Seime iškilmingai paminėtas Lietuvos laisvės gynimo 25-metis
Tre­čia­die­nį Sei­me įvy­ko iš­kil­min­gas mi­nė­ji­mas, skir­tas Lais­vės gy­nė­jų die­nos 25-osioms me­ti­nėms.

Kaip ra­šo­ma pra­ne­ši­me spau­dai, is­to­ri­nė­je Ko­vo 11-osios Ak­to sa­lė­je mi­nė­ji­mą pra­dė­ju­si Sei­mo pir­mi­nin­kė Lo­re­ta Grau­ži­nie­nė pa­kvie­tė ty­los mi­nu­te pa­gerb­ti žu­vu­sių­jų už Lais­vę at­mi­ni­mą.

„Šian­dien jau 25-ąjį kar­tą mi­ni­me Sau­sio 13-ąją – Lais­vės gy­nė­jų die­ną – ir pa­ger­bia­me žu­vu­sių­jų už Lais­vę at­mi­ni­mą. Į mū­sų Lais­vės is­to­ri­ją am­žiams įra­šy­ti var­dai tų, ku­rie tą nak­tį pa­au­ko­jo bran­giau­sia, ką tu­ri, – sa­vo gy­vy­bę – dėl Lie­tu­vos at­ei­ties“, – kal­bė­jo Sei­mo va­do­vė.

Res­pub­li­kos pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­kai­tė sa­kė, kad Sau­sio 13-oji – ypa­tin­ga die­na, kai min­ti­mis grįž­ta­me per ket­vir­tį am­žiaus į Sau­sio 13-osios nak­tį su vi­sais jos iš­ban­dy­mais.

„Sau­sio 13-osios įvy­kių da­ly­vius sie­ja uni­ka­lus ry­šys. Ne­nu­trūks­ta­mas, jau pra­dė­jęs ke­lią per kar­tų kar­tas. 1991-ai­siais gi­mę vai­kai kar­tu su Lie­tu­va įkvė­pė lais­vės oro ir kar­tu mo­kė­si sto­tis ant ko­jų. Šian­dien jie jau su­au­gę, į gy­ve­ni­mą iš­ėję vai­ki­nai ir mer­gi­nos. Juo­se už­ko­duo­tas toks pat stip­rus ryž­tas: jei­gu pri­reik­tų – gin­ti Lie­tu­vą“, – tei­gė ša­lies va­do­vė. Pa­sak pre­zi­den­tės D. Gry­baus­kai­tės, vie­ny­bės ry­šį jau­čia­me ir su ukrai­nie­čių tau­ta, ku­rios at­sto­vai bu­vo ir Sei­mo sa­lė­je.

„Ly­giai taip ir Lie­tu­va lem­tin­go­mis Sau­sio 13-osios die­no­mis jau­tė stip­rų tarp­tau­ti­nės bend­ruo­me­nės pa­lai­ky­mą, ku­rį vi­sa­da pri­si­min­si­me su di­de­liu dė­kin­gu­mu. Iš sa­vo pa­tir­ties ga­li­me pa­ti­kin­ti Ukrai­ną, kad jos ko­vą už lais­vę kur­ti at­vi­rą, eu­ro­pie­tiš­ką vals­ty­bę vai­ni­kuos per­ga­lė. Rei­kia tik at­kak­liai ei­ti sa­vo ke­liu“, – pa­brė­žė D. Gry­baus­kai­tė.

Kru­vi­ną­ją Sau­sio 13-osios nak­tį prie Sei­mo rū­mų kar­tu su Lais­vės gy­nė­jais bu­dė­jęs ku­ni­gas Ro­ber­tas Gri­gas sa­vo kal­bo­je ak­cen­ta­vo, kad mes su­si­dū­rė­me su vi­su tuo ag­re­si­jos, po­li­ti­nio smur­to ir „vy­res­nio­jo bro­lio“ aro­gan­ci­jos bjau­ru­mu, ko­kį nuo­lat ma­to­me pa­sau­ly­je ir šian­dien, ga­lin­gų­jų vals­ty­bių ir tau­tų vyk­do­mą ma­žes­nių­jų ir silp­nes­nių­jų at­žvil­giu.

