Seime iškilingai minima kovo 11-oji
Lie­tu­va šeš­ta­die­nį šven­čia ne­prik­lau­so­my­bės at­kū­ri­mo 27-ąsias me­ti­nes. Šia pro­ga įvai­riuo­se mies­tuo­se ren­gia­mi kon­cer­tai, iš­kil­min­gi mi­nė­ji­mai, par­odos. Is­to­ri­nis at­sis­ky­ri­mas nuo So­vie­tų Są­jun­gos ­tra­di­ciš­kai iš­kil­min­gai bu­vo pa­mi­nė­tas po­sė­dy­je Sei­me.

Sei­mo Pir­mi­nin­kas Vik­to­ras Pra­nckie­tis sa­vo kal­bo­je pa­brė­žė, kad šian­dien pri­va­lo­me ver­tin­ti, įpras­min­ti ir iš­sau­go­ti nu­ei­tą ke­lią ir at­lik­tus dar­bus. „Mū­sų ke­lią ly­di vi­sų Ne­prik­lau­so­my­bės sie­ku­sių žvilgs­niai“, – sa­kė Sei­mo va­do­vas. Anot jo, tu­rė­ti lais­vę, tu­rė­ti ne­prik­lau­so­my­bę reiš­kia kas­die­ni­nį rū­pes­tį.

„Ko­kią Lie­tu­vą no­ri­me ma­ty­ti po 20-ies, 50-ies me­tų? Ko­kius laiš­kus ku­ni­gaikš­tis Ge­di­mi­nas siųs­tų į Eu­ro­pą šiais lai­kais? Ar iš­sau­go­si­me ne­įkai­no­ja­mą sa­vas­ties ir tai­kaus, pa­gar­baus bu­vi­mo kar­tu jaus­mą, ku­rį do­va­no­ti ga­li tik gim­ti­nės že­mė? Ne tik eko­no­mi­nė ge­ro­vė ga­li iš­ug­dy­ti ti­kė­ji­mą Lie­tu­va. Vi­sų mū­sų, čia gy­ve­nu­sių ir gy­ve­nan­čių – lie­tu­vių, len­kų, žy­dų, ru­sų, gu­dų, to­to­rių, ukrai­nie­čių, ka­rai­mų, lat­vių, es­tų ir ki­tų dar­bai, vil­tys ir troš­ki­mai yra su­ly­dy­ti į vie­ną stip­rų jaus­mą – Lie­tu­vą. Var­dan tos Lie­tu­vos, dėl vi­sų mū­sų at­ei­ties ir kles­tė­ji­mo kur­ki­me, tel­ki­mės, dirb­ki­me“, – kal­bė­jo V. Pra­nckie­tis.

Mi­nė­ji­me kal­bė­jęs ar­ki­vys­ku­pas Si­gi­tas Tam­ke­vi­čius at­krei­pė dė­me­sį, kad ti­kro­ji lais­vė tai nė­ra ne­at­sa­kin­gas sa­vo no­rų ten­ki­ni­mas, bet tar­na­vi­mas. „Die­vas mums pa­do­va­no­jo lais­vę ne griau­ti, bet sta­ty­ti, ne prieš­ų ieš­ko­ti, bet juos pa­vers­ti drau­gais. Nors lais­vė su­tei­kia ga­li­my­bę rink­tis tie­są ar me­lą, do­rą ir ne­do­rą el­ge­sį, bet drau­ge ji įpa­rei­go­ja mū­ru sto­vė­ti už tie­są ir tei­sin­gu­mą. Jei kas mąs­to ki­taip, tas nė­ra su­pra­tęs, kas yra lais­vė. Kam lais­vė yra tik ga­li­my­bė ne­at­sa­kin­gai rink­tis ir pa­tai­kau­ti sa­vi­mei­lei, tas dar nė­ra lais­vas, nors Lie­tu­va jau ket­vir­tis am­žiaus yra lais­va“, – tei­gė 2013 m. Lais­vės pre­mi­jos lau­rea­tas. S. Tam­ke­vi­čiaus įsi­ti­ki­ni­mu, Lais­vė yra to­kia Die­vo do­va­na, už ku­rią kas­dien rei­kia mo­kė­ti di­de­lę kai­ną. „Gal ne to­kią, ko­kią mo­kė­jo par­ti­za­nai, po­li­ti­niai bei są­ži­nės ka­li­niai ar pog­rin­džio spau­dos pio­nie­riai, bet pa­kan­ka­mai di­de­lę“, – ti­ki­no ar­ki­vys­ku­pas.

