Seimas skuba padėti litvakams
Tar­pu­ka­riu iš Lie­tu­vos iš­vy­ku­sių žy­dų bei jų pa­li­kuo­nių skun­dus dėl ne­at­ku­ria­mos pi­lie­ty­bės iš­klau­sęs Sei­mas im­sis tiks­lin­ti Pi­lie­ty­bės įsta­ty­mą.

Ke­li Sei­mo ko­mi­te­tai nuo pa­va­sa­rio aiš­ki­no­si, ko­dėl Mig­ra­ci­jos de­par­ta­men­tas at­me­ta Iz­rae­ly­je ir Pie­tų Af­ri­kos Res­pub­li­ko­je (PAR) gy­ve­nan­čių lit­va­kų bei jų pa­li­kuo­nių pra­šy­mus at­kur­ti tu­rė­tą Lie­tu­vos pi­lie­ty­bę.

Nors Sei­mo na­riai bu­vo ti­kri, kad pro­ce­są stab­do biu­ro­kra­ti­nės kliū­tys, prieš­ta­rau­jan­čių tei­si­nin­kų bal­sams nu­ra­min­ti jie su­sku­bo reng­ti įsta­ty­mo pa­tai­są. Jos ini­cia­to­rius – Sei­mo opo­zi­ci­jos ly­de­ris kon­ser­va­to­rius And­rius Ku­bi­lius, jam pa­dė­jo Eu­ro­pos rei­ka­lų ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas so­cial­de­mo­kra­tas Ge­di­mi­nas Kir­ki­las ir Sei­mo pir­ma­sis vi­ce­pir­mi­nin­kas „dar­bie­tis“ Vy­das Ged­vi­las. Par­eng­ta­sis pro­jek­tas nu­ma­to at­kur­ti nuo 2011-ųjų iki 2015-ųjų ga­lio­ju­sią pra­kti­ką, kai, pa­tei­kę rei­kia­mus do­ku­men­tus, pi­lie­ty­bę be biu­ro­kra­ti­nių kliū­čių ga­lė­jo su­sig­rą­žin­ti iki 1940 me­tų bir­že­lio 15 die­nos pi­lie­ty­bę tu­rė­ję ir iš Lie­tu­vos iki 1990 me­tų ko­vo 11-osios iš­vy­kę as­me­nys bei jų pa­li­kuo­nys.

Ke­lia prob­le­mų

A. Ku­bi­liius įsi­ti­ki­nęs, kad prob­le­mą, ku­rią su­kū­rė mū­sų val­di­nin­kai, vi­siš­kai iš­krei­pę 2011 me­tais pri­im­to Pi­lie­ty­bės įsta­ty­mo es­mę, bū­ti­na spręs­ti grei­tai. Pa­sak jo, įsta­ty­mų lei­dė­jai bu­vo nu­sta­tę, kad vi­si Lie­tu­vos iš­ei­viai, ku­rie iš Lie­tu­vos iš­vy­ko iki 1990-ųjų, tu­ri tei­sę į dvi­gu­bą pi­lie­ty­bę.

„Tai lei­do tar­pu­ka­rio iš­ei­viams iš Lie­tu­vos, lie­tu­viams ar žy­dams, jų pa­li­kuo­nims iš­sau­go­ti Lie­tu­vos pi­lie­ty­bę. Ta­čiau mū­sų val­di­nin­kai pra­dė­jo rei­ka­lau­ti keis­tų as­me­ni­nių įro­dy­mų, kad tuo me­tu iš Lie­tu­vos bu­vo iš­vyk­ta dėl pa­vo­jaus. Už­mirš­ta­ma, kad po 1940-ųjų bir­že­lio 15 die­nos įvyk­dy­tos Lie­tu­vos oku­pa­ci­jos su­grįž­ti į Lie­tu­vą bu­vo pa­vo­jin­ga. Toks įsta­ty­mų lei­dė­jų va­lios ne­pai­sy­mas šian­dien su­kū­rė prob­le­mų mū­sų san­ty­kiuo­se su lit­va­kais, ry­toj su­kurs prob­le­mų su lie­tu­vių kil­mės iš­ei­viais“, – sa­kė A. Ku­bi­lius. Jo tei­gi­mu, to­dėl ir siū­lo­ma tai­sy­ti įsta­ty­mą, kad nė vie­nam val­di­nin­kui ne­be­kil­tų abe­jo­nių dėl Sei­mo va­lios.

