Seimas sudarė galimybę reabilituoti R. Paksą
Dau­giau nei prieš de­šimt­me­tį vy­ku­si „tvar­kie­čių“ ly­de­rio Ro­lan­do Pa­kso ap­kal­ta ga­li bū­ti pa­nai­kin­ta po­li­ti­niu spren­di­mu, at­si­ra­dus nau­joms ap­lin­ky­bėms, tre­čia­die­nį par­eiš­kė Sei­mas.

Par­la­men­ta­rai pri­ta­rė prieš me­tus par­eng­toms lai­ki­no­sios ko­mi­si­jos iš­va­doms, ku­rio­se nu­ma­ty­tas R.Pa­kso rea­bi­li­ta­vi­mas. Už jas bal­sa­vo 61 Sei­mo na­rys, prieš bu­vo 27, su­si­lai­kė 15.

„Ban­do­ma per­ra­šy­ti is­to­ri­ją, ku­ri pe­rė­jo tei­si­nį ke­lią, ban­do­me per­ra­šy­ti is­to­ri­ją gru­biais po­li­ti­nio bul­do­ze­rio ra­tais“, – val­dan­čių­jų veiks­mus įver­ti­nos opo­zi­ci­jos at­sto­vas li­be­ra­las Gin­ta­ras Ste­po­na­vi­čius.

Opo­zi­ci­jos boi­ko­tuo­tos ko­mi­si­jos iš­va­do­se tvir­ti­na­ma, kad kal­ti­ni­mai R.Pa­ksui dėl pi­lie­ty­bės su­tei­ki­mo iš­im­ties tvar­ka sa­vo fi­nan­si­niam rė­mė­jui Ju­ri­jui Bo­ri­so­vui yra ne­pag­rįs­ti. Ko­mi­si­jos po­žiū­riu, „at­sa­ko­my­bė už de­kre­tą dėl pi­lie­ty­bės su­tei­ki­mo ten­ka ne pre­zi­den­tui, o jį kon­tra­sig­na­vu­siam vi­daus rei­ka­lų mi­nis­trui“.

Pa­sak ko­mi­si­jos, šios ap­lin­ky­bės „į­ro­do, kad R. Pa­ksas ne­at­li­ko tų vei­kų, ku­rio­mis kal­tin­tas, ir tai duo­da Sei­mui tei­si­nio pa­grin­do nau­jai įver­tin­ti jam ap­kal­tos tvar­ka kel­tus kal­ti­ni­mus“. Ko­mi­si­ja sa­vo iš­va­do­se at­ski­rai pa­brė­žia, kad svar­bu ne tik su­kur­ti bend­rą tvar­ką, kaip at­kur­ti ap­kal­tos bū­du nu­ša­lin­tų tei­ses, o „kaip at­kur­ti kon­kre­taus as­mens R.Pa­kso pi­lie­ti­nes ir po­li­ti­nes tei­ses pa­aiš­kė­jus nau­joms ap­lin­ky­bėms“.

„Ko­mi­si­ja lai­ko­si nuo­mo­nės, kad pre­zi­den­to nu­ša­li­ni­mas bu­vo po­li­ti­nis spren­di­mas, ku­ris ga­li bū­ti pa­nai­kin­tas ki­tu po­li­ti­niu spren­di­mu pa­aiš­kė­jus nau­joms ap­lin­ky­bėms“, – ra­šo­ma do­ku­men­te.

Per­nai rug­sė­jį pa­tvir­ti­no­se lai­ki­no­sios ko­mi­si­jos iš­va­do­se taip pat tei­gia­ma, jog „e­sa­ma po­žy­mių, kad kai ku­rie Kons­ti­tu­ci­nio Teis­mo spren­di­mai gal­būt yra vei­kia­mi po­li­ti­nių gru­pių in­te­re­sų ar as­me­nų įta­kos“, o Kons­ti­tu­ci­nis Teis­mas esą tu­ri par­ei­gą pers­vars­ty­ti sa­vo pri­im­tus nu­ta­ri­mus, ku­rių nuo­sta­tos ne­ati­tin­ka Tarp­tau­ti­nio pi­lie­ti­nių ir po­li­ti­nių tei­sių pa­kto.

Be to, ko­mi­si­ja yra par­en­gu­si Sei­mo sta­tu­to pa­tai­są, kad pa­aiš­kė­jus nau­joms es­mi­nėms ap­lin­ky­bėms Sei­mo spe­cia­lio­sios ko­mi­si­jos siū­ly­mu ar pa­ties Sei­mo spren­di­mu ga­li­ma bū­tų at­šauk­ti ap­kal­tą as­me­niui, ku­riam ji bu­vo įvyk­dy­ta, t. y. įvyk­dy­ti vi­siš­ką as­mens rea­bi­li­ta­ci­ją.

