Seimas priėmė naują Darbo kodeksą
Sei­mas šian­dien pra­dė­jo ir bai­gė nau­jo­jo Dar­bo ko­dek­so pri­ėmi­mo pro­ce­dū­rą. Dar­bo san­ty­kių reg­la­men­ta­vi­mo lau­kia ne­ma­ži po­ky­čiai.

Sei­mas pri­ėmė nau­ją­jį Dar­bo ko­dek­są (pro­jek­tas Nr. XIIP-3234(3) ES). Už nau­ją re­dak­ci­ją, ku­ri įsi­ga­lios 2017 m. sau­sio 1 die­nos, bal­sa­vo 65 Sei­mo na­riai, prieš – 15, su­si­lai­kė 14 par­la­men­ta­rų.

Nau­ja­sis Dar­bo ko­dek­sas su ly­di­mai­siais tei­sės ak­tų pa­kei­ti­mais yra vie­nas iš sep­ty­nių nau­jo­jo so­cia­li­nio mo­de­lio su­kū­ri­mo pa­ke­tų, ku­riuo sie­kia­ma to­bu­lin­ti dar­bo san­ty­kių reg­la­men­ta­vi­mą, ra­šo­ma Sei­mo pra­ne­ši­me spau­dai.

Pri­im­ti pa­kei­ti­mai dėl in­for­ma­ci­jos apie dar­bo už­mo­kes­tį pateikimo

Sei­mas pri­ėmė nuo­sta­tas dėl in­for­ma­ci­jos apie dar­bo už­mo­kes­tį ir dirb­tą dar­bą, iš­skai­tų iš dar­bo už­mo­kes­čio, dar­buo­to­jų rei­ka­la­vi­mų gy­ni­mo darb­da­viui ta­pus ne­mo­kiam.

Pa­gal pri­im­tas nuo­sta­tas darb­da­vys ne re­čiau kaip kar­tą per mė­ne­sį raš­tu ar elek­tro­ni­niu bū­du pri­va­lės dar­buo­to­jui pa­teik­ti in­for­ma­ci­ją apie jam aps­kai­čiuo­tas, iš­mo­kė­tas ir iš­skai­čiuo­tas su­mas ir apie dirb­to dar­bo lai­ko truk­mę, at­ski­rai nu­ro­dy­da­mas virš­va­lan­di­nių dar­bų truk­mę. Duo­me­nys apie at­ski­ro dar­buo­to­jo dar­bo už­mo­kes­tį ga­lės bū­ti tei­kia­mi ar skel­bia­mi tik įsta­ty­mų nu­sta­ty­tais at­ve­jais ar­ba su dar­buo­to­jo su­ti­ki­mu.

Dar­buo­to­jo rei­ka­la­vi­mu darb­da­vys taip pat pri­va­lės iš­duo­ti pa­žy­mą apie dar­bą to­je įmo­nė­je, nu­ro­dy­da­mas dar­buo­to­jo dar­bo funk­ci­ją ar par­ei­gas, kiek lai­ko jis dir­bo, dar­bo už­mo­kes­čio dy­dį ir su­mo­kė­tų mo­kes­čių bei vals­ty­bi­nio so­cia­li­nio drau­di­mo įmo­kų dy­dį.

Nau­ja­ja­me ko­dek­se reg­la­men­tuo­ti at­ve­jai ir tvar­ka, ka­da ga­li bū­ti da­ro­mos iš­skai­tos iš dar­buo­to­jo dar­bo už­mo­kes­čio. Iš­skai­tos ga­lės bū­ti da­ro­mos šiais at­ve­jais: grą­žin­ti per­duo­toms ir dar­buo­to­jo ne­pa­nau­do­toms pa­gal pa­skir­tį darb­da­vio pi­ni­gų su­moms; grą­žin­ti su­moms, per­mo­kė­toms dėl skai­čia­vi­mo klai­dų; at­ly­gin­ti ža­lai, ku­rią dar­buo­to­jas dėl sa­vo kal­tės pa­da­rė darb­da­viui; iš­ieš­ko­ti at­os­to­gi­niams už su­teik­tas at­os­to­gas, vir­ši­jan­čias įgy­tą tei­sę į vi­sos truk­mės ar da­lies kas­me­ti­nes at­os­to­gas, dar­bo su­tar­tį nu­trau­kus dar­buo­to­jo ini­cia­ty­va be svar­bių prie­žas­čių ar­ba dėl dar­buo­to­jo kal­tės.