Val­di­nin­kai nekalti

Vi­daus rei­ka­lų mi­nis­tras To­mas Ži­lins­kas ne­su­ti­ko, kad pro­ce­są stab­do biu­ro­kra­ti­nės kliū­tys. „Tie­siog mes lai­ko­mės įsta­ty­mo taip, kaip jis apib­rė­žia pa­si­trau­ki­mo są­vo­ką“, – „Lie­tu­vos ži­nioms“ sa­kė mi­nis­tras. Pa­sak jo, iki šiol teis­mas ne­pa­nai­ki­no nė vie­no mig­ra­ci­jos spe­cia­lis­tų spren­di­mo dėl at­si­sa­ky­mo su­teik­ti pi­lie­ty­bę mi­nė­tos ka­te­go­ri­jos as­me­nims. „Teis­mas kons­ta­ta­vo, kad mes ti­krai tei­sin­gai trak­tuo­ja­me įsta­ty­mo nuo­sta­tas ir pri­ima­me pa­grįs­tus spren­di­mus“, – tvir­ti­no mi­nis­tras. T. Ži­lins­kas įsi­ti­ki­nęs, kad jei ky­la abe­jo­nių, kaip trak­tuo­ti vie­ną ar ki­tą nuo­sta­tą, va­di­na­si, įsta­ty­mą rei­kia tai­sy­ti, kad „ne­bū­tų dvip­ras­my­bių ir skir­tin­gų samp­ra­tų“. „Ti­krai esu už tai, kad pi­lie­ty­bė lit­va­kams bū­tų grą­žin­ta ir su­teik­ta. Bet kol kas tei­sė to ne­lei­džia“, – aiš­ki­no mi­nis­tras.

Pi­lie­ty­bės įsta­ty­mas nu­ma­to de­vy­nis at­ve­jus, kai Lie­tu­vos pi­lie­tis ga­li bū­ti ir ki­tos vals­ty­bės pi­lie­tis. Tarp jų yra ir iš Lie­tu­vos iki 1990 me­tų ko­vo 11-osios iš­vy­kę as­me­nys. Šią nuo­sta­tą Sei­mo na­riai siū­lo tiks­lin­ti pri­de­dant sa­ki­nį „išs­ky­rus as­me­nis, kei­tu­sius gy­ve­na­mą­ją vie­tą po 1940-ųjų bir­že­lio 15 die­nos bu­vu­sios So­vie­tų Są­jun­gos te­ri­to­ri­jo­je“.

Ki­to­kia traktuotė

1918–1940 me­tais iš Lie­tu­vos iš­vy­ko per mi­li­jo­ną pi­lie­čių. Pa­grin­di­nės emig­ra­ci­jos kryp­tys bu­vo Šiau­rės ir Pie­tų Ame­ri­ka, Aus­tra­li­ja, Pie­tų Af­ri­kos Res­pub­li­ka (PAR). Ne­ma­žą iš­vy­ku­sių­jų da­lį su­da­rė žy­dų tau­ty­bės pi­lie­čiai. Vie­na iš po­pu­lia­riau­sių jų emig­ra­ci­jos kryp­čių bu­vo PAR. Iki 1990-ųjų ten gy­ve­no per 100 tūkst. lit­va­kų, šiuo me­tu – apie 70–80 tūks­tan­čių. Ne­ma­žai žy­dų tau­ty­bės bu­vu­sių Lie­tu­vos pi­lie­čių bei jų pa­li­kuo­nių gy­ve­na Iz­rae­ly­je, JAV, Aus­tra­li­jo­je.

Nuo 2011 me­tų ba­lan­džio įsi­ga­lio­jus Pi­lie­ty­bės įsta­ty­mui, dėl Lie­tu­vos pi­lie­ty­bės at­kū­ri­mo krei­pė­si ke­li tūks­tan­čiai PAR žy­dų. Dau­ge­lis par­aiš­kų bu­vo pri­im­tos ir pi­lie­ty­bė grą­žin­ta maž­daug tūks­tan­čiui PAR žy­dų. Ta­čiau 2013-ai­siais Lie­tu­vos pi­lie­ty­bės grą­ži­ni­mas šiai ka­te­go­ri­jai as­me­nų ta­po su­dė­tin­ges­nis dėl pa­ki­tu­sios „pa­si­trau­ku­sio as­mens“ trak­tuo­tės. Pri­im­da­mi ne­igia­mus spren­di­mus mig­ra­ci­jos spe­cia­lis­tai re­mia­si Kons­ti­tu­ci­nio Teis­mo nu­ta­ri­mu ir ad­mi­nis­tra­ci­nių teis­mų pra­kti­ka, kad as­me­niu, pa­si­trau­ku­siu iš Lie­tu­vos iki 1990 me­tų ko­vo 11 die­nos, tu­rė­tų bū­ti lai­ko­mas tas bu­vęs Lie­tu­vos pi­lie­tis, ku­ris ša­lį pa­li­ko dėl po­li­ti­nių prie­žas­čių, pa­sip­rie­ši­ni­mo oku­pa­ci­niam re­ži­mui ar to­kio re­ži­mo per­se­kio­ji­mo. Lie­tu­vos par­ei­gū­nai pa­brė­žia, kad tar­pu­ka­riu žy­dai per­se­kio­ji­mo ne­pa­ty­rė.

Mig­ra­ci­jos de­par­ta­men­to duo­me­ni­mis, 2014 me­tais Lie­tu­vos pi­lie­ty­bę at­kur­ti at­si­sa­ky­ta de­šim­čiai lit­va­kų, 2015 me­tais – 76, šių me­tų pir­mą­jį ket­vir­tį – 97.