Seime – kovos dėl laisvės kovų
Ar Lie­tu­vos val­džiai rū­pi po­li­ti­niai ka­li­niai ir trem­ti­niai? Toks klau­si­mas, šiuos žmo­nes vie­ni­jan­čių or­ga­ni­za­ci­jų nuo­mo­ne, da­bar spren­džia­mas Sei­me. Pa­tys val­dan­tie­ji ma­to tik vie­ną prob­le­mą – opo­zi­ci­ją.

Parlamente vis labiau kaista diskusija dėl Laisvės kovų komisijos (LKK) prijungimo prie Valstybės istorinės atminties komisijos (VIAT), įsteigiant vieną bendrą nuolatinę komisiją istoriniams klausimams. Prieš porą savaičių VIAT pirmininko Arūno Gumuliausko pateiktas pasiūlymas pakeisti Seimo statutą sulaukė energingo opozicijos politikų ir patriotinių organizacijų pasipriešinimo.

Regis, nei valdantieji, nei opozicija iš esmės nepakeis nuostatų dėl komisijų sujungimo. Dėl to konfliktas gali tik didėti.

Abi konflikto šalys trauktis neketina ir kaltina viena kitą tradicinio konsensuso griovimu bei asmeninių interesų protegavimu. Tačiau nešališkam stebėtojui turbūt sunkiausia suvokti kovos prasmę ir tikslą. Tai įvardyti sunkiai sekasi ir patiems kovotojams.

Pataisų iniciatoriai: sveiką protą nustelbė emocijos

Seimo statuto pataisų iniciatorius A. Gumuliauskas tvirtino, jog dirbdamas abiejose komisijose pastebėjo, kad darbas dubliuojamas. „Dirbu ir vienoje, ir kitoje komisijoje. VIAT nuostatai numato, kad ši komisija svarsto istorines problemas. Laisvės kovų komisija – taip pat. Taigi darbas dubliuojamas, o tai nėra racionalu“, – sakė politikas.

Jis taip pat pabrėžė, kad abi komisijos yra laikinos, tad jų veikla bet kada gali būti nutraukta. A. Gumuliauskas atkreipė dėmesį į tai, kad VIAT nebuvo sudaryta 2012–2016 metų kadencijos Seime. Šis pavyzdys esą rodo, kaip lengvai istorijos klausimai gali būti palikti nuošalyje.

Ragindamas kurti bendrą nuolatinę komisiją A. Gumuliauskas tikino, kad LKK dažnai svarstomų politinių kalinių ir tremtinių socialinių problemų sprendimas nenukentėtų. „Socialiniais dalykais daugiausia užsiima vadinamoji visuomeninė taryba. Mūsų pasiūlymo pagrindinė sąlyga, kad ne tik ši taryba išliktų in corpore, bet ir nesikeistų ją aptarnaujantis personalas“, – dėstė „valstietis“.

Opozicijos politikų priešinimąsi projektui jis vertino kaip asmeniškumų apraišką. „Gal kas nors bijo prarasti kokio nors pavaduotojo vietą. Manau, kad jie per daug asmeniškai pasižiūrėjo į šį reikalą“, – kalbėjo Seimo narys.

Visuomeninių organizacijų pasipiktinimą A. Gumuliauskas aiškino situacijos nežinojimu ir tikėjosi, kad artimiausiu metu neigiama reakcija atslūgs. Parlamentaras stebėjosi, kad jo pasiūlymas sulaukė tokio didelio politinio pasipriešinimo. „Nemaniau, kad iš degtuko galima priskaldyti vežimą. Tenka apgailestauti, kad sveiką protą nustelbia emocijos“, – reziumavo A. Gumuliauskas.

R. Karbauskis: opozicija klaidina visuomenininkus

Iš degtuko nepriskaldyti vežimo siūlė ir valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos vadovas, Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis. Jis tvirtino, kad „valstiečių“ frakcijai svarbus laisvės kovų įamžinimas ir tautos istorinės atminties puoselėjimas. „Mūsų frakcijos narių nuomone, laisvės kovos, jų įamžinimas, tautos istorinės atminties puoselėjimas ir perdavimas ateities kartoms vertybių požiūriu yra labai svarbūs ir reikalingi darbai, kuriais privalo rūpintis visapusiško šalies tvarumo siekiantys politikai“, – aiškino R. Karbauskis.

