Seimas raginamas teikti Laisvės premiją
Vi­suo­me­ni­nė ta­ry­ba prie Pa­sip­rie­ši­ni­mo oku­pa­ci­niams re­ži­mams da­ly­vių ir nuo oku­pa­ci­jų nu­ken­tė­ju­sių as­me­nų tei­sių ir rei­ka­lų ko­mi­si­jos krei­pė­si į Sei­mo pir­mi­nin­kę Lo­re­tą Grau­ži­nie­nę dėl Lais­vės pre­mi­jos sky­ri­mo.

Vi­suo­me­ni­nė ta­ry­ba, su­da­ry­ta iš aso­cia­ci­jų, ku­rių veik­la su­si­ju­si su pa­sip­rie­ši­ni­mo so­vie­ti­nei oku­pa­ci­jai ko­va, rei­ka­lau­ja lai­ky­tis Lais­vės pre­mi­jos įsta­ty­mo, ne­pa­nie­kin­ti Lais­vės gy­nė­jų die­nos at­mi­ni­mo ir ne­įžeis­ti Lais­vės gy­nė­jų. Pra­šo­ma gar­bin­gai iš­tai­sy­ti ga­li­mai pa­da­ry­tas mo­ra­li­nes, eti­nes ir tei­si­nes po­li­ti­kų klai­das bei lai­ku įteik­ti Lais­vės pre­mi­ją Ko­mi­si­jos tei­sė­tai iš­rink­tam pre­ten­den­tui Vy­tau­tui Lands­ber­giui.

Kaip jau ra­šy­ta, lap­kri­čio pa­bai­go­je Sei­mas ne­pri­ta­rė Lais­vės pre­mi­jų ko­mi­si­jos siū­ly­mui skir­ti pre­mi­ją bu­vu­siam Aukš­čiau­sio­sios Ta­ry­bos-At­ku­ria­mo­jo Sei­mo pir­mi­nin­kui Vy­tau­tui Lands­ber­giui. Po to­kio spren­di­mo at­sis­ta­ty­di­ni­mo dau­gu­ma šios ko­mi­si­jos na­rių. Šiuo me­tu Sei­me yra įre­gis­truo­ti du pro­jek­tai: vie­na­me Lais­vės pre­mi­ją siū­lo­ma skir­ti Vy­tau­tui Lands­ber­giui, ki­ta­me – sau­sio 13-ąją žu­vu­siems lais­vės gy­nė­jams.

V. Lands­ber­gis pra­ėju­sią sa­vai­tę dėl Lais­vės pre­mi­jos at­vi­ru laiš­ku krei­pė­si į L. Grau­ži­nie­nę. „Ger­bia­ma Po­nia Lie­tu­vos Sei­mo Pir­mi­nin­ke, ma­tau, kad Sei­mo na­riai be rei­ka­lo vargs­ta ir gaiš­ta lai­ką dėl 2015 me­tų Lais­vės pre­mi­jos. Jau iš­kart bu­vau pa­sa­kęs vie­ša­me por­ta­le tą lap­kri­čio die­ną: Sei­mo na­riai bal­sa­vo ar­ba ne­bal­sa­vo, ir da­ly­kas baig­tas. Šian­dien vėl siū­lau Sei­mui­ne­bes­vars­ty­ti, ne­si­jau­din­ti dėl tos pre­mi­jos, nes ir pi­ni­gų ne­im­čiau, o su­si­kaup­ti rim­tiems vals­ty­bės dar­bams“, – laiš­ke tei­gė V. Lands­ber­gis. „Aš pro­fe­so­riaus V.Lands­ber­gio at­vi­rą laiš­ką pers­kai­čiau, aš jį iš­gir­dau“, – pa­ti­ki­no L.Grau­ži­nie­nė. Ne­teik­ti šių me­tų Lais­vės pre­mi­jos par­la­men­ta­rams re­ko­men­da­vo Sei­mo Eti­kos ir pro­ce­dū­rų ko­mi­si­ja.

Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo

Pir­mi­nin­kei Lo­re­tai Graužinienei

Vi­suo­me­ni­nės ta­ry­bos prie Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo Pa­sip­rie­ši­ni­mo oku­pa­ci­niams re­ži­mams da­ly­vių ir nuo oku­pa­ci­jų nu­ken­tė­ju­sių as­me­nų tei­sių ir rei­ka­lų komisijos