Lie­tu­vos Ne­prik­lau­so­my­bės Ak­to sig­na­ta­ro Me­čio Lau­rin­kaus įsi­ti­ki­ni­mu, Lie­tu­vos is­to­ri­jos tra­jek­to­ri­ja ne­tu­ri pra­ding­ti glo­ba­lia­me pa­sau­ly­je. „Praė­ju­sio am­žiaus ket­vir­ta­ja­me de­šimt­me­ty­je in­te­lek­tua­lai kė­lė dis­ku­si­jas apie Lie­tu­vos vaid­me­nį tarp sa­vo kai­my­nių. Vie­nas iš va­rian­tų bu­vo nau­jiems lai­kams pri­tai­ky­ta til­to tarp Va­ka­rų ir Ry­tų idė­ja. Tei­sin­ga ar ne, bet tai ska­ti­no gi­liau ir ati­džiau ty­ri­nė­ti sa­vo is­to­ri­ją. Lie­tu­vai ta­pus NA­TO na­re, ėmė plis­ti ki­toks sa­vo vaid­mens su­vo­ki­mas, vaiz­džiai ta­riant, vos ne Va­ka­rų Eu­ro­pos pa­sie­nio tvir­to­vė, for­tas“, – sa­kė sig­na­ta­ras. Ir vis dėl­to, jo ma­ny­mu, Lie­tu­va ar­ti­mes­nė yra dia­lo­go kul­tū­rų ti­pui, su uni­ka­lia to­le­ran­ci­jos nuo vi­du­ram­žių tra­di­ci­ja. „Į­si­vaiz­duo­čiau Lie­tu­vą kaip tvir­to­vę su nu­lei­džia­mais, ne bet ka­da, dia­lo­go til­tais. Sa­vu bū­du at­gra­sy­ti ga­li ir dip­lo­ma­ti­ja, o vi­sų svar­biau­sia, kad mes pa­tys, o ne kas nors iš ša­lies, kad ir pro­tin­gų žmo­nių kom­pa­ni­ja, kur­tu­me sa­vo vals­ty­bės at­ei­ties va­rian­tus“, – ak­cen­ta­vo M. Lau­rin­kus.

2016 me­tų Lie­tu­vos na­cio­na­li­nės kul­tū­ros ir me­no pre­mi­jos lau­rea­tas Vy­tau­tas Anu­žis pa­lin­kė­jo bū­ti ge­ru vie­nas ki­tam, da­ly­tis ir džiaug­tis vie­nas ki­to sėk­me, ga­lė­ti pa­siau­ko­ti dėl ki­to. „Gal­būt tai yra la­bai nai­vūs žo­džiai, bet jei­gu mes sa­vo šir­dy­se at­ra­si­me rak­tą ir at­ra­kin­si­me juos, mus už­lies at­min­tis ir mes pa­jau­si­me at­gi­mi­mo dva­sią, su ku­ria at­ėjo­me į Ko­vo 11-ąją“, – šven­ti­nia­me ren­gi­ny­je kal­bė­jo V. Anu­žis.

Lie­tu­vos stu­den­tų są­jun­gos at­sto­vė, My­ko­lo Ro­me­rio uni­ver­si­te­to stu­den­tė Au­re­li­ja Oku­ny­tė pa­žy­mė­jo, kad vie­na di­džiau­sių ver­ty­bių šian­dien yra lais­vė, bet taip pat ji nė­ra at­sie­ja­ma ir nuo at­sa­ko­my­bės. „Šian­dien mes esa­me at­sa­kin­gi už sa­vo spren­di­mus tiek prieš sa­ve, tiek prieš ap­lin­ki­nius ir, svar­biau­sia – tiek prieš mū­sų vals­ty­bę. Ti­kiu, kad ir ko­kie ma­ži mes esa­me, bet kiek­vie­nas sa­vaip pri­si­de­da­me prie pa­sau­lio, ku­ria­me gy­ve­na­me kū­ri­mo, to­dėl tu­ri­me jaus­tis at­sa­kin­gais už kiek­vie­ną sa­vo poel­gį, žo­dį, veiks­mą ir min­tį, nes jie ga­li nu­spręs­ti ir ki­tų li­ki­mus. Tai­gi lais­vė yra tar­si pa­ma­tas, ant ku­rio sta­to­mos ver­ty­bės ir do­ry­bės ir svar­biau­sia – at­sa­ko­my­bė“, – sa­kė Lie­tu­vos stu­den­tų są­jun­gos at­sto­vė.