Arūnas Gumuliauskas: „Gal kas nors bijo prarasti kokio nors pavaduotojo vietą. Manau, kad jie per daug asmeniškai pasižiūrėjo į šį reikalą.“ Romo Jurgaičio nuotrauka

Jo teigimu, įkuriant nuolatinę komisiją istorinės atminties problemų sprendimas būtų pakeltas į aukštesnį lygį. „Komisijos įvardijimas Seimo statute reiškia, kad tokios komisijos įkūrimas nepaliekamas kiekvieno Seimo diskrecijai. Paprastai Seimas į statutą įtraukia tik itin reikšmingiems klausimams spręsti sukurtas komisijas. Tokiomis sąlygomis turėtų veikti ir Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija“, – dėstė „valstiečių“ lyderis.

Pasak R. Karbauskio, opozicinės frakcijos klaidina politinių kalinių ir tremtinių organizacijas tvirtindamos, kad LKK ketinama panaikinti.

Pasakyta – dar ne parašyta

Tačiau patys visuomenininkai neatrodo esantys suklaidinti ar sutrikę. Priešingai, jie labai tiksliai suformulavo savo pastabas A. Gumuliausko pasiūlymui. Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos (LPKTS) pirmininkas Gvidas Rutkauskas sakė, kad pagal jo matytus dokumentus naujoji komisija perimtų tik vieną ar dvi iš šiuo metu LKK vykdomų funkcijų.

„Patys pagrindiniai klausimai yra eliminuoti. Jau rengiamas būsimos bendros komisijos funkcijų sąrašas, bet jame nėra jokių konkrečių darbų. Vien seminarų ir kitokių renginių organizavimas“, – dėstė jis.

G. Rutkauskas teigė, kad valdančiųjų pažadas išsaugoti prie LKK veikiančią visuomeninę tarybą buvo gautas tik „po ilgų ginčų ir kovos“. Be to, jis atkreipė dėmesį, kad šis pažadas duotas tik žodžiu ir Seime svarstomuose dokumentuose kol kas neatsispindi.

„Kad būtų parašyta, nemačiau, tik žodžiu. O kodėl nerašo?“ – klausė visuomenininkas. Jis pakartojo peržiūrėjęs visus klausimus, kuriuos spręstų naujoji bendra komisija. „Tremtinių grįžimo, jų pasitikimo ir priėmimo problemos, sovietinių paminklų iškeldinimas – viso to apskritai nėra“, – pridūrė G. Rutkauskas.

Tai, kad politiniai kaliniai ir tremtiniai labiausiai nerimauja dėl tolesnio jų socialinių problemų sprendimo, patvirtino ir LPKTS valdybos pirmininkė Rasa Duobaitė-Bumbulienė. „Didžiausia baimė ta, kad šie klausimai bus sprendžiami ne taip efektyviai ir kad tie mūsų reikalai pasiklys kažkur politikos labirintuose, tarp visų kitų valstybės reikalų“, – tvirtino ji.

R. Duobaitės-Bumbulienės teigimu, LKK yra pagrindinė politinių kalinių ir tremtinių atstovybė. Jos tvarka ir personalas žmonėms yra gerai žinomi ir įprasti. R. Duobaitė-Bumbulienė, kaip ir jos kolega G. Rutkauskas, itin pabrėžė visuomeninės tarybos prie LKK svarbą.

Visuomenininkai pripažino neturintys galimybės daryti įtakos sprendimo priėmimui, todėl viešus pareiškimus vertina kaip vienintelę pasipriešinimo valdančiųjų iniciatyvoms priemonę. Jie pažymėjo nelaikantys komisijų sujungimo racionaliu ar jų veiklą optimizuojančiu žingsniu ir įtarė už jo slypint politinius ar asmeninius interesus.

Juozas Olekas: "Matau tendenciją nuvertinti politinių kalinių ir tremtinių padėties klausimus. Mūsų tikslas - tam pasipriešinti.“ Alinos Ožič nuotrauka

Seimo opozicija žada kovą

Tuo metu opozicijos politikai tvirtino sieksiantys sutrukdyti patvirtinti A. Gumuliausko siūlomas Seimo statuto pataisas. LKK pirmininkas socialdemokratas Juozas Olekas ir jo pavaduotoja konservatorė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė prognozavo visuotinį opozicijos pasipriešinimą.

„Manau, kad šiuo klausimu opozicija tikrai bus vieninga. Nepritarsime tokiems pakeitimams. Ar valdantieji buldozeriu važiuos per visuomeninių organizacijų nuomonę ir opozicijos pasipriešinimą – pamatysime“, – sakė J. Olekas.

