­vo­je Lie­tu­vo­je, ne­tu­ri­me tei­sės už­mirš­ti bai­sių tra­ge­di­jos mas­tų. Pri­si­me­na­me ir sau­go­me is­to­ri­nę at­min­tį – kad tai, kas įvy­ko, nie­ka­da dau­giau ne­pa­si­kar­to­tų“, – kal­bė­jo par­la­men­to va­do­vė.

Pa­sak L. Grau­ži­nie­nės, trem­ti­niams, ma­tan­tiems, kaip mirš­ta jų tė­vai, vai­kai, bro­liai ir se­se­rys, pa­dė­jo iš­gy­ven­ti tik vil­tis. „Bū­tent vil­tis pa­dė­jo trem­ti­niams iš­gy­ven­ti net ta­da, kai, ro­dos, tai bu­vo ne­įma­no­ma. Bū­tent vil­tis pa­lai­kė ba­du ir šal­čiu ma­ri­na­mus žmo­nes, su­tei­kė jiems jė­gų. Ta­čiau vil­tis yra ne tik žmo­gaus dva­sios sa­vy­bė. Vil­tis yra ir tau­tos ko­lek­ty­vi­nės są­mo­nės ypa­ty­bė, pa­de­dan­ti tau­tai iš­lik­ti su­nkiais jos is­to­ri­jos mo­men­tais“, – sa­kė Sei­mo Pir­mi­nin­kė.

Par­la­men­to va­do­vės nuo­mo­ne, da­bar mū­sų tau­tos ko­lek­ty­vi­nė vil­tis įgau­na ki­tą tu­ri­nį. „Tai vil­tis, kad jo­kia ki­ta mū­sų ša­lies oku­pa­ci­ja ir tau­tos ge­no­ci­das nie­ka­da ne­pa­si­kar­tos, kad nie­ka­da dau­giau mū­sų žmo­nės ne­bus tre­mia­mi ir žu­do­mi. Šio troš­ki­mo iš­si­pil­dy­mas pri­klau­so ne tik nuo mū­sų dva­si­nės bū­se­nos, bet ir nuo kon­kre­čių dar­bų – ge­bė­ji­mo val­dy­ti vals­ty­bę, auk­lė­ti jau­ni­mą, rū­pin­tis sa­vo ka­riuo­me­ne ir ša­lies gy­ny­ba“, – tvir­ti­no Sei­mo Pir­mi­nin­kė L. Grau­ži­nie­nė.

Sei­mo na­rė V. M. Čig­rie­jie­nė sa­vo kal­bo­je pa­brė­žė, kad so­vie­tų val­džia sie­kė bet ku­rio­mis prie­mo­nė­mis pa­lauž­ti iš­trem­tų­jų va­lią kaip nors su­grįž­ti į tė­vy­nę. „Bu­vo ska­ti­na­mas nu­tau­tė­ji­mas. La­ge­riuo­se siek­da­vo iš žmo­gaus pa­da­ry­ti ver­gą, nuo­lan­kų ir pa­klus­nų, ne­su­ge­ban­tį mąs­ty­ti, prieš­in­tis prie­var­tai ar sa­vi­va­lei“, – tei­gė Sei­mo na­rė. Pa­sak jos, iš­gy­ve­nu­sių ir į Lie­tu­vą su­grį­žu­sių­jų gim­to­jo­je že­mė­je lau­kė ne­leng­va da­lia – jiems bu­vo truk­do­ma siek­ti moks­lų, įsi­dar­bin­ti, nuo­lat pri­me­na­ma, kad yra ki­to­kie nei vi­si, juos per­se­kio­jo ir šan­ta­ža­vo.

Kaip tei­gė Sei­mo na­rys D. Jan­kaus­kas, ti­kė­ji­mas ir vil­tis nie­ka­da ne­ap­lei­do trem­ti­nių, tas jaus­mas vi­sa­da bu­vo kar­tu su ge­du­lu, lai­do­jant ar­ti­muo­sius, tė­vus to­li­mo­jo Si­bi­ro ir šiau­rės pla­ty­bė­se, su­nkiai ir ali­nan­čiai dir­bant. „Vil­tis ska­ti­no kur­ti šei­mas, gim­dy­ti ir su be­ga­li­ne mei­le au­gin­ti vai­kus net ir to­kio­mis su­nkio­mis są­ly­go­mis. Vil­tis, kad, jei ne pa­tys, tai vai­kai dar pa­ma­tys Tė­vy­nę Lie­tu­vą. <...> Vil­tis pa­dė­jo tė­vams po to, kai bu­vo pa­leis­ti iš trem­ties vie­tos be tei­sės ap­si­gy­ven­ti Lie­tu­vo­je, iš pa­sku­ti­nių­jų steng­tis įsi­kur­ti Tė­vy­nė­je, kad vai­kai ga­lė­tų kal­bė­ti lie­tu­viš­kai ir lan­ky­ti lie­tu­viš­ką mo­kyk­lą. Vil­tis pa­dė­jo vi­sai Lie­tu­vai per Bal­ti­jos ke­lią, per Ko­vo 11-ąją, per Sau­sio 13-ąją vėl at­gau­ti lais­vę ir Ne­prik­lau­so­my­bę“, – sa­kė Sei­mo na­rys.

