Seimas raginamas uždrausti įvežti atliekas deginimui
Ap­lin­kos ap­sau­gos ko­mi­te­to na­rės „vals­tie­tės“ Vir­gi­ni­jos Ving­rie­nės tei­gi­mu, tai pa­ska­tin­tų ak­ty­ves­nes dis­ku­si­jas dėl ko­ge­ne­ra­ci­nių jė­gai­nių li­ki­mo ir vals­ty­bės in­ves­ti­ci­jų į jas efek­ty­vu­mo.

Seimas yra priėmęs svarstyti jos parengtas tokius sugriežtinimus numatančias Atliekų tvarkymo įstatymo pataisas, kurių toliau Seimas imsis birželį.

Europos Komisija, siekdama mažinti degintinų atliekų kiekį, ketina jų deginimą apmokestinti, o mokesčiai tektų gyventojams.

Bus degintinų atliekų poreikis

Pasak V. Vingrienės, po 2030 metų degintinų atliekų Lietuvoje susidarys apie 430 tūkst. tonų per metus, o Vilniuje ir Kaune statomų atliekų deginimo jėgainių pajėgumai sieks kur kas daugiau – 615 tūkst. tonų.

„Labai tikėtina, kad perteklinius pajėgumus galbūt būtų siekiama užpildyti, importuojant arba įvežant atliekas iš kitų Europos Sąjungos šalių“, – prognozavo Aplinkos komiteto narė.

Pasak jos, draudimas į Lietuvą atvežti deginti skirtas atliekas skatintų statomose kogeneracinėse jėgainėse ieškoti alternatyvių technologijų, kurios degintų kitas žaliavas, o ne atliekas.

„Draudimas būtų stimulas netapti kitose šalyse susidarančių atliekų tvarkytoju, o ieškoti alternatyvių žaliavų šilumos kiekiui gauti jėgainėse bei skatintų tvarkyti Lietuvoje susidarančias atliekas, tarkime, galbūt, biokuro deginimo katilus, ką daro Kauno kogeneracinė jėgainė, taip pat planuojama deginti ir nuotekų dumblą. Galima paieškoti ir kitų alternatyvų, kai neliks degintinų atliekų“, – sakė pataisų autorė.

Ji taip pat priminė, kad Europos Komisija, siekdama mažinti degintinų atliekų kiekį, ketina jų deginimą apmokestinti, o mokesčiai tektų gyventojams.

V. Vingrienė pripažino nežinanti, ar šiluma, deginant atliekas, bus pigesnė: „Tikrai nežinome, ar iš tikrųjų atpigs šiluma naudojant kaip žaliavą atliekas deginimui. Juo labiau, kad Europos Komisija reikalauja deginimo mokesčio“.

Tačiau parlamentarė užsimena apie deginimo įmonių „vartų mokesčio“ pokyčius, Lietuvoje jis gali gerokai padidėti, ir tai būtų kaip bausmė už atliekų deginimą, o ne perdirbimą.

Siūlo deginti atliekas iš sąvartynų

„Valstietis“ Jonas Jarutis kelia idėją deginti sąvartynuose sukauptas atliekas, jeigu pritrūktų kitų degintinų atliekų.

„Lietuvoje yra gana daug sąvartynų uždarytų, užpiltų žemėmis, ten išsiskiria dujos, jos nėra sudeginamos, šiltnamio efektas... Ten turbūt yra milijardai tonų per 50 ir daugiau ar 100 metų sukauptų,“ – tvirtino J. Jarutis.

Tačiau V. Vingrienė abejoja, ar tai įmanoma, nes tokių atliekų deginimo kaloringumas esą būtų „nelabai tinkamas“, o išgaunant tokias atliekas arba rekultivuojant sąvartynus, atsirastų „dar daugiau problemų“.

„Rekultivuojami sąvartynai tikrai nėra tas kelias ir tikrai nemaža dalis atliekų ten jau yra susiskaidžiusios ir deginimui jos nebūtų tinkamos“, – įsitikinusi parlamentarė.