„Dėl to­kio spren­di­mo pri­ėmi­mo net ne­bū­ti­na kreip­tis į Kons­ti­tu­ci­nį Teis­mą, jei­gu Sei­mo na­riai nu­spren­džia, kad tei­si­niai pa­grin­dai, dėl ku­rių bu­vo pra­dė­ta ap­kal­ta, yra iš­ny­kę“, – tvir­ti­na­ma iš­va­do­se.

Pa­gal jas, Sei­mas R.Pa­kso pi­lie­ti­nes ir po­li­ti­nes tei­ses ga­lė­tų at­kur­ti Sei­mo nu­ta­ri­mu, tri­jų penk­ta­da­lių Sei­mo na­rių bal­sų dau­gu­ma.

„Sei­mas ga­li nu­spręs­ti, iki ko­kio ter­mi­no ga­lio­ja pri­tai­ky­ta sank­ci­ja – drau­di­mas Ro­lan­dui Pa­ksui vėl siek­ti tap­ti Sei­mo na­riu. Tai­kant to­kią pro­ce­dū­rą bū­tų lo­giš­ka, kad Ro­lan­do Pa­kso pi­lie­ti­nės ir po­li­ti­nės tei­sės bū­tų at­sta­ty­tos nuo Sei­mo nu­ta­ri­mo pri­ėmi­mo die­nos“, – ra­šo­ma iš­va­do­se.

Ši „tvar­kie­čio“ K.Koms­kio va­do­vau­ja­ma lai­ki­no­ji ko­mi­si­ja dar­bą pra­dė­jo per­nai pa­va­sa­rį, iš­va­das pa­tvir­ti­no rug­sė­jį, ta­čiau jos Sei­mo sa­lės taip ir ne­pa­siek­da­vo. Prie jų grįž­ta po to, kai pra­ėju­sią sa­vai­tę Sei­me ne­už­te­ko bal­sų pri­im­ti Kons­ti­tu­ci­jos pa­tai­są, ku­ri bū­tų lei­du­si per ap­kal­tą iš par­ei­gų pa­ša­lin­tam as­me­niui po de­šim­ties me­tų kan­di­da­tuo­ti į Sei­mą ir į pre­zi­den­tus.

Prieš­ta­rau­ja Konstitucijai

Sei­mo pa­tvir­tin­tos iš­va­dos, kad dau­giau nei prieš de­šimt­me­tį vy­ku­si „tvar­kie­čių“ ly­de­rio Ro­lan­do Pa­kso ap­kal­ta ga­li bū­ti pa­nai­kin­ta po­li­ti­niu spren­di­mu, prieš­ta­rau­ja Kons­ti­tu­ci­jai, sa­ko bu­vęs Kons­ti­tu­ci­nio Teis­mo pir­mi­nin­kas Vy­tau­tas Sin­ke­vi­čius.

„Jis aiš­kiai prieš­ta­rau­ja Kons­ti­tu­ci­jai. Nu­ta­ri­mas ga­li bū­ti skun­džia­mas Kons­ti­tu­ci­niam Teis­mui ir jo spren­di­mas bus vie­na­reikš­mis: Sei­mo nu­ta­ri­mas prieš­ta­rau­ja Kons­ti­tu­ci­jai. Kons­ti­tu­ci­nis Teis­mas la­bai ne­sun­kiai ši­tą by­lą iš­spręs­tų“, – BNS tre­čia­die­nį sa­kė V.Sin­ke­vi­čius.

Jo tei­gi­mu, Sei­mas per­žen­gė jam Kons­ti­tu­ci­jo­je nu­sta­ty­tų įga­lio­ji­mų ri­bas. Pa­sak bu­vu­sio Kons­ti­tu­ci­nio Teis­mo pir­mi­nin­ko, pri­im­ta­me do­ku­men­te yra ver­ti­na­mi Kons­ti­tu­ci­nio teis­mo spren­di­mai, jie yra kri­ti­kuo­ja­mi ir „su­for­muo­ta po­zi­ci­ja, ku­ri vi­siš­kai ne­de­ra su Kons­ti­tu­ci­nio Teis­mo po­zi­ci­ja“.

„Juk Kons­ti­tu­ci­jo­je aiš­kiai pa­sa­ky­ta, kad Kons­ti­tu­ci­nio Teis­mo spren­di­mai yra ga­lu­ti­niai ir ne­skun­džia­mi, jų ne­ga­li­ma įveik­ti nei to­kio­mis iš­va­do­mis, nei re­fe­ren­du­mais, nei įsta­ty­mais. Tik Kons­ti­tu­ci­jos pa­tai­sa ga­li iš­spręs­ti R.Pa­kso klau­si­mą, tuo me­tu Sei­mo iš­va­do­je tei­gia­ma, kad ga­li bū­ti prieš­in­gai“, – sa­kė V.Sin­ke­vi­čius.