Iš­skai­tų iš dar­bo už­mo­kes­čio, ne­vir­ši­jan­čio Vy­riau­sy­bės pa­tvir­tin­tos mi­ni­ma­lio­sios mė­ne­si­nės al­gos, dy­dis ne­ga­lės vir­šy­ti 20 proc. iš­mo­kė­ti­no dar­bo už­mo­kes­čio, o iš­ieš­kant iš­lai­ky­mą pe­rio­di­nė­mis iš­mo­ko­mis ža­los, pa­da­ry­tos su­luo­ši­ni­mu ar ki­to­kiu svei­ka­tos su­ža­lo­ji­mu, taip pat mai­tin­to­jo gy­vy­bės at­ėmi­mu, at­ly­gi­ni­mą ir ža­los, pa­da­ry­tos nu­si­kals­ta­ma vei­ka, at­ly­gi­ni­mą – iki 50 proc. dar­buo­to­jui iš­mo­kė­ti­no dar­bo už­mo­kes­čio.

Sei­mas ne­pri­ta­rė par­la­men­ta­ro Vy­tau­to An­ta­no Ma­tu­le­vi­čiaus siū­ly­mui, kad darb­da­vys dar­buo­to­jų ska­ti­ni­mui tu­rė­tų skir­ti ne ma­žiau kaip 25 proc. gau­na­mo pel­no.

Dar­bo ko­dek­so pa­tai­sos dėl ža­los atlyginimo

Sei­mas pri­ėmė nuo­sta­tas dėl ža­los at­ly­gi­ni­mo ir nu­sta­tė, kad kiek­vie­na dar­bo su­tar­ties ša­lis pri­va­lės at­ly­gin­ti sa­vo dar­bo par­ei­gų pa­žei­di­mu dėl jos kal­tės ki­tai su­tar­ties ša­liai pa­da­ry­tą tur­ti­nę ža­lą ir ne­tur­ti­nę ža­lą. At­ly­gin­ti­nos tur­ti­nės ža­los dy­dį su­da­rys tie­sio­gi­niai nuo­sto­liai ir ne­gau­tos pa­ja­mos.

Kaip nu­sta­ty­ta nau­ja­ja­me ko­dek­se, dar­buo­to­jas pri­va­lės at­ly­gin­ti vi­są pa­da­ry­tą tur­ti­nę ža­lą, bet ne dau­giau kaip jo 3 vi­du­ti­nių dar­bo už­mo­kes­čių dy­džio, o jei­gu ža­la pa­da­ry­ta dėl dar­buo­to­jo di­de­lio ne­at­sar­gu­mo, – ne dau­giau kaip jo 6 vi­du­ti­nių dar­bo už­mo­kes­čių dy­džio.

Ta­čiau dar­buo­to­jas pri­va­lės at­ly­gin­ti vi­są ža­lą, kai: ža­la bū­tų pa­da­ry­ta ty­čia; ža­la pa­da­ry­ta jo veik­la, tu­rin­čia nu­si­kal­ti­mo po­žy­mių; ža­la pa­da­ry­ta ne­blai­vaus ar aps­vai­gu­sio nuo nar­ko­ti­nių ar tok­si­nių me­džia­gų dar­buo­to­jo; ža­la pa­da­ry­ta pa­žei­dus par­ei­gą sau­go­ti kon­fi­den­cia­lią in­for­ma­ci­ją, su­si­ta­ri­mą dėl ne­kon­ku­ra­vi­mo; pa­da­ry­ta ne­tur­ti­nė ža­la; vi­siš­ko ža­los at­ly­gi­ni­mo at­ve­jis nu­ma­ty­tas ko­lek­ty­vi­nė­je su­tar­ty­je.