„Bet ne­at­sa­kė­me tuo pa­čiu, tar­si na­tū­ra­liu ir lo­giš­ku at­oveiks­miu. Į oku­pan­tų smo­gi­kus Vil­niu­je ne­lė­kė ak­me­nys, laz­dos ir kul­kos iš mū­sų pu­sės. Ken­tė­me smur­tą, bet ne­at­sa­kė­me smur­tu. Sto­vė­jo­me prieš jų šar­vuo­čius ir dur­tu­vus ir dai­na­vo­me apie mums bran­gius da­ly­kus. Ir (ta­ria­ma) mū­sų silp­ny­bė par­adok­sa­liai ta­po mū­sų di­džiau­sia jė­ga. Im­pe­ri­nė prie­var­tos ma­ši­na ap­nuo­gi­no prieš pa­sau­lio vie­šą­ją nuo­mo­nę vi­są sa­vo men­kys­tę. Nai­ki­na­ma, bet ne­smur­tau­jan­ti Lie­tu­va iš­ki­lo kaip kan­ki­nių že­mė ir lai­mė­jo vi­suo­ti­nes sim­pa­ti­jas. Prieš mo­ra­li­nį lie­tu­vių pra­na­šu­mą ir Sau­sio 13-osios krau­ją ėmė blank­ti pro­pa­gan­di­nis Gor­bio de­mo­kra­to ža­ve­sys“, – sa­kė R. Gri­gas.

Kaip tvir­ti­no pra­ne­šė­jas, bū­da­mi to­kio ne­pap­ras­to dva­si­nės ko­vos pa­vel­do da­li­nin­kai, tu­ri­me ir svar­bių įpa­rei­go­ji­mų vie­ni ki­tiems, ypač va­di­na­mo­ji po­li­ti­nė kla­sė – sa­vo tau­tai.

„Sau­sio 13-osios au­ka ir gro­žis bus bep­ras­miai, jei ne­iš­sau­go­si­me sa­vo tau­tos“, – tei­gė R. Gri­gas.

Prie Te­le­vi­zi­jos bokš­to su­žeis­tas Vil­niaus uni­ver­si­te­to pro­fe­so­rius ha­bi­li­tuo­tas dak­ta­ras Arū­nas Ra­ma­na­vi­čius kal­bė­jo, kad Sau­sio 13-oji įsi­rė­žė į mū­sų Tau­tos is­to­ri­ją kaip be ga­lo svar­bus kul­mi­na­ci­nis ir ne­tgi sim­bo­li­nis įvy­kis, ku­rio me­tu ga­lu­ti­nai pra­si­ver­žė mū­sų Tau­tos be­ga­li­nė vil­tis, va­lia ir ryž­tas vėl iš­trūk­ti iš ver­gi­jos, tu­rė­ti ir ap­gin­ti sa­vo, bū­tent sa­vo, o ne iš už „rau­do­nų Krem­liaus sie­nų“ su­nkiai svei­ku pro­tu su­vo­kia­mų dik­ta­tū­ri­nių re­ži­mų en­gia­mą vals­ty­bę.

