Seimas priėmė rezoliuciją dėl Lietuvos komunistų partijos pripažinimo nusikalstama
Lie­tu­vos ko­mu­nis­tų par­ti­jos (LKP) veik­la so­vie­tų oku­pa­ci­jos me­tais tu­rė­jo nu­si­kals­ta­mos veik­los po­žy­mių, to­dėl Vy­riau­sy­bė tu­rė­tų kuo sku­biau par­eng­ti įsta­ty­mą, ku­ris Lie­tu­vos Ko­mu­nis­tų par­ti­ją pri­pa­žin­tų nu­si­kals­ta­ma or­ga­ni­za­ci­ja, par­eiš­kė Sei­mas.

Už to­kią re­zo­liu­ci­ją an­tra­die­nį bal­sa­vo 53 Sei­mo na­riai, prieš bu­vo vie­nas, su­si­lai­kė 24.

„SSKP pa­da­li­nio Lie­tu­vo­je Lie­tu­vos ko­mu­nis­tų par­ti­jos veik­lo­je ga­li­mai yra nu­si­kals­ta­mos veik­los po­žy­mių, or­ga­ni­zuo­jant ir per pa­val­džias rep­re­si­nes struk­tū­ras vyk­dant nu­si­kal­ti­mus prieš Lie­tu­vos gy­ven­to­jus – ge­no­ci­dą, nu­si­kal­ti­mus žmo­niš­ku­mui ir ka­ro nu­si­kal­ti­mus“, – tei­gia­ma pri­im­ta­me do­ku­men­te.

Juo Vy­riau­sy­bė par­agin­ta „kuo sku­biau par­eng­ti Lie­tu­vos Res­pub­li­kos įsta­ty­mą, ku­ris Lie­tu­vos Ko­mu­nis­tų par­ti­ją pri­pa­žin­tų nu­si­kals­ta­ma“.

„(...) šio­je re­zo­liu­ci­jo­je yra spren­džia­ma Lie­tu­vos Ko­mu­nis­tų par­ti­jos kaip ju­ri­di­nio as­mens nu­si­kals­ta­mos veik­los ver­ti­ni­mo prob­le­ma, o kon­kre­čių as­me­nų, vyk­džiu­sių ar da­ly­va­vu­sių vyk­dant oku­pa­ci­nio re­ži­mo nu­si­kal­ti­mus, bau­džia­mo­sios at­sa­ko­my­bės klau­si­mas yra spren­džia­mas šiuo me­tu ga­lio­jan­čiais, bau­džia­mą­ją at­sa­ko­my­bę rea­li­zuo­jan­čiais įsta­ty­mais“, – ra­šo­ma re­zo­liu­ci­jo­je.

Jo­je pa­žy­mi­ma, kad LKP so­vie­ti­nės oku­pa­ci­jos lai­ko­tar­piu 1940–1941 me­tais ir 1944–1990 me­tais ša­ly­je įtvir­ti­no dik­ta­tū­rą, vei­kė kaip pa­klus­ni ir ini­cia­ty­vi SSKP va­lios reiš­kė­ja ir įgy­ven­din­to­ja.

Anot re­zo­liu­ci­jos, LKP yra at­sa­kin­ga už šias SSRS oku­pa­ci­nes val­džios prie­mo­nes: Lie­tu­vos pi­lie­čių ge­no­ci­dą, nu­si­kal­ti­mus žmo­niš­ku­mui, ka­ro nu­si­kal­ti­mus, įskai­tant ma­si­nes rep­re­si­jas, te­ro­rą, bau­džia­mą­sias ak­ci­jas, trė­mi­mus, ko­vo­to­jų už Lie­tu­vos lais­vę, taip pat ci­vi­lių gy­ven­to­jų nai­ki­ni­mą, re­ži­mo prieš­inin­kų ka­li­ni­mą ir kan­ki­ni­mą, ki­to­kį jų per­se­kio­ji­mą, so­vie­ti­za­ci­ją, oku­puo­tos Lie­tu­vos pi­lie­čių ir ju­ri­di­nių as­me­nų tur­to na­cio­na­li­za­ci­ją ir kon­fis­ka­ci­ją, prie­var­ti­nę ko­lek­ty­vi­za­ci­ją, prie­var­ti­nę mo­bi­li­za­ci­ją į SSRS ka­riuo­me­nę, at­ei­za­ci­ją, cen­zū­rą, kul­tū­ros ir re­li­gi­jos pa­mink­lų nai­ki­ni­mą bei ki­to­kį pa­grin­di­nių žmo­gaus tei­sių ir lais­vių pa­nei­gi­mą.

Re­zo­liu­ci­jos pro­jek­tą Sei­mui pri­sta­tęs vie­nas jos au­to­rių kon­ser­va­to­rius Aud­ro­nius Ažu­ba­lis sa­kė, kad nors Ko­mu­nis­tų par­ti­ja Lie­tu­vo­je užd­raus­ta jau dau­giau nei du de­šimt­me­čiai, ta­čiau, anot jo, tai sa­vai­me ne­paaiš­ki­na, kuo ši or­ga­ni­za­ci­ja yra ne­priim­ti­na.