Dar­bo gin­čą dėl tei­sės nag­ri­nė­jan­tis or­ga­nas ga­lės su­ma­žin­ti at­ly­gin­ti­nos ža­los dy­dį, at­siž­velg­da­mas į ža­lą pa­da­riu­sios dar­bo su­tar­ties ša­lies fi­nan­si­nes ir eko­no­mi­nes ga­li­my­bes, iš­sky­rus at­ve­jus, kai ža­la pa­da­ro­ma ty­čia.

Jei­gu darb­da­vys bu­vo apd­rau­dęs dar­buo­to­jo ci­vi­li­nę at­sa­ko­my­bę, darb­da­vys pri­va­lės kreip­tis dėl drau­di­mo at­ly­gi­ni­mo iš­mo­kė­ji­mo tie­sio­giai į drau­di­ką. Jei­gu darb­da­vys pri­va­lo at­ly­gin­ti dar­buo­to­jui ža­lą, pa­da­ry­tą dėl dar­buo­to­jo su­luo­ši­ni­mo ar ki­to­kio jo svei­ka­tos su­ža­lo­ji­mo, ar jo mir­ties at­ve­ju, ar dėl jo su­sir­gi­mo pro­fe­si­ne li­ga, darb­da­vys pri­va­lės ža­lą at­ly­gin­ti tiek, kiek jos ne­pa­den­gia vals­ty­bi­nio so­cia­li­nio drau­di­mo iš­mo­kos.

Dar­buo­to­jų at­sto­vais bus lai­ko­mi pro­fe­si­nė są­jun­ga, dar­bo ta­ry­ba ar dar­buo­to­jų patikėtinis

Sei­mas pri­ėmė nuo­sta­tas dėl ko­lek­ty­vi­nių dar­bo san­ty­kių. Kaip įtvir­tin­ta ko­dek­se, dar­bo su­tar­ties ša­lys ir jų at­sto­vai sa­vo in­te­re­sus ga­lės de­rin­ti ir įgy­ven­din­ti nau­do­da­mie­si so­cia­li­nės par­tne­rys­tės for­mo­mis.

So­cia­li­nės par­tne­rys­tės ša­li­mis – so­cia­li­niais par­tne­riais – bus lai­ko­mi dar­buo­to­jų at­sto­vai ir darb­da­vių at­sto­vai bei jų or­ga­ni­za­ci­jos, o par­tne­rys­tės darb­da­vio lyg­me­niu – darb­da­vys ir dar­buo­to­jų at­sto­vai.

So­cia­li­nė par­tne­rys­tė ga­lės bū­ti vyk­do­ma šiais lyg­me­ni­mis: na­cio­na­li­niu, ša­kos (ga­my­bos, pa­slau­gų, pro­fe­si­niu), te­ri­to­ri­niu (sa­vi­val­dy­bės, aps­kri­ties), darb­da­vio, dar­bo­vie­tės.

Dar­buo­to­jų at­sto­vais bus lai­ko­mi pro­fe­si­nė są­jun­ga, dar­bo ta­ry­ba ar dar­buo­to­jų pa­ti­kė­ti­nis. Pa­gal pa­tvir­tin­tas nuo­sta­tas pro­fe­si­nės są­jun­gos ko­lek­ty­viai at­sto­vaus sa­vo na­riams. Ko­lek­ty­vi­nės de­ry­bos, ko­lek­ty­vi­nių su­tar­čių su­da­ry­mas ir ko­lek­ty­vi­nių dar­bo gin­čų dėl in­te­re­sų ini­ci­ja­vi­mas bus iš­im­ti­nė pro­fe­si­nių są­jun­gų tei­sė. Taip pat at­ski­rai liks ga­lio­ti Pro­fe­si­nių są­jun­gų įsta­ty­mas.

