Seime iškilmingai paminėta Laisvės gynėjų diena
Šian­dien, sau­sio 13 d., Sei­me įvy­ko iš­kil­min­gas Lais­vės gy­nė­jų die­nos mi­nė­ji­mas ir Lais­vės pre­mi­jų įtei­ki­mo ce­re­mo­ni­ja.

Is­to­ri­nė­je Ko­vo 11-osios Ak­to sa­lė­je mi­nė­ji­mą pra­dė­jęs Sei­mo Pir­mi­nin­kas Vik­to­ras Pra­nckie­tis pa­kvie­tė ty­los mi­nu­te pa­gerb­ti žu­vu­sių­jų už Lais­vę at­mi­ni­mą, ra­šo­ma Sei­mo pra­ne­ši­me ži­niask­lai­dai.

„Krau­ju pa­ženk­lin­ti Sau­sio 13-osios įvy­kiai am­žiams iš­liks mū­sų at­min­ty­je. Len­kiu gal­vą prieš vi­sus žu­vu­siuo­sius. De­du ran­ką prie šir­dies, nes ti­kiu, kad jų at­mi­ni­mas stip­ri­na, tel­kia ir tei­kia drą­sos iš­ti­ki­mai ženg­ti lais­vos Lie­tu­vos ke­liu“, – kal­bė­jo Sei­mo va­do­vas.

Pa­sak Sei­mo Pir­mi­nin­ko, bū­tent Lais­vės idė­ja, ku­ri bu­vo iš­plėš­ta iš mū­sų tė­vų, mums su­tei­kė jė­gų ir vil­čių 1991 me­tais. „Lais­vės gy­nė­jų dva­sia ne­sens­ta ir ji tu­ri bū­ti per­duo­da­ma jau­na­jai kar­tai. Tvir­tai ti­kiu, kad ši ir at­ei­ties kar­tos ne­leis 1991 me­tų sau­sio įvy­kiams pa­skęs­ti už­marš­ty­je“, – sa­kė V. Pra­nckie­tis, ku­ris to­mis die­no­mis sku­bė­jo į Sat­kū­nus, prie Ju­ra­gių ra­di­jo ir te­le­vi­zi­jos re­trans­lia­ci­jos sto­ties, kar­tu su ki­tais žmo­nė­mis bu­dė­ti ir sau­go­ti, kad ši sto­tis ne­bū­tų užg­rob­ta so­vie­tų ag­re­so­riaus. Kaip tei­gė par­la­men­to va­do­vas, mū­sų vi­sų bu­vi­mas čia liu­di­ja, kad ly­giai taip pat, kaip ir prieš 26 me­tus, mums svar­bios ver­ty­bės ir idea­lai, ku­riuos puo­se­lė­ja tik bran­di bend­ruo­me­nė.

Sei­mo Pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­ja Ire­na De­gu­tie­nė, kal­bė­da­ma apie Sau­sio 13-ąją, sa­vo ir ki­tų ko­le­gų me­di­kų dar­bą to­mis die­no­mis ir nak­ti­mis Vil­niaus Rau­do­no­jo kry­žiaus li­go­ni­nė­je, ryš­kiau­siai pri­si­mi­nė su­žeis­tų­jų žmo­nių žaiz­das ir ai­ma­nas, ar­ti­mų­jų skaus­mą ir, svar­biau­sia, vi­sų jų akis, o to­se aky­se – de­gan­čią dva­sią. „Žmo­gus, tu­rin­tis sa­vy­je šią dva­sią, – ne­pa­lau­žia­mas, ne­iš­gąs­di­na­mas, ne­su­nai­ki­na­mas. Tiks­liau – su­nai­ki­na­mas tik fi­ziš­kai. Tai ir bu­vo vie­na svar­biau­sių ir vie­na švie­siau­sių Sau­sio 13-osios pa­tir­čių: so­vie­ti­nė im­pe­ri­ja ga­li mė­gin­ti mus nu­žu­dy­ti, pa­lauž­ti mū­sų dva­sią, pri­vers­ti mus bū­ti to­kiais, ko­kie bu­vo­me, bet ver­gau­ti ir bi­jo­ti ji mū­sų dau­giau ne­pri­vers“, – sa­kė I. De­gu­tie­nė. Ta­čiau, pa­sak jos, ma­tant kai ku­rių žmo­nių el­ge­sį vie­šo­jo­je erd­vė­je ne­ap­lei­džia jaus­mas, kad so­vie­ti­nė im­pe­ri­ja iš­ny­ko, bet ko­la­bo­ran­tai ir jų dva­sia li­ko.

Sei­mo Pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­ja, kreip­da­ma­si į mi­nė­ji­me da­ly­va­vu­sius Ukrai­nos tau­tos at­sto­vus, pa­ti­ki­no, kad Lie­tu­va ne­pa­mir­šo, kad 1991-ai­siais ukrai­nie­čiai – kas min­ti­mis, kas šir­di­mis, o kas – ir fi­ziš­kai – ko­vo­jo kar­tu su mu­mis čia, šia­me par­la­men­te. „Šian­dien Jūs ko­vo­ja­te sa­vo lais­vės ko­vą. Lie­tu­va ne­ga­li gink­lu su­stab­dy­ti or­dos, oku­pa­vu­sios Jū­sų ša­lies Ry­tus ir gra­si­nan­čios ženg­ti to­liau. Ta­čiau Lie­tu­va da­ro ir da­rys vis­ką, kad Jūs ne­bū­tu­mė­te šio­je ko­vo­je vie­ni ir kad Ukrai­nos oku­pa­ci­jos te­ma ne­iš­nyk­tų iš pa­sau­lio po­li­ti­nės dar­bot­var­kės“, – pa­brė­žė I. De­gu­tie­nė.