Degintojai nenumatė atliekų trūkumo

Lietuvoje dabar veikia trys atliekų deginimo jėgainės. Dvi iš jų stato valstybės valdoma energetikos grupė „Lietuvos energija“.

„Lietuvos energijos“ Kogeneracinių jėgainių projektų tarnybos direktorius Nerijus Rasburskis BNS atsiųstame komentare teigė, jog projektuojant jėgaines nebuvo numatoma importuoti atliekų iš užsienio.

„Lietuvos energijos“ Kogeneracinių jėgainių projektų tarnybos direktorius Nerijus Rasburskis BNS atsiųstame komentare teigė, jog projektuojant jėgaines nebuvo numatoma importuoti atliekų iš užsienio.

„Tiek Vilniaus, tiek Kauno kogeneracinių jėgainių projektų apimtyje atliekų importas niekada nebuvo svarstytas. Žvelgiant į dabartinius duomenis, institucijų ir mokslininkų skaičiavimus, aiškiai matoma, kad visoms trims jėgainėms Lietuvoje dar ilgai pakaks vietinio kuro“, – teigė N. Rasburskis.

Anot jo, Kauno elektrinė galės deginti ne tik buitines išrūšiuotas atliekas.

„Kauno jėgainėje bus deginamos ne tik po rūšiavimo likusios komunalinės atliekos, bet ir nepavojingos pramoninės atliekos ir vandenvalos nuotekų dumblas. Be to, esant poreikiui joje gali būti deginamas bet koks kitas kuras, kuris naudojamas įprastose katilinėse, pavyzdžiui, durpės, ligninas, biokuras“, – kalbėjo N. Rasburskis.

Kaune 150 mln. eurų vertės Kauno kogeneracinės jėgainės statybos pradėtos praėjusių metų pabaigoje, šį projektą „Lietuvos energija“ įgyvendina kartu su Suomijos kapitalo bendrove „Fortum Heat Lietuva“. Suomijos „Fortum“ taip pat valdo atliekų deginimo gamyklą Klaipėdoje, kuri veikia nuo 2013 metų.

Vilniuje statoma 350 mln. eurų vertės kogeneracinė jėgainė. „Lietuvos energija“ ir Europos Sąjungos lėšomis statomą atliekas ir biokurą deginsiančią jėgainę tikimasi pastatyti iki 2019 metų pabaigos.

Pasak V. Vingrienės, naujų kogeneracinių jėgainių pajėgumai suplanuoti, neatsižvelgiant į atliekų kiekio mažėjimo perspektyvas.

Parlamentarės teigimu, draudimas deginti skirtų atliekų patekimą į Lietuvą užkirs kelią neracionalioms investicijoms į jų deginimo gamyklas.

„Viena kogeneracinė iš projektuojamų iš tiesų yra perteklinė, įvertinus dar ir tai, kad 120 tūkst. tonų atliekų galėtų sudeginti Akmenės cemento gamykla“, – teigė V. Vingrienė.

Liberalas Simonas Gentvilas piktinosi, kodėl prognozuojant, kad Lietuvoje atliekų trūks, valstybė investuoja į atliekų deginimo jėgaines.

Jo skaičiavimais, Klaipėdoje galima deginti 225 tūkst. tonų atliekų, „Akmenės cemente“ – 100 tūkst. tonų, o Vilniuje ir Kaune – apie 400 tūkst. tonų.

Konservatorius Algis Strelčiūnas siūlo „revizuoti ir sustabdyti vienos gamyklos statybą“, nes, ir pasak jo, dviejų gamyklų Lietuvai yra per daug.

Linas Balsys piktinosi, kad valdantieji keičia savo poziciją dėl vienos atliekų deginimo gamyklos statybų stabdymo: „Premjeras Skvernelis per savo rinkimų kompaniją sakė, kad nestatysime, o dabar štai paima ir stato“.