Dar­bo ta­ry­bos darb­da­vio ini­cia­ty­va tu­rės bū­ti su­da­ro­mos vi­so­se dar­bo­vie­tė­se, ku­rio­se dar­buo­to­jų skai­čius 20 ir dau­giau. Tais at­ve­jais, kai dau­giau nei pu­sė dar­buo­to­jų pri­klau­sys pro­fe­si­nėms są­jun­goms, dar­bo ta­ry­bos bus ne­su­da­ro­mos, o jų funk­ci­jos per­duo­da­mos pro­fe­si­nėms są­jun­goms. Dar­bo ta­ry­boms su­teik­ta tei­sė vyk­dy­ti in­for­ma­vi­mo ir kon­sul­ta­vi­mo pro­ce­dū­ras, ku­rio­mis dar­buo­to­jai ir jų at­sto­vai bus įtrau­kia­mi į darb­da­vio spren­di­mų pri­ėmi­mą. Jei dar­buo­to­jų skai­čius ma­žes­nis ne­gu 20, at­sto­va­vi­mo dar­buo­to­jams funk­ci­ją įgy­ven­dins dar­buo­to­jų iš­rink­tas pa­ti­kė­ti­nis.

Nu­sta­ty­ta nau­ja Tri­ša­lė ta­ry­bos for­ma­vi­mo tvarka

Sei­mas pri­ėmė Dar­bo ko­dek­so nuo­sta­tas dėl nau­jos Tri­ša­lė ta­ry­bos for­ma­vi­mo tvar­kos. Pa­gal ko­dek­są Tri­ša­lė ta­ry­ba bus su­da­ro­ma Vy­riau­sy­bės nu­ta­ri­mu ket­ve­rių me­tų ka­den­ci­jai iš 15 na­rių: po ly­giai iš na­cio­na­li­niu lyg­me­niu vei­kian­čių pro­fe­si­nių są­jun­gų or­ga­ni­za­ci­jų ir darb­da­vių or­ga­ni­za­ci­jų at­sto­vų, Vy­riau­sy­bės at­sto­vų. Tri­ša­lės ta­ry­bos at­sto­vas ne­ga­lės ei­ti par­ei­gų dau­giau nei 2 ka­den­ci­jas iš ei­lės.

Pro­fe­si­nių są­jun­gų or­ga­ni­za­ci­jos ir darb­da­vių or­ga­ni­za­ci­jos, pre­ten­duo­jan­čios de­le­guo­ti sa­vo at­sto­vą į Tri­ša­lę ta­ry­bą, tu­rė­tų ati­tik­ti 7 kri­te­ri­jus, pa­vyz­džiui, tu­rė­ti ju­ri­di­nio as­mens sta­tu­są, tu­rė­ti ne ma­žiau kaip 5 pa­gal ne­ter­mi­nuo­tas dar­bo su­tar­tis dir­ban­čius dar­buo­to­jus, veik­ti ne­per­trau­kia­mai ma­žiau­siai 3 me­tus, pro­fe­si­nių są­jun­gų or­ga­ni­za­ci­jos tu­rės jung­ti ne ma­žiau ne­gu 0,5 proc. dir­ban­čių as­me­nų, o darb­da­viai įdar­bin­ti ne ma­žiau ne­gu 3 proc. dir­ban­čių as­me­nų ir kt.

Kaip įtvir­tin­ta ko­dek­se, Tri­ša­lė ta­ry­ba svars­tys klau­si­mus ir teiks iš­va­das ir pa­siū­ly­mus šio­se dar­bo, so­cia­li­nės ir eko­no­mi­nės po­li­ti­kos sri­ty­se: užim­tu­mo ir dar­bo san­ty­kių, dar­bo už­mo­kes­čio po­li­ti­kos, so­cia­li­nio drau­di­mo ir so­cia­li­nės ap­sau­gos, dar­buo­to­jų sau­gos ir svei­ka­tos, so­cia­li­nės par­tne­rys­tės ir ko­lek­ty­vi­nių dar­bo san­ty­kių ir ki­tų klau­si­mų.

Ko­lek­ty­vi­nė­se de­ry­bo­se dar­buo­to­jams ga­lės at­sto­vau­ti tik pro­fe­si­nės sąjungos

Sei­mas pri­ėmė pa­tai­sas dėl ko­lek­ty­vi­nių su­tar­čių su­da­ry­mo. Ko­dek­se nu­sta­ty­ta, kad darb­da­viai, darb­da­vių or­ga­ni­za­ci­jos, pro­fe­si­nės są­jun­gos ir pro­fe­si­nių są­jun­gų or­ga­ni­za­ci­jos tu­rės tei­sę ini­ci­juo­ti ko­lek­ty­vi­nes de­ry­bas dėl ko­lek­ty­vi­nių su­tar­čių su­da­ry­mo ar pa­kei­ti­mo. Ko­lek­ty­vi­nė­se de­ry­bo­se dar­buo­to­jams ga­lės at­sto­vau­ti tik pro­fe­si­nės są­jun­gos.