„Tai yra ab­sur­das, jei­gu taip vie­nu žo­džiu įvar­dy­ti. (...) Pir­mo kur­so stu­den­tas ne­iš­lai­ky­tų kons­ti­tu­ci­nės tei­sės eg­za­mi­no, jei­gu pa­sa­ky­tų tai, kas par­ašy­ta Sei­mo iš­va­do­je“, – pri­dū­rė jis.

Pa­sak tei­si­nin­ko, Sei­mo pa­tvir­tin­ta­me do­ku­men­te yra pa­žei­džia­mas teis­mų ne­prik­lau­so­mu­mo pri­nci­pas, nes Kons­ti­tu­ci­nio Teis­mo nu­ta­ri­mą ban­do­ma re­vi­zuo­ti „po­li­ti­niu bū­du“.

„Aps­kri­tai ši­ta iš­va­da su­kons­truo­ta taip, kad pra­džio­je yra iš­ke­lia­mas tei­gi­nys, ku­rį rei­kia įro­dy­ti, o pa­skui par­en­ka­mi ar­gu­men­tai, ne­va įro­dan­tys tą tei­gi­nį, bet nu­ty­li­mi ar­gu­men­tai, ku­rie ne­nau­din­gi ir vi­siš­kai ne­de­ra su Sei­mo iš­va­do­je par­ašy­tais tei­gi­niais. Pa­vyz­džiui, ne­tgi ci­tuo­jant Kons­ti­tu­ci­nio Teis­mo nu­ta­ri­mus par­ašo­ma da­lis sa­ki­nio, ku­ri nau­din­ga, bet to­liau ei­nan­ti sa­ki­nio da­lis nu­ty­li­ma“, – tei­gė V.Sin­ke­vi­čius.

„Ta iš­va­da yra min­čių ir tei­gi­nių kra­ti­nys, kur vie­nas sa­ki­nys ne­de­ra su ki­tu, bet Sei­mas ma­tyt ne­si­gi­li­na, nes tai yra po­li­ti­nio po­bū­džio do­ku­men­tas. Ne­tgi pri­ėmus to­kį do­ku­men­tą, prob­le­ma ne­išsp­ren­džia­ma. Tai yra tik ne­at­sa­kin­gas, an­ti­kons­ti­tu­ci­nis po­li­ti­nės va­lios par­eiš­ki­mas“, – kal­bė­jo jis.

Rei­kė­tų tai­sy­ti konstituciją

R.Pa­ksas ne­ga­li da­ly­vau­ti pre­zi­den­to ir Sei­mo rin­ki­muo­se nuo 2004 me­tų, kai per ap­kal­tą bu­vo at­leis­tas iš pre­zi­den­to par­ei­gų. Kons­ti­tu­ci­nis Teis­mas (KT) yra iš­aiš­ki­nęs, kad par­ei­gų per ap­kal­tą ne­te­kęs as­muo iki gy­vos gal­vos ne­ga­li ei­ti par­ei­gų, ku­rioms rei­ka­lin­ga kons­ti­tu­ci­nė prie­sai­ka. Anot KT, no­rint pa­keis­ti šią nuo­sta­tą, bū­ti­na tai­sy­ti Kons­ti­tu­ci­ją.

Eu­ro­pos Žmo­gaus Tei­sių Teis­mas prieš tre­je­tą me­tų yra kons­ta­ta­vęs, kad da­bar­ti­nis drau­di­mas iki gy­vos gal­vos da­ly­vau­ti Sei­mo rin­ki­muo­se iš pre­zi­den­to par­ei­gų at­sta­ty­din­tam R.Pa­ksui yra ne­pro­por­cin­gas.

R.Pa­ksas 2004 me­tų ba­lan­dį per ap­kal­tos pro­ce­dū­rą bu­vo pa­ša­lin­tas iš pre­zi­den­to par­ei­gų. KT pri­pa­ži­no, kad jis su­lau­žė prie­sai­ką ir šiurkš­čiai pa­žei­dė Kons­ti­tu­ci­ją, kai iš­im­ties tvar­ka sa­vo fi­nan­si­niam rė­mė­jui J.Bo­ri­so­vui su­tei­kė Lie­tu­vos pi­lie­ty­bę. Tų pa­čių me­tų ge­gu­žę par­la­men­tas pri­ėmė rin­ki­mų įsta­ty­mų pa­tai­są su nuo­sta­ta, kad su­lau­žęs kons­ti­tu­ci­nę prie­sai­ką as­muo dau­giau nie­ka­da ne­ga­li ei­ti par­ei­gų, su­si­ju­sių su šios prie­sai­kos da­vi­mu.