Seimas spręs, ar saugomose teritorijose drausti plynuosius kirtimus
Sei­mas pra­de­da dis­ku­si­jas dėl miš­kų sau­go­mo­se te­ri­to­ri­jo­se kir­ti­mų su­griež­ti­ni­mo.

Seimas ketvirtadienį priėmė svarstyti Aplinkos apsaugos komiteto nario Lino Balsio parengtas Miškų įstatymo pataisas. Už jų svarstymą balsavo 79, prieš – 2, o susilaikė 7 parlamentarai.

Pasak L. Balsio, pirmąjį šių metų pusmetį išduota 7,2 tūkst. leidimų plyniesiems kitimams, tai sudaro 67 proc. visų leidimų. Pernai tokių leidimų buvo 15,3 tūkst., arba 66 proc.

„Plynieji kirtimai yra tendencija. (...) Siūlau drausti tik komercinius plynuosius kirtimus, o miško sveikatinimo tikslais – ne“, – teigė L. Balsys.

Pataisas toliau svarstys Aplinkos apsaugos ir Kaimo reikalų komitetai, o išvadas teiks Vyriausybė ir Specialiųjų tyrimų tarnyba. Vėliau, gruodį, jas svarstys Seimas.

Naujos kirtimų taisyklės galiotų maždaug 15–16 proc. Lietuvos miškų, esančių genetiniuose, geologiniuose, hidrografiniuose, kultūriniuose draustiniuose, dalyje rezervatų, apsaugos zonose. Ten plynųjų kirtimų biržės plotą siūloma sumažinti iki 3 ha.

Taip pat siūloma iki 5 ha sumažinti plynųjų pagrindinių kirtimų plotą ūkiniuose miškuose, o saugomose teritorijose – visai uždrausti kirtimus, veisti plantacinius miškus, kuriuose paprastai intensyviai ūkininkaujama.

Dabar apsauginiuose miškuose, išskyrus nacionalinius parkus, leidžiama kirsti pagrindinius plynus miškus, kurių biržės siekia iki 5 ha, o ūkiniuose miškuose – iki 8 ha. Pastaruosiuose draudžiami plynieji kirtimai tik nacionaliniuose parkuose.

Aplinkos ministras Kęstutis Navickas trečiadienį nurodė Labanoro regioniniame parke mėnesiui stabdyti valstybinių miškų kirtimus. Pasak jo, ten šiemet suplanuota iškirsti 166 hektarus miškų, iš jų 90 ha jau yra iškirsta.