AT­VI­RAS KREI­PI­MA­SIS

Vilnius

2015–12–21

At­kreip­da­mi dė­me­sį į ne­ko­rek­tiš­ką Lie­tu­vos Lais­vės gy­nė­jų, Lais­vės ko­vo­to­jų, trem­ti­nių, po­li­ti­nių ka­li­nių bei jų ar­ti­mų­jų at­žvil­giu są­mo­nin­gai su­kur­tą si­tua­ci­ją, ga­li­mai pa­nie­ki­nan­čią ir pa­čią Sau­sio 13-ąją, kaip Lais­vės gy­nė­jų die­ną bei Tau­tos Lais­vės ko­vų at­mi­ni­mą ir jų pa­ger­bi­mą, ku­ri iš­ki­lo dėl da­lies Sei­mo na­rių, ve­di­nų vien tik as­me­ni­nių am­bi­ci­jų ir po­li­ti­nių in­tri­gų iš­kė­li­mo aukš­čiau po­li­ti­nės mo­ra­lės, eti­kos bei pa­gar­bos de­mo­kra­ti­jos pri­nci­pams, kai Sei­me nu­tar­ta ne­skir­ti Lais­vės pre­mi­jos pir­ma­jam, fak­ti­niam, de­mo­kra­tiš­kai at­kū­ru­sios ne­prik­lau­so­my­bę Lie­tu­vos vals­ty­bės va­do­vui, Aukš­čiau­sio­sios Ta­ry­bos pir­mi­nin­kui, Lie­tu­vos Są­jū­džio pir­mi­nin­kui Vy­tau­tui Lands­ber­giui, ku­ris bu­vo tei­sė­tai, ob­jek­ty­viai ir skaid­riai įsta­ty­mu įga­lio­tos Lais­vės pre­mi­jos ko­mi­si­jos, lai­kan­tis vi­sų pro­ce­dū­rų, no­mi­nuo­tas šiai pre­mi­jai gau­ti, taip įver­ti­nant ne tik jo as­me­ni­nius nuo­pel­nus ir pa­siau­ko­ji­mą tuo me­tu, bet ir sim­bo­liš­kai pa­ger­biant Sau­sio 13-ąją, nes tų bai­sių įvy­kių me­tu 1991 me­tais Vy­tau­tas Lands­ber­gis bu­vo cen­tri­nė po­li­ti­nė fi­gū­ra ir žmo­gus, ne­pa­bi­jo­jęs sto­ti prieš tuo­me­ti­nę So­vie­tų są­jun­gos va­do­vy­bę (SSRS TSKP CK ir M. Gor­ba­čio­vą) ir ryž­tin­gai ves­ti Tau­tą į Lais­vės ir de­mo­kra­ti­jos per­ga­lę.

Keis­čiau­sia tai, kad Sei­mas pats nu­ta­rė ne­si­lai­ky­ti įsta­ty­mo nuo­sta­tų ir užuot iš­tai­sy­da­mas pa­da­ry­tą mo­ra­li­nę ir ga­li­mai tei­si­nę klai­dą, pra­dė­jo to­liau sa­ve klam­pin­ti į tei­si­nio ni­hi­liz­mo liū­ną, nes Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Lais­vės pre­mi­jos įsta­ty­mas (to­liau Įsta­ty­mas) im­pe­ra­ty­viai nu­sta­to pro­ce­dū­ras, kaip at­ren­ka­mas kan­di­da­tas ir po to jam pa­ski­ria­ma pi­ni­gi­nė pre­mi­ja. Tas pro­ce­sas yra su­da­ry­tas iš dvie­jų eta­pų: pir­mo eta­po me­tu įsta­ty­mu įga­lio­ta Lais­vės pre­mi­jos ko­mi­si­ja (to­liau Ko­mi­si­ja) pa­gal Įsta­ty­mo nu­sta­ty­tą tvar­ką iki kiek­vie­nų me­tų lap­kri­čio 23 d. iš pa­teik­tų kan­di­da­tų pre­mi­jai gau­ti at­ren­ka pa­tį ver­tin­giau­sią as­me­nį ir jis tam­pa vie­nin­te­liu ga­li­mu pre­ten­den­tu (Įsta­ty­mo 2 str. 5 d.), no­mi­nuo­tu pre­mi­jai gau­ti as­me­niu. Po mi­nė­tos da­tos jau ne­be­ga­li­ma teik­ti Ko­mi­si­jos svars­ty­mui jo­kių nau­jų ar al­ter­na­ty­vių kan­di­da­tū­rų; an­tro­jo eta­po me­tu Sei­mas pri­ima nu­ta­ri­mą dėl lė­šų, ski­ria­mų kaip pre­mi­ja, kad tei­sė­tai bū­tų pa­ski­ria­ma iš Sei­mo kan­ce­lia­ri­jai su­for­muo­tų (su­teik­tų) biu­dže­to asig­na­vi­mų Įsta­ty­me nu­sta­ty­to dy­džio lė­šų su­ma.

At­kreip­ti­nas dė­me­sys į tai, kad mi­nė­tas Įsta­ty­mas ne­nu­ma­to ga­li­my­bės Sei­mui pa­kar­to­ti­nai tvir­tin­ti Ko­mi­si­jos at­rink­to pre­ten­den­to pre­mi­jai gau­ti, Sei­mui tik nu­ma­to­ma par­ei­ga bal­suo­ti dėl nu­ta­ri­mo pa­skir­ti lė­šas no­mi­nan­tui, ku­rį pa­tvir­ti­no Įsta­ty­mu įga­lio­ta Ko­mi­si­ja. Pre­mi­ja pri­va­lo bū­ti įtei­kia­ma kiek­vie­nais me­tais Lais­vės gy­nė­jų die­ną (sau­sio 13 d.) ( Įsta­ty­mo 2 str. 9 d.).

At­siž­velg­da­mi į tai, kas aukš­čiau iš­dės­ty­ta, rei­ka­lau­ja­me Sei­mo lai­ky­tis Įsta­ty­mo, ne­pa­nie­kin­ti Lais­vės gy­nė­jų die­nos at­mi­ni­mo ir ne­įžeis­ti Lais­vės gy­nė­jų. Pra­šo­me gar­bin­gai iš­tai­sy­ti ga­li­mai pa­da­ry­tas mo­ra­li­nes, eti­nes ir tei­si­nes po­li­ti­kų klai­das bei lai­ku įteik­ti Lais­vės pre­mi­ją Ko­mi­si­jos tei­sė­tai iš­rink­tam pre­ten­den­tui Vy­tau­tui Lands­ber­giui.

Pagarbiai

Vi­suo­me­ni­nės ta­ry­bos pir­mi­nin­kas Vy­tau­tas Zabielskas