Kau­no ar­ki­vys­ku­pas me­tro­po­li­tas L. Vir­ba­las, pri­si­min­da­mas oku­pa­ci­jos tra­ge­di­ją ir šim­tus tūks­tan­čių į Si­bi­rą iš­trem­tų Lie­tu­vos žmo­nių, jų kan­čias ir mū­sų že­mė­je pra­lie­tą krau­ją, at­krei­pė dė­me­sį, kad šian­dien gre­sia ki­to­kios trem­tys. „Vai­kai iš­tre­mia­mi iš sa­vo vai­kys­tės, kai au­ga be šei­mos ši­lu­mos, šei­mos iš­tre­mia­mos iš sa­vo na­mų, kai ne­ga­li oriai kur­ti sa­vo gy­ve­ni­mo, pi­lie­čiai iš­tre­mia­mi iš po­li­ti­nio gy­ve­ni­mo, kai ne­ma­to pa­si­ti­kė­ji­mo ver­tų at­sto­vų. Ar Lie­tu­va, kren­tan­ti į de­mog­ra­fi­nę duo­bę, ne­bus iš­trem­ta iš pa­sau­lio at­ei­ties?“, – klau­sė L. Vir­ba­las.

Kal­bė­da­mas apie dvi siau­bin­giau­sias pra­ėju­sio am­žiaus ideo­lo­gi­jas – ko­mu­niz­mą ir na­ciz­mą, jis sa­kė, kad kar­tais is­to­ri­jo­je nu­tin­ka taip, kad žmo­gus nu­spren­džia, jog ne jį Die­vas su­kū­rė, bet jis pats ga­li kur­tis die­vus pa­gal sa­vo no­rą. „U­to­pi­nes už­ma­čias ža­dė­ju­sios įgy­ven­din­ti že­mė­je XX a. to­ta­li­ta­ri­nės ideo­lo­gi­jos ta­po sta­bais ir jiems bu­vo pa­au­ko­ta mi­li­jo­nai ne­kal­tų žmo­nių. Šian­dien šios ideo­lo­gi­jos jau yra žlu­gu­sios, ta­čiau te­bė­ra nau­jų sta­bų pa­vo­jus. Tu­ri­me bū­ti tie, ku­rie ki­tą re­gi­me kaip uni­ka­lų as­me­nį, o ne ko­lek­ty­vi­nį ste­reo­ti­pą, tie, ku­rie ne­pa­ver­čia­me žmo­gaus prie­mo­ne, ku­rie sau­go­me gy­vy­bę, taip pat ir ne­gi­mu­sią ir re­mia­mės svei­ku pro­tu pa­žįs­ta­ma žmo­gaus pri­gim­ti­mi“, – tei­gė Kau­no ar­ki­vys­ku­pas.

Lie­tu­vos žy­dų bend­ruo­me­nės pir­mi­nin­kė F. Kuk­lians­ky pa­žy­mė­jo, kad pir­mie­ji trė­mi­mai pa­lie­tė ir Lie­tu­vos žy­dų bend­ruo­me­nės na­rius. „Re­mian­tis žy­diš­kos is­to­riog­ra­fi­jos duo­me­ni­mis, vien per 1941 me­tų bir­že­lio trė­mi­mus bu­vo iš­trem­ta apie 3000 de­ši­nio­jo ir kai­rio­jo po­li­ti­nio spek­tro žy­dų ak­ty­vis­tų, stam­bių pra­mo­nės įmo­nių ir fab­ri­kų sa­vi­nin­kų, o trem­tį pir­muo­ju so­viet­me­čiu pa­ty­rė 7000 žmo­nių“, – tvir­ti­no F. Kuk­lians­ky. Ji ap­gai­les­ta­vo, kad žy­do trem­ti­nio są­vo­ka Lie­tu­vos vi­suo­me­nė­je šian­dien yra be­veik už­mirš­ta­ma ar­ba ig­no­ruo­ja­ma, trem­tis su­pran­ta­ma kaip lie­tu­vių tau­tos tra­ge­di­ja, gal to­dėl, pa­sak jos, ir bu­vu­sių trem­ti­nių žy­dų tei­sės net ir da­bar­ti­nės ne­prik­lau­so­mos Lie­tu­vos įsta­ty­mų at­ku­ria­mos skir­tin­gai. „Ge­du­lo ir vil­ties die­na, mū­sų nuo­mo­ne, taip pat yra ir vie­ny­bės die­na. Rep­re­si­jų pa­tir­tis yra skau­di mums vi­siems, ta­čiau bend­ras skaus­mas tu­ri vie­ny­ti, o ne skal­dy­ti“, – ti­ki­no Lie­tu­vos žy­dų bend­ruo­me­nės pir­mi­nin­kė.