Ko­lek­ty­vi­nes su­tar­tys bus tai­ko­mos dar­buo­to­jams – jas su­da­riu­sių pro­fe­si­nių są­jun­gų na­riams. Jei pro­fe­si­nė są­jun­ga ir darb­da­vys su­si­tars dėl darb­da­vio lyg­mens ar dar­bo­vie­tės lyg­mens ko­lek­ty­vi­nės su­tar­ties tai­ky­mo vi­siems dar­buo­to­jams, ji bus tai­ko­ma vi­siems dar­buo­to­jams, jei ją pa­tvir­tins vi­suo­ti­nis darb­da­vio dar­buo­to­jų su­si­rin­ki­mas.

Ko­lek­ty­vi­nė su­tar­tis ga­lios ne il­giau kaip ket­ve­rius me­tus, iš­sky­rus at­ve­jus, kai ko­lek­ty­vi­nė­je su­tar­ty­je bū­tų nu­sta­ty­ta ki­taip.

Pa­gal ko­dek­są ga­lės bū­ti su­da­ro­ma na­cio­na­li­nė (tarp­ša­ki­nė), te­ri­to­ri­nė, ša­kos (ga­my­bos, pa­slau­gų, pro­fe­si­nė), darb­da­vio lyg­mens ar dar­bo­vie­tės lyg­mens ko­lek­ty­vi­nė su­tar­tis.

Dar­bo gin­čus dėl tei­sės nag­ri­nės dar­bo gin­čų ko­mi­si­ja ar­ba teismas

Sei­mas pri­ėmė pa­tai­sas dėl dar­bo gin­čų. Pa­gal gin­čo ob­jek­tą ir su­bjek­tus, da­ly­vau­jan­čius dar­bo gin­če, dar­bo gin­čai bus skirs­to­mi į dar­bo gin­čus dėl tei­sės (in­di­vi­dua­lūs dar­bo gin­čai dėl tei­sės ir ko­lek­ty­vi­niai dar­bo gin­čai dėl tei­sės) ir ko­lek­ty­vi­nius dar­bo gin­čus dėl in­te­re­sų.

Dar­bo gin­čus dėl tei­sės nag­ri­nės dar­bo gin­čų ko­mi­si­ja ar­ba teis­mas. Dar­bo gin­čai dėl tei­sės ga­lės bū­ti nag­ri­nė­ja­mi ko­mer­ci­nia­me ar­bi­tra­že, jei­gu dėl to­kio nag­ri­nė­ji­mo su­tars dar­bo gin­čo ša­lys po ki­lu­sio gin­čo.

Dar­bo gin­čų ko­mi­si­jos bus nuo­la­ti­nės ir veiks prie Vals­ty­bi­nės dar­bo ins­pek­ci­jos te­ri­to­ri­nių sky­rių.

Kaip nu­sta­ty­ta ko­dek­se, jei­gu dar­buo­to­jas kreip­sis į dar­bo gin­čus nag­ri­nė­jan­tį or­ga­ną dėl in­di­vi­dua­laus gin­čo dėl tei­sės, darb­da­vys pri­va­lės įro­di­nė­ti tam ti­kras gin­čui iš­spręs­ti svar­bias ap­lin­ky­bes ir pa­teik­ti įro­dy­mus, jei­gu jis juos tu­ri ar­ba jie jam leng­viau prie­ina­mi. At­lei­di­mo iš dar­bo by­lo­se ir by­lo­se dėl ne­tei­sė­to at­si­sa­ky­mo pri­im­ti į dar­bą, at­lei­di­mo iš dar­bo ar­ba at­si­sa­ky­mo pri­im­ti į dar­bą tei­sė­tu­mą pri­va­lės įro­dy­ti darb­da­vys.

