Seimas priėmė strategiją šalies demografiniams iššūkiams spręsti
Sei­mas, at­siž­velg­da­mas į tai, kad su­dė­tin­ga Lie­tu­vos de­mog­ra­fi­nė pa­dė­tis, ne­ma­žė­jan­ti Lie­tu­vos Res­pub­li­kos pi­lie­čių emig­ra­ci­ja ir kar­tų kai­tos ne­už­ti­kri­nan­tis gims­ta­mu­mas da­ro ne­igia­mą po­vei­kį ša­lies eko­no­mi­kai ir so­cia­li­nės ap­sau­gos sis­te­mai bei Lie­tu­vos vals­ty­bės ir jos vi­suo­me­nės rai­dai, pa­tvir­ti­no De­mog­ra­fi­jos, mig­ra­ci­jos ir in­teg­ra­ci­jos po­li­ti­kos 2018–2030 m. stra­te­gi­ją.

Joje nustatyti pagrindiniai šalies demografijos, migracijos ir integracijos politikos raidos tikslai, kryptys ir siektini rodikliai. Už tai numatantį Seimo nutarimą (projektas Nr. XIIIP-2025(3) balsavo 77 Seimo nariai, prieš – 3, susilaikė 24 parlamentarai, rašoma pranešime spaudai.

Dokumente įtvirtinti trys tikslai, susiję su palankios aplinkos šeimai kūrimu, migracijos srautų valdymu ir vyresnio amžiaus asmenų integravimusi į visuomenę.

Pagrindinis strategijos tikslas – užtikrinti teigiamą gyventojų skaičiaus pokytį ir proporcingą gyventojų amžiaus struktūrą. Dokumente įtvirtinti trys tikslai, susiję su palankios aplinkos šeimai kūrimu, migracijos srautų valdymu ir vyresnio amžiaus asmenų integravimusi į visuomenę.

Siekiant kurti šeimai palankią aplinką planuojama sudaryti sąlygas šeimos nariams derinti profesinę veiklą ir šeimos pareigas, gerinti paslaugų šeimoms ir vaikams kokybę bei prieinamumą, sudaryti sąlygas lygioms vyrų ir moterų teisėms, pareigoms ir galimybėms viešojo gyvenimo srityje bei šeimoje užtikrinti, plėtoti finansines paskatas ir būsto pasirinkimo galimybes šeimoms, auginančioms vaikus, gerinti šeimos sveikatos būklę, didinant informuotumą šeimos sveikatos klausimais, mažinant sveikatai kylančias grėsmes, ugdyti šeimos narių gebėjimus spręsti psichologines ir socialines problemas.

Tarp svarbių strategijos tikslų – siekis suteikti galimybių vyresnio amžiaus asmenims integruotis į visuomenę. Siekiant šio tikslo ketinama užtikrinti vyresnio amžiaus asmenų dalyvavimą socialiniame ir politiniame gyvenime, darbo rinkoje ir finansinį jų saugumą, užtikrinti mokymosi visą gyvenimą galimybes, pagerinti vyresnio amžiaus asmenų sveikatos priežiūros kokybę ir prieinamumą siekiant mažinti jų sergamumą ir mirtingumą nuo pagrindinių neinfekcinių ligų bei dėl išorinių priežasčių, stiprinti kartų santykius ir plėtoti savanorišką vyresnio amžiaus asmenų veiklą.

Užtikrinant valstybės poreikius atitinkantį migracijos srautų valdymą numatoma skatinti grįžtamąją migraciją ir proporcingą valstybės interesus atitinkantį užsienio šalių piliečių atvykimą, įgyvendinant pritraukimo, priėmimo, integracijos ir ryšio palaikymo politiką, taip pat stiprinti ekonominę Lietuvos gyventojų gerovę, socialinį Lietuvos gyventojų saugumą ir jų psichologinę (emocinę) gerovę, Lietuvos gyventojų susietumą su šalimi ir gyvenamąja aplinka, vykdyti veiksmingą diasporos politiką.

Šia strategija siekiama sistemiškai spręsti šalies demografinius iššūkius, didinti gimstamumą, mažinti emigraciją, skatinti grįžtamąją emigraciją, gerinti vyresniojo amžiaus žmonių gyvenimo kokybę. „Nuo 1992 m., kai gyventojų skaičius Lietuvoje pasiekė maksimumą – 3 706 tūkst., iki 2017 m. šis rodiklis sumažėjo 23 proc. ir 2017 m. sausio 1 d. siekė 2 848 tūkst. Per 25 metus Lietuva neteko 859 tūkst. gyventojų, arba maždaug tiek, kiek šiuo metu gyvena Vilniuje ir Kaune kartu sudėjus. Jei esamos tendencijos nesikeis, tai, remiantis ES statistikos tarnybos (Eurostato) prognozėmis, 2030 m. Lietuvoje gyvens tik apie 2,4 mln. žmonių, t. y. palyginti su gyventojų skaičiumi 2017 m., jis dar sumažės apie 15 proc., – teigiama nutarime.

Antroji problema – nepalankiai besikeičianti gyventojų amžiaus struktūra – mažėja vaikų ir daugėja vyresnio amžiaus asmenų. „2017 m. pradžioje šalyje gyveno 550,2 tūkst. 65 metų ir vyresnio amžiaus asmenų. Jų dalis nuo bendro Lietuvos nuolatinių gyventojų skaičiaus padidėjo nuo 15,8 proc. 2005 m. pradžioje iki 19,3 proc. 2017 m. pradžioje. Šimtui vaikų 2017 m. pradžioje teko 130 vyresnio amžiaus asmenų (2005 m. pradžioje – 93). Remiantis Eurostato prognozėmis, galima teigti, kad šimtui 15–64 metų gyventojų 2030 m. teks 45,8 65 metų ir vyresnio asmens“, – pažymima dokumente.

Vyriausybei pasiūlyta iki gruodžio 1 d. patvirtinti šios strategijos įgyvendinimo tarpinstitucinį veiklos planą, priimti teisės aktus, reikalingus šiai strategijai įgyvendinti.