Bend­ri­jos „Lem­tis“ na­rys A. Ru­bi­no­vas mi­nė­ji­me pri­si­mi­nė pir­mą­sias eks­pe­di­ci­jas į Si­bi­rą, ku­rių vie­nin­te­lis tiks­las bu­vo su­grą­žin­ti at­min­tį, slo­pin­tą pen­kias­de­šimt me­tų, su­rink­ti tra­giš­kos mū­sų is­to­ri­jos įro­dy­mus. Anot jo, taip gi­mė vi­suo­me­ni­nė bend­ri­ja „Lem­tis“, su­vie­ni­ju­si tuos, ku­riems svar­bi ne tik at­ko­vo­ta tau­tos lais­vė, bet ir jos kai­na. „Bend­ri­ja „Lem­tis“ per 27-erius me­tus da­ly­va­vo 47 eks­pe­di­ci­jo­se. Ap­lan­kė veik vi­sas Ru­si­jos sri­tis, ku­rio­se bu­vo trem­ti­nių iš Lie­tu­vos – 90 proc. vi­sų iš­li­ku­sių trem­ties vie­tų“, – pa­žy­mė­jo A. Ru­bi­no­vas. Ta­čiau, jo nuo­mo­ne, da­bar­ti­nės eks­pe­di­ci­jos – tai tik lai­ki­na prie­mo­nė, ne­už­ti­kri­nan­ti il­ga­lai­kio Si­bi­re esan­čių ka­pi­nių iš­sau­go­ji­mo, ir rei­ka­lin­gi kon­kre­tūs tarp­vals­ty­bi­niai su­si­ta­ri­mai.

Pro­jek­to „Mi­si­ja Si­bi­ras“ 2016 m. da­ly­vis K. Že­mai­tis kal­bė­jo, kad sėk­min­gai įgy­ven­di­na­mu pro­jek­tu „Mi­si­ja Si­bi­ras“ sie­kia­ma, kad kuo dau­giau jau­nų žmo­nių iš­girs­tų mū­sų is­to­ri­ją, su­pras­tų lais­vės ir de­mo­kra­ti­jos kai­ną. „Mes – ne­prik­lau­so­my­bės vai­kai, ku­riems lais­vė yra ab­so­liu­čiai na­tū­ra­li gy­ve­ni­mo for­ma. Ku­rie ne­ga­li ir ne­la­bai no­ri įsi­vaiz­duo­ti eko­no­mi­nį ne­pri­tek­lių ar as­mens lais­vių su­var­žy­mą. Ir mums už­dė­ta di­džiu­lė at­sa­ko­my­bė – čia yra tie vai­kai, ku­rie bus ki­to­kie, čia ta nau­jo­ji kar­ta, ta nau­jo­ji Lie­tu­va. Tik žai­di­mo tai­syk­lės mums kai ku­riais at­ve­jais yra ge­ro­kai su­dė­tin­ges­nės. Mes ne­tu­ri­me ko­vo­ti prieš sis­te­mą, kaž­ko griau­ti. Mū­sų ko­va daž­nu at­ve­ju yra mū­sų pa­čių gal­vo­se, ban­dant su­pras­ti ir at­skir­ti, kas yra tei­sin­ga, o kas ne. Kas yra me­las, o kas tie­sa. <...> Mes ku­ria­me Lie­tu­vą to­kią, ko­kia ji yra, nes ki­to­kios mes ne­ma­tė­me ir net ne­ga­li­me įsi­vaiz­duo­ti. Va­žiuo­ja­me į Si­bi­rą ne tik su­tvar­ky­ti ka­pi­nių, ar su­tik­ti trem­ti­nius, va­žiuo­ja­me į Si­bi­rą tam, kad grį­žę čia ga­lė­tu­me su­si­tik­ti ir įkvėp­ti jau­nus žmo­nes, – sa­kė K. Že­mai­tis.

Ren­gi­nio me­tu so­vie­tų trem­tį pa­ty­rę Sei­mo na­riai Vi­da Ma­ri­ja Čig­rie­jie­nė, Ari­man­tas Dum­čius, Do­na­tas Jan­kaus­kas, Ka­zi­mie­ras Kuz­mins­kas, Vin­cė Vai­de­vu­tė Mar­ge­vi­čie­nė ir Ju­lius Sa­ba­taus­kas per­da­vė Lie­tu­vos vals­ty­bės vė­lia­vą eks­pe­di­ci­jų į trem­ties vie­tas da­ly­viams – bend­ri­jos „Lem­tis“ na­riams ir pro­jek­to „Mi­si­ja Si­bi­ras 2016“ da­ly­viams.