„Jei­gu Sei­mas pri­tar­tų šiai re­zo­liu­ci­jai ir taip pri­pa­žin­tų, kad Ko­mu­nis­tų par­ti­ja Lie­tu­vo­je bu­vo nu­si­kals­ta­ma or­ga­ni­za­ci­ja, tai bū­tų są­ži­nin­go is­to­ri­jos ver­ti­ni­mo įtvir­ti­ni­mas ne tik nuo oku­pa­ci­jos nu­ken­tė­ju­sių­jų at­žvil­giu, bet ir par­ti­jai pri­klau­siu­sių as­me­nų tei­sin­gas pra­ei­ties pri­pa­ži­ni­mas ir tuo pa­čiu jos iš­si­ža­dė­ji­mas“, – prieš bal­sa­vi­mą sa­kė A.Ažu­ba­lis.

Vals­tie­čių ir ža­lių­jų są­jun­gos frak­ci­jos na­rys Po­vi­las Urb­šys tei­gė pa­si­gen­dan­tis bu­vu­sių Ko­mu­nis­tų par­ti­jos na­rių at­gai­los.

„Ži­no­te, ko aš pa­si­gen­du, kai bu­vo mi­ni­mos Teo­fi­liaus Ma­tu­lio­nio bea­ti­fi­ka­ci­jos ce­re­mo­ni­ja. Kai po pa­skel­bi­mo pa­lai­min­tuo­ju ce­re­mo­ni­jos at­sis­to­jo žmo­gus ir jis kal­bė­jo apie įvyk­dy­tus žiau­ru­mus, pa­da­ry­tus nu­si­kal­ti­mus, bet sto­vė­jo ša­lia Lie­tu­vos kan­ki­nio. Ir kaip bū­tų vis dėl­to iš­skir­ti­nis, jei­gu ši­tas žmo­gus bū­tų pa­sa­kęs: aš pri­pa­žįs­tu, kad ma­no bu­vi­mas Ko­mu­nis­tų par­ti­jo­je, ma­no su­sie­ji­mas sa­vo kar­je­ros su ši­ta par­ti­ja bu­vo klai­da. Aš at­sip­ra­šau. Aš at­sip­ra­šau už ši­tos par­ti­jos įvyk­dy­tus nu­si­kal­ti­mus, aš at­sip­ra­šau ši­to kan­ki­nio ir vi­sų re­lik­vi­jų aki­vaiz­do­je. De­ja, mes ši­to nie­ka­da ne­su­lauk­si­me“, – tei­gė P.Urb­šys.

Sek­ma­die­nį per bea­ti­fi­ka­ci­jos ce­re­mo­ni­ją Vil­niu­je žo­dis bu­vo su­teik­tas pre­zi­den­tei Da­liai Gry­baus­kai­tei. So­viet­me­čiu ji bu­vo Ko­mu­nis­tų par­ti­jos na­rė, dės­tė Vil­niaus aukš­to­jo­je par­ti­nė­je mo­kyk­lo­je.

„Tvar­kie­tis“ Pe­tras Gra­žu­lis pik­ti­no­si, kad bū­da­mi val­džio­je kon­ser­va­to­riai to­kių re­zo­liu­ci­jų ne­priė­mė, o tai da­ro bū­da­mi opo­zi­ci­jo­je: „1996 me­tais tam­pu Sei­mo na­riu, krikš­čio­nis de­mo­kra­tas, esa­me 16 Sei­mo na­rių, kon­ser­va­to­rių yra apie 60. Ab­so­liu­ti val­dan­čio­ji dau­gu­ma. Jau­nas po­li­ti­kas at­ėjau su to­kiu nu­si­tei­ki­mu, kad bus užd­raus­ta Ko­mu­nis­tų par­ti­jos na­riams ei­ti at­sa­kin­gas par­ei­gas, re­gis­truo­ju įsta­ty­mo pa­tai­sas, kad ka­gė­bis­tai, re­zer­vis­tai ne­ga­lė­tų ei­ti aukš­tų par­ei­gų. De­ja, (Vy­tau­tas) Lands­ber­gis su kon­ser­va­to­riais ty­čio­ja­si iš ma­nęs ir ne­prii­ma.“

Kon­ser­va­to­riai anks­tes­nė­se ka­den­ci­jo­se ke­lis­kart mė­gi­no pri­im­ti re­zo­liu­ci­ją dėl Lie­tu­vos ko­mu­nis­tų par­ti­jos, bet ne­sėk­min­gai.

So­cial­de­mo­kra­tai do­ku­men­tą tuo­met kri­ti­ka­vo ar­gu­men­tuo­da­mi, kad ja­me ne­ats­ki­ria­ma nuo so­vie­tų ko­mu­nis­tų par­ti­jos 1989 me­tais at­sis­ky­ru­si LKP.

Pra­si­dė­jus At­gi­mi­mo są­jū­džiui 1989 me­tais Lie­tu­vos ko­mu­nis­tų par­ti­ja at­sis­ky­rė nuo So­vie­tų są­jun­gos ko­mu­nis­tų par­ti­jos, o 1990 me­tais per­si­va­di­no Lie­tu­vos de­mo­kra­ti­ne dar­bo par­ti­ja, ji vė­liau su­si­jun­gė su so­cial­de­mo­kra­tais. 1990–1991 me­tais taip pat Lie­tu­vo­je vei­kė su par­ti­jos at­sis­ky­ri­mu nuo so­vie­ti­nės ne­su­ti­ku­si Lie­tu­vos ko­mu­nis­tų par­ti­ja, va­do­vau­ja­ma My­ko­lo Bu­ro­ke­vi­čiaus. Jis vė­liau bu­vo nu­teis­tas dėl an­ti­vals­ty­bi­nių or­ga­ni­za­ci­jų kū­ri­mo.