Seimas prištampavo rekordų
„Vals­tie­čių“ di­ri­guo­ja­mas par­la­men­tas vir­ši­ja darbš­tu­mo re­kor­dus. Be­veik per dve­jus ka­den­ci­jos me­tus tau­tos iš­rink­tie­ji su­ge­bė­jo pri­im­ti tiek tei­sės ak­tų, kiek iki šiol to ne­pa­vy­ko nė vie­nam Sei­mui.

Rudenį kadenciją įpusėsiantis Seimas sukasi kaip vijurkas. Per keturias sesijas parlamentarai priėmė 1465 teisės aktus, iš kurių 1004 – įstatymai. Tokių tempų nebūta nei Lietuvai rengiantis stoti į Europos Sąjungą, nei Seimui tempiant šalį iš ekonomikos krizės gniaužtų. Pirmu atveju 2000–2004 metų Seimas per porą metų priėmė 758 įstatymus, o 2008–2012 metų parlamentas – 690.

Per keturias sesijas parlamentarai priėmė 1465 teisės aktus, iš kurių 1004 – įstatymai.

Itin darbinga buvo birželio 30-ąją pasibaigusi pavasario sesija. Seimo nariai, per plenarinį posėdį vidutiniškai įveikdavę po septynis dokumentus, per kiek mažiau nei keturis mėnesius priėmė 440 teisės aktų, iš kurių 320 – įstatymai. Kol kas tai visų laikų rekordas. Tačiau šią kadenciją, palyginti su ankstesnėmis, sumažėjo ypatingos skubos tvarka priimamų teisės aktų. Šia tvarka buvo priimta 15 proc. visų dokumentų, iš jų – 136 įstatymai. Skubos tvarka buvo priimti 183 įstatymai. Ekspertų akimis, tokia įstatymų leidybos pasiutpolkė gali turėti nepageidaujamų pasekmių.

Lyderiavo Vyriausybė

Kaip rodo Seimo tinklalapyje skelbiama statistika, pavasario sesijoje dominavo Vyriausybės parengti projektai. Parlamentarai priėmė ministerijų pateiktus 245 įstatymų projektus. Patys Seimo nariai sukosi keturiskart lėčiau – inicijavo 59 įstatymų projektus. Per dvejus metus parlamentarai iš viso palaimino 635 Vyriausybės ir 289 savo pačių parengtus įstatymų projektus. Seimo nariai labiau specializavosi kurdami nutarimų projektus. Per pavasario sesiją priimti 97 jų inicijuoti nutarimai, per porą metų – 368.

Statistika atskleidžia ir labai skirtingą Seimo komitetų darbo krūvį. Per beveik dvejus metus daugiausia veiklos turėjo Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK), apsvarstęs 380 įvairių projektų, Socialinių reikalų ir darbo – 350, Ekonomikos – 300. Kultūros komitetas apsiribojo 62 projektais (per pavasario sesiją – 15). Šiam komitetui teko vos 2,4 proc. Seimo pavedimų, TTK – beveik 15 procentų. Dėl savo specifikos vos 0,5 proc. pavedimų gavo Europos reikalų komitetas.

Pasak statistikos, šios kadencijos Seimo nariai – ne individualios, o kolektyvinės veiklos šalininkai. Todėl patys rengti teisės aktų projektų ar jų pataisų neskubėjo. Savarankiškai nė vieno projekto nepateikė 85 parlamentarai, tačiau jie mielai parėmė grupines iniciatyvas. Daugiausia projektų – 10 – sukūrė buvęs „tvarkietis“ Petras Gražulis, po 7 – „valstietis“ Eugenijus Jovaiša, konservatorė Gintarė Skaistė bei „tvarkietis“ Remigijus Žemaitaitis, po 6 – „valstietė“ Agnė Širinskienė, konservatoriai Andrius Kupčinskas ir Stasys Šedbaras. Pasiūlymų, kaip tobulinti vieną ar kitą teisės aktą, per pavasario sesiją nepateikė 71 Seimo narys. Aktyviausiai čia reiškėsi konservatorius Jonas Rimantas Dagys, kuris per sesiją sukūrė 59 pataisas, jo frakcijos kolegos G. Skaistė (20) ir Jurgis Razma (16).

Dalyvavo, bet nebalsavo

Iš viso per pavasario sesiją surengta 60 plenarinių posėdžių, vyko 1475 balsavimai. Vos penktadalis Seimo narių – 27 – nepraleido nė vieno posėdžio ir dalyvavo beveik visuose numatytuose balsavimuose. Dėl suprantamų priežasčių Seimo posėdžiuose rečiausiai pasirodydavo užsienio reikalų ministras Linas Antanas Linkevičius. Jis dalyvavo 12 plenarinių posėdžių. Maždaug pusėje posėdžių dalyvavo konservatorius Emanuelis Zingeris, ūkio ministras „valstietis“ Virginijus Sinkevičius, liberalas Kęstutis Glaveckas bei sveikatos apsaugos ministras „valstietis“ Aurelijus Veryga. Premjeras Saulius Skvernelis dalyvavo 36 posėdžiuose.

Tačiau dalyvauti posėdyje nelygu balsuoti. Statistika rodo, kad, pavyzdžiui, „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis per pavasario sesiją praleido 4 posėdžius ir dalyvavo 57 proc. balsavimų. 15 proc. balsavimų dalyvavo K. Glaveckas, 16 proc. – E. Zingeris, 25 proc. – konservatorius Andrius Kubilius, 50 proc. – „valstietis“ Vytautas Bakas.

Trūko laiko gilintis

Pasak Mykolo Romerio universiteto dėstytojos Rimos Urbonaitės, matant Seimo darbą ir nežinant politinės situacijos, gali susidaryti įspūdis, kad šalį yra apėmusi gili krizė ar susidarė kokia kita ekstremali situacija. „Seime – tikra įstatymų leidybos pasiutpolkė, ji gali lemti nenuspėjamas pasekmes vien dėl to, kad nepalieka laiko teisės aktų nagrinėti iš esmės. Bent jau mes rimtų diskusijų nematome. Mano požiūriu, jų be galo trūksta“, – „Lietuvos žinioms“ sakė politologė. Jos teigimu, kai tokie veiklos tempai ir nėra laiko gilintis į tai, kas priimama, vienintelė galimybė žinoti, kaip per posėdį balsuoti, yra frakcijų nurodymai.

Anot ekspertės, pavasario sesijos duomenys parodė augantį Vyriausybės aktyvumą ir mažėjantį – parlamento. „Seimas savo pasyvumą galėtų kompensuoti didesne ir aktyvesne parlamentine kontrole. Tai viena pagrindinių jo funkcijų. Dabar gi ta kontrolė ganėtinai pasyvi. Paklausimus Vyriausybei teikia tik opozicijos atstovai, o Vyriausybės valandos tokios nykios, kad, regis, nieko nedomina“, – pažymėjo R. Urbonaitė.

Prie teigiamų Seimo veiklos aspektų ji priskyrė sumažėjusį ypatingos skubos tvarka priimamų įstatymų skaičių, bet kartu pridūrė, kad daugėjo skubos tvarka laiminamų dokumentų. R. Urbonaitės nuomone, gerai tai, kad šios kadencijos parlamentarai, kitaip nei ankstesnių, nemėgina lenktyniauti, kas užregistruos daugiau projektų. „Žinoma, gali būti, kad mažesnį norą kurti lemia ir kompetencijos trūkumas. Tačiau jos trūko visuose Seimuose, šis tikrai nėra išskirtinis“, – dėstė politologė.