„Kai jie nebegirdi ir nebenori girdėti mūsų argumentų, lieka tik nebalsuoti, kad nesusidarytų statuto pataisai priimti būtinas 71 balsas. Kritiniais momentais valdantieji kartais „susigraibo“ tokią daugumą, bet mūsų galimybė blokuoti priėmimą yra reali“, – jam pritarė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

LKK vadovai atkreipė dėmesį į tai, kad valdančiųjų elgesys prieštarauja per visą Lietuvos nepriklausomybės laikotarpį susiklosčiusiai politinei tradicijai.

„Mes turėjome ilgą tradiciją, kad ir vykstant pokyčiams valdžioje dėmesys politiniams kaliniams bei tremtiniams visada išlikdavo. Turėjome Laisvės kovų komisiją, kurioje tie klausimai visuomet buvo svarstomi. Dabar bandoma žlugdyti tradiciją, kuri buvo visiems priimtina“, – tvirtino J. Olekas.

Abu politikai teigė nesuprantantys, kodėl valdantieji neatsižvelgia į besikartojančius visuomeninių organizacijų pareiškimus. LKK vadovų nuomone, šiuo metu vykstantys procesai liudija valdžios siekį labiau politiškai dominuoti šioje specifinėje srityje.

„Manau, kad jie norėtų čia dominuoti ir turėti daugiau įtakos, negu turi. Galiu tik spėlioti, kokie yra tikrieji motyvai. Matau tendenciją nuvertinti politinių kalinių ir tremtinių padėties klausimus. Esą jūs jau seniai buvote, yra naujų herojų. Mūsų tikslas – tam pasipriešinti“, – aiškino J. Olekas.

„Aiškiai matau, kaip pastaruoju metu klausimai dirbtinai perkeliami į Valstybės istorinės atminties komisiją. Įstatymų projektai, anksčiau buvę priskirti Laisvės kovų komisijos kompetencijai, dabar perduodami svarstyti Valstybės istorinės atminties komisijai. Gal dėl to šios komisijos pirmininkui ir atrodo, kad klausimai dubliuojami?“ – ironizavo R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

B. Burauskaitė: mūsų tikslas – efektyvus darbas

Laisvės kovotojų ir genocido aukų atminimą įamžinančio Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vadovė Teresė Birutė Burauskaitė teigė, jog visos suinteresuotos šalys turėtų rūpintis, kad būtų užtikrintas efektyvus politinių kalinių ir tremtinių problemų sprendimas.

„Negalime nurodinėti Seimui, kiek turi būti komisijų – dvi, viena ar penkios. Bet mums svarbu, kad išliktų visos darbo kryptys, kurias šiuo metu kuruoja Laisvės kovų komisija. Itin svarbu, kad ši komisija turi tiesioginį kontaktą su represijas patyrusia visuomenės dalimi. Todėl šiuo metu Laisvės kovų komisija atlieka labai svarbų vaidmenį tobulinant aukų statusą reglamentuojančius įstatymus“, – pabrėžė ji.

T. B. Burauskaitė nesiėmė spėlioti, kaip pasikeistų jos vadovaujamo centro bendradarbiavimas su politikais, jeigu komisijos būtų sujungtos. Ji teigė suprantanti siekius optimizuoti Seimo darbą ir padaryti jį efektyvesnį, bet dar kartą pabrėžė būtinybę užtikrinti LKK funkcijų perimamumą ir veiklos tęstinumą, nes tai esą labai svarbu nuo represijų nukentėjusiems žmonėms.

„Kol kas neįžiūriu kokios nors grėsmės, bet dar nežinau visų planų – kaip bus apibrėžtos sujungtos komisijos funkcijos. Svarbiausia – kad išliktų dėmesys tiems represijų aukoms labai svarbiems klausimams, kuriuos iki šiol labai sėkmingai spręsdavo Laisvės kovų komisija“, – linkėjo T. B. Burauskaitė.

Ko gero, šiuo palinkėjimu ir vertėtų užbaigti, nes kovai tebevykstant sunku vertinti jos pasekmes. Regis, nei valdantieji, nei opozicija iš esmės nepakeis nuostatų. Dėl to konfliktas gali tik didėti, o politinių kalinių ir tremtinių susirūpinimas dėl savo padėties taps vis labiau pagrįstas ir suprantamas.