Lie­tu­vos mo­ki­nių par­la­men­to at­sto­vė, Vil­niaus Že­my­nos gim­na­zi­jos moks­lei­vė Rū­ta Liut­ku­tė sa­vo kal­bo­je ap­gai­les­ta­vo dėl di­de­lės emig­ra­ci­jos iš Lie­tu­vos. „Veik­ti tu­ri­me mes. Mes, jau­no­ji kar­ta, pri­va­lo­me steng­tis, gal­vo­ti, kur­ti Lie­tu­vos, mū­sų vi­sų na­mų, li­ki­mą. Vi­sų pir­ma tu­ri­me at­lik­ti sa­vo par­ei­gas, t. y., pro­tin­gai iš­si­rink­ti žmo­nes, ku­rie at­sto­vau­tų tau­tos bal­sui. Tu­ri­me iš­si­rink­ti to­kius, ku­riems at­ei­ty­je ga­lė­tu­me sta­ty­ti pa­mink­lus, įreng­ti at­mi­ni­mo len­tas už jų dar­bus... Tuos, ku­riuos iš ti­krų­jų ga­li­me va­din­ti he­ro­jais, ku­rian­čiais vals­ty­bę, ku­rio­je no­rė­tu­me gy­ven­ti. Ku­rio­je vi­sa mū­sų šei­ma, Lie­tu­vos tau­ta, ga­lė­tų ir to­liau puo­se­lė­ti sa­vo kal­bą, kul­tū­rą ir pa­pro­čius“, – ak­cen­ta­vo moks­lei­vė.

Iš­kil­min­go mi­nė­ji­mo pa­bai­go­je už vi­so gy­ve­ni­mo nuo­pel­nus Lie­tu­vai po­li­ti­niam ka­li­niui, re­zis­ten­tui, pog­rin­di­nės spau­dos lei­dė­jui so­vie­tų prie­spau­dos me­tais, ko­vo­to­jui už Lie­tu­vos lais­vę, są­ži­nės bei ti­kin­čių­jų lais­vių gy­nė­jui Pe­trui Plum­pai įteik­ta skulp­tū­rė­lė „Ži­nia“, ku­ri yra su­ma­žin­ta skulp­tū­ros, skir­tos Ko­vo 11-ajai, ko­pi­ja.

Ki­ti ko­vo 11-osios renginiai

Vi­dur­die­nį sos­ti­nės Ne­prik­lau­so­my­bės aikš­tė­je vyks Bal­ti­jos ša­lių vė­lia­vų pa­kė­li­mo ce­re­mo­ni­ja. Iš­kart po jo ren­gia­mos šven­ti­nės ei­ty­nės „Mū­sų lais­vė“ Ge­di­mi­no pros­pek­tu nuo Ne­prik­lau­so­my­bės aikš­tės iki Ka­ted­ros aikš­tės.

Vil­niu­je bus ne­ša­ma 400 me­trų Lie­tu­vos tris­pal­vė, Ka­ted­ros aikš­tė­je iš jos bus su­for­muo­ta tris­pal­vė šir­dis. Ge­di­mi­no pros­pek­te tris­pal­vės spal­vo­mis įsi­žiebs švie­so­fo­rai, gel­to­na ža­lia rau­do­na nu­švis ir Tri­jų Kry­žių kal­no pa­mink­las bei Vil­niaus sa­vi­val­dy­bės pa­sta­tas.

Prie sos­ti­nės Bal­to­jo til­to vyks ait­va­rų šven­tė „Skren­dan­ti lais­vės vė­lia­va“. Virš Vil­niaus sklęs di­džiu­lė net 400 kvad­ra­ti­nių me­trų plo­to Lie­tu­vos vė­lia­va ir uni­ka­lios kons­truk­ci­jos tris­pal­vis ait­va­ras.

Vė­liau V.Ku­dir­kos aikš­tė­je Vil­niu­je ren­gia­mas šven­ti­nis kon­cer­tas „E­su ga­lin­ga, skam­ban­ti, gra­ži!“.