„Is­to­ri­jos ra­tas ne­nu­mal­do­mai su­ka­si, kei­čia­si tech­no­lo­gi­jos, są­ly­gos ir ap­lin­ka, bet vi­sa­da iš­lie­ka pa­sto­vūs vals­ty­bės ir Tau­tos pa­grin­di­niai eg­zis­ta­vi­mo ir iš­li­ki­mo pri­nci­pai. Kai vals­ty­bė­je ar bet ko­kio­je bend­ruo­me­nė­je ne­be­lie­ka pa­kan­ka­mai va­lios ir ryž­to sau­go­tis ir gin­tis nuo ag­re­si­jos, ta­da ji ne­iš­ven­gia­mai tam­pa pa­smerk­ta ver­go­vei ar­ba ne­tgi vi­siš­kai pa­ša­li­na­ma iš to­les­nės pa­sau­lio rai­dos. De­ja, šiuo me­tu Ry­tuo­se vėl la­bai ryš­kiai „nu­rau­do“ dan­gus, o tai, kaip ži­nia, mums nė­ra la­bai ge­ras ženk­las, to­dėl vis daž­niau pa­si­girs­ta dve­jo­nių, o jei­gu reiks, tai ar NA­TO ti­krai mus gins, o gal ne­gins? Ta­čiau juk tai mes pa­tys su mū­sų uni­ka­lia Sau­sio 13-osios pa­tir­ti­mi tu­ri­me ge­bė­ti ap­gin­ti ne tik sa­ve, bet ir sa­vo są­jun­gi­nin­kus“, – tei­gė A. Ra­ma­na­vi­čius.

Anot jo, ka­ri­nė tar­ny­ba tu­ri bū­ti pri­va­lo­ma kiek­vie­nam Lie­tu­vos vy­rui, o ne tik sau­je­lei sa­va­no­rių ar­ba „lo­te­ri­jos bū­du“ at­rink­tų šauk­ti­nių.

Vie­nas iš ba­ri­ka­dų sta­ty­to­jų Ri­čar­das Jas­po­nis pri­mi­nė pa­sta­tęs ba­ri­ka­dą Ge­di­mi­no pros­pek­te, ne­to­li par­la­men­to, ant ku­rios Lais­vės ko­vo­to­jas Ro­mual­das Lan­kas už­ra­šė žo­džius „Lie­tu­vos šir­dis“.

Vil­niaus grei­to­sios me­di­ci­nos pa­gal­bos sto­ties di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­ja Van­da Pum­pu­tie­nė pa­si­da­li­jo pri­si­mi­ni­mais apie pa­siau­ko­ja­mą pir­mo­sios pa­gal­bos tei­ki­mą prie Vil­niaus te­le­vi­zi­jos bokš­to 1991 me­tų sau­sio 13-osios nak­tį.

Lie­tu­vos stu­den­tų są­jun­gos pre­zi­den­tas Pa­ulius Bal­to­kas at­krei­pė dė­me­sį, kad žvel­giant į mo­der­naus pa­sau­lio is­to­ri­ją, ga­li­me pa­ste­bė­ti, kad stu­den­ti­ja vi­suo­met at­si­dur­da­vo įvy­kių prieš­aky­je, ne iš­im­tis ir Lie­tu­va.

„Taip, ma­no kar­ta ne­ga­li pri­si­min­ti tra­giš­kos Sau­sio 13-osios ko­vos už lais­vę, taip, tuo­met ne­ga­lė­jo­me pri­si­dė­ti prie de­šimt­me­čius bran­din­tos lais­vos Lie­tu­vos idė­jos įgy­ven­di­ni­mo, ta­čiau pri­va­lo­me veik­ti šian­dien ir iš­lai­ky­ti taip su­nkiai iš­ko­vo­tą Lie­tu­vą“, – sa­kė P. Bal­to­kas.

Iš­kil­min­gam mi­nė­ji­mui pir­mi­nin­ka­vo Lie­tu­vos stu­den­tų są­jun­gos pre­zi­den­tas Pa­ulius Bal­to­kas ir Lie­tu­vos mo­ki­nių par­la­men­to pir­mi­nin­kė Ind­rė Pa­bi­jo­na­vi­čiū­tė. Ren­gi­nio me­tu dai­na­vo cho­rai „Ą­žuo­liu­kas“ ir „Lie­pai­tės“.