Pro­fe­si­nės są­jun­gos tei­sę or­ga­ni­zuo­ti strei­ką tu­rės tri­mis atvejais

Sei­mas pri­ėmė pa­tai­sas dėl strei­kų ir jų or­ga­ni­za­vi­mo tvar­kos. Ko­dek­se įtvir­tin­ta, kad pro­fe­si­nės są­jun­gos ar jų or­ga­ni­za­ci­jos tu­rės tei­sę or­ga­ni­zuo­ti strei­ką tri­mis at­ve­jais: kai gin­čo ko­mi­si­ja kons­ta­tuo­ja ne­išsp­ręs­tą ko­lek­ty­vi­nį dar­bo gin­čą dėl in­te­re­sų ar vie­na iš ša­lių pa­si­trau­kia iš de­ry­bų, ar darb­da­vys (darb­da­vių or­ga­ni­za­ci­ja) ne­pas­ki­ria na­rių į gin­čo ko­mi­si­ją per iš­anks­ti­nį ko­lek­ty­vi­nio dar­bo gin­čo dėl in­te­re­sų nag­ri­nė­ji­mą; kai tar­pi­nin­kas pri­ima spren­di­mą kons­ta­tuo­ti ne­išsp­ręs­tą ar iš da­lies iš­spręs­tą ko­lek­ty­vi­nį dar­bo gin­čą dėl in­te­re­sų; kai darb­da­vys ar jų or­ga­ni­za­ci­ja ne­vyk­do dar­bo ar­bi­tra­žo spren­di­mo.

Strei­kas ga­lės bū­ti įspė­ja­ma­sis, ku­ris trun­ka ne il­giau kaip dvi va­lan­das, ar­ba ti­kra­sis. Darb­da­vio lyg­mens strei­kui skelb­ti tu­rės bū­ti gau­tas ne ma­žiau kaip ket­vir­ta­da­lio pro­fe­si­nės są­jun­gos na­rių su­ti­ki­mas. Ša­kos (ga­my­bos, pa­slau­gų, pro­fe­si­nės) lyg­mens strei­kui skelb­ti tu­rės bū­ti pri­ima­mas at­sto­vau­jan­čio or­ga­no spren­di­mas.

Apie bū­si­mo įspė­ja­mo­jo strei­ko pra­džią darb­da­vys ar darb­da­vių or­ga­ni­za­ci­ja ir at­ski­ri jos na­riai – darb­da­viai tu­rės bū­ti įspė­ti raš­tu ne vė­liau kaip prieš 3 dar­bo die­nas, o prieš ti­kro­jo strei­ko pra­džią – ne vė­liau kaip prieš 5 dar­bo die­nas nu­siun­čiant jiems pro­fe­si­nės są­jun­gos ar jų or­ga­ni­za­ci­jos spren­di­mą skelb­ti strei­ką.

Darb­da­vių įmo­nė­se ir ša­ko­se, ku­rios tei­kia ne­ati­dė­lio­ti­nas (gy­vy­bi­nes) pa­slau­gas vi­suo­me­nei, ti­kro­jo ir įspė­ja­mo­jo strei­ko me­tu tu­ri bū­ti už­ti­krin­tas mi­ni­ma­lus šių pa­slau­gų tei­ki­mas vi­suo­me­nei, pa­vyz­džiui, kai tei­kia­mos svei­ka­tos prie­žiū­ros, elek­tros ener­gi­jos, van­dens ir ši­lu­mos, du­jų tie­ki­mo pa­slau­gos ir kt. Pa­gal ko­dek­są bus drau­džia­ma skelb­ti strei­ką grei­to­sios me­di­ci­nos pa­gal­bos tar­ny­bų dar­buo­to­jams ir ki­tiems dar­buo­to­jams, ku­riems tei­sę strei­kuo­ti ri­bo­ja įsta­ty­mai.

Strei­ke da­ly­vau­jan­tiems dar­buo­to­jams ne­bus mo­ka­mas dar­bo už­mo­kes­tis ir jie bus at­lei­džia­mi nuo įsi­pa­rei­go­ji­mų at­lik­ti sa­vo dar­bo funk­ci­jas.