Seimas pradeda svarstyti atnaujintą Nacionalinio saugumo strategiją
Sei­me pra­de­da­ma svars­ty­ti at­nau­jin­ta Na­cio­na­li­nio sau­gu­mo stra­te­gi­ja, do­ku­men­tas pa­sta­rą­jį kar­tą bu­vo per­žiū­rė­tas 2012 me­tais.

Na­cio­na­li­nės sau­gu­mo stra­te­gi­jos pa­kei­ti­mais siū­lo­ma pri­tai­ky­ti na­cio­na­li­nio sau­gu­mo po­li­ti­ką prie pa­si­kei­tu­sios ša­lies sau­gu­mo si­tua­ci­jos, sa­ko Na­cio­na­li­nio sau­gu­mo ir gy­ny­bos ko­mi­te­to pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­ja kon­ser­va­to­rė Ra­sa Juk­ne­vi­čie­nė.

„Kai ra­šė­me stra­te­gi­ją 2012 me­tais, ge­ro­kai iki Kry­mo anek­si­jos, ji ati­ti­ko to lai­ko dva­sią. Bet da­bar, kai ša­lia tu­ri­me aki­vaiz­džią Ru­si­jos ag­re­si­ją, ši stra­te­gi­ja dau­giau ati­tin­ka rea­lią pa­dė­tį“, – BNS ko­men­tuo­da­ma do­ku­men­tą pa­brė­žė R.Juk­ne­vi­čie­nė.

Klau­si­mą nag­ri­nė­ti pra­dė­jęs Sei­mo Na­cio­na­li­nio sau­gu­mo ir gy­ny­bos ko­mi­te­tas pra­šo ir vi­suo­me­nės teik­ti pa­siū­ly­mus bei pa­sta­bas šiam pro­jek­tui.

Do­ku­men­te pa­žy­mi­ma, kad Lie­tu­vos sau­gu­mo ap­lin­ką ypač ne­igia­mai vei­kia „Ru­si­jos Fe­de­ra­ci­jos veiks­mai, pa­žei­džian­tys tarp­tau­ti­nes nor­mas ir griau­nan­tys tai­syk­lė­mis pa­grįs­tą sau­gu­mo ar­chi­tek­tū­rą Eu­ro­po­je“.

„Ag­re­si­ja prieš kai­my­ni­nes vals­ty­bes, Kry­mo anek­si­ja, prie Lie­tu­vos ir ki­tų ša­lių sie­nų su­telk­ta mo­der­ni Ru­si­jos gink­luo­tė, di­de­lio mas­to puo­la­mo­jo po­bū­džio pra­ty­bos, pa­si­ren­gi­mas iš­vien nau­do­ti ka­ri­nes ir eko­no­mi­nes, ener­ge­ti­nes, in­for­ma­ci­nes ir ki­to­kio po­bū­džio ci­vi­li­nes prie­mo­nes, nu­kreip­tas prieš kai­my­ni­nes vals­ty­bes, ge­bė­ji­mas iš­nau­do­ti vi­di­nes Ry­tų kai­my­nys­tė­je esan­čių ša­lių prob­le­mas, taip pat pa­si­ren­gi­mas pa­nau­do­ti bran­duo­li­nį gink­lą ir prieš jo ne­tu­rin­čias vals­ty­bes yra iš­šū­kis Lie­tu­vos ir vi­sos eu­roat­lan­ti­nės bend­ruo­me­nės sau­gu­mui“, – ra­šo­ma pro­jek­te.

Ja­me kaip grės­mės įvar­dy­tas ir au­gan­tis re­li­gi­nis eks­tre­miz­mas, są­ly­gos te­ro­riz­mui bei ne­kon­tro­liuo­ja­mai mig­ra­ci­jai plis­ti ir kt.

Do­ku­men­te kons­ta­tuo­ja­ma, kad šie veiks­niai da­rys įta­ką ša­lies sau­gu­mui ne tik trum­pa­lai­kė­je, bet ir il­ga­lai­kė­je pers­pek­ty­vo­je.

Pro­jek­te at­nau­ji­na­mas ri­zi­kos veiks­nių, pa­vo­jų ir grės­mių na­cio­na­li­niam sau­gu­mui są­ra­šas, įtvir­ti­na­mi spren­di­mai, pri­im­ti rea­guo­jant į pa­si­kei­tu­sią vals­ty­bės sau­gu­mo si­tua­ci­ją, t.y. įsi­pa­rei­go­ji­mas ne vė­liau kaip 2020 me­tais pa­siek­ti 2 proc. bend­ro­jo vi­daus pro­duk­to fi­nan­sa­vi­mą gy­ny­bai, šauk­ti­nių ka­riuo­me­nės grą­ži­ni­mas.

Stra­te­gi­jai rug­sė­jį pri­ta­rė Vals­ty­bės gy­ni­mo ta­ry­ba, vė­liau do­ku­men­tui pri­tar­ta Vy­riau­sy­bė­je, ga­lu­ti­nai stra­te­gi­ją tu­ri pa­tvir­tin­ti Sei­mas.