Žu­vu­sių­jų ar­ti­mų­jų bro­li­jos „Bi­čiu­lys­tė“ pir­mi­nin­kas, žu­vu­sio­jo prie Vil­niaus te­le­vi­zi­jos bokš­to Vy­tau­to Vait­kaus sū­nus Ro­ber­tas Vait­kus sa­vo kal­bo­je pa­brė­žė, kad taip su­nkiai iš­ko­vo­ję lais­vę, mes tu­rė­tu­me dė­ti vi­sas pa­stan­gas ją iš­sau­go­ti at­ei­ties kar­toms. „Kar­tais man ne­sup­ran­ta­mas po­žiū­ris į tai, kaip mes su­pran­ta­me kraš­to gy­ny­bą, pro­pa­gan­dą, in­for­ma­ci­nius ir ki­ber­ne­ti­nius ka­rus. Tik pa­sku­ti­niu me­tu mes pra­de­da­me pra­re­gė­ti ir su­vok­ti, jog gy­ny­bai ski­ria­me ne­pil­nus 2 proc. nuo BVP to­dėl, kad Lie­tu­vos lais­vės rei­kia mums, o ne ki­toms ša­lims, kaip Ame­ri­kai ar Vo­kie­ti­jai“, – tvir­ti­no R. Vait­kus. Ta­čiau, pa­sak jo, di­džiuo­tis sa­vo ša­li­mi ver­čia tai, kad Ru­si­jos ka­ri­nės ag­re­si­jos Ukrai­no­je aki­vaiz­do­je mes ne­tūp­čio­jo­me vie­to­je ne­ga­lė­da­mi pa­si­rink­ti, kas yra mū­sų drau­gai ir kas prieš­ai. „Jei­gu ma­nęs kas nors pa­klaus­tų, ko­dėl aš my­liu Lie­tu­vą ir ja di­džiuo­juo­si, pa­sa­ky­čiau: to­dėl, kad esa­me drą­sūs, to­dėl, kad mes ne­bi­jo­me pa­sa­ky­ti tie­sos, to­dėl, kad mes my­li­me lais­vę“, – ak­cen­ta­vo žu­vu­sių­jų ar­ti­mų­jų bro­li­jos „Bi­čiu­lys­tė“ pir­mi­nin­kas.

Kar­di­no­las Aud­rys Juo­zas Bač­kis pa­brė­žė, kad at­min­tis įpa­rei­go­ja mus ne tik gerb­ti pra­smin­gai žu­vu­sius, bet su­sie­ti at­min­tį su mū­sų gy­ve­ni­mu, sau­go­ti ir gin­ti lais­vę. „Lais­vė – ypa­tin­gas žo­dis vi­siems lie­tu­viams: miš­kuo­se ko­vo­ju­siems par­ti­za­nams, Si­bi­ro pla­ty­bė­se var­gu­siems trem­ti­niams, iš­ei­vi­jo­je gar­si­nu­siems mū­sų tau­tos is­to­ri­ją ir ko­vo­ju­siems už jos lais­vės by­lą, Sau­sio 13-osios nak­tį bu­dė­ju­siems par­la­men­te ir iš­ėju­siems į Vil­niaus gat­ves. Vi­si šie žmo­nės lais­vės sie­kė pri­im­da­mi tai kaip sa­vo par­ei­gą ir at­sa­ko­my­bę, ku­ri ne vie­ną jų nu­ve­dė iki mir­ties“, – tei­gė A. J. Bač­kis.

Iš­kil­min­go mi­nė­ji­mo pa­bai­go­je įteik­tos Lais­vės pre­mi­jos – Pre­zi­den­tui Val­dui Adam­kui ir Aukš­čiau­sio­sios Ta­ry­bos-At­ku­ria­mo­jo Sei­mo Pir­mi­nin­kui Vy­tau­tui Lands­ber­giui.

1991-ųjų sau­sio 13-osios nak­tį prie Te­le­vi­zi­jos bokš­to, Lie­tu­vos ra­di­jo ir te­le­vi­zi­jos ko­mi­te­to pa­sta­to žu­vo Lo­re­ta Asa­na­vi­čiū­tė, Vir­gi­ni­jus Drus­kis, Da­rius Ger­bu­ta­vi­čius, Ro­lan­das Jan­kaus­kas, Ri­man­tas Juk­ne­vi­čius, Al­vy­das Ka­na­pins­kas Al­gi­man­tas Pe­tras Ka­vo­liu­kas, Vi­das Ma­ciu­le­vi­čius, Ti­tas Ma­siu­lis, Al­vy­das Ma­tul­ka, Apo­li­na­ras Juo­zas Po­vi­lai­tis, Ig­nas Ši­mu­lio­nis, Vy­tau­tas Vait­kus, vė­liau (va­sa­rio ir ba­lan­džio mė­ne­siais) nuo su­žei­di­mų mi­rė Vy­tau­tas Kon­ce­vi­čius ir Sta­sys Ma­čiuls­kas.