Seimas klausia KT: referendumas dėl pilietybės gali vykti su dviejų savaičių pertrauka?
Sei­mas ket­vir­ta­die­nį krei­pė­si į Kons­ti­tu­ci­nį Teis­mą (KT) iš­aiš­ki­ni­mo, ar re­fe­ren­du­mas dėl dvi­gu­bos pi­lie­ty­bės iš­plė­ti­mo ga­li vyk­ti su dvie­jų sa­vai­čių per­trau­ka.

Konstitucinio Teismo prašoma įvertinti anksčiau Seimo priimtą nutarimą, kuriuo paskelbiamas referendumas, numatant, kad jis vyks kitų metų gegužės 12 dieną ir gegužės 26 dieną, su numatomu prezidento rinkimų pirmuoju ir antruoju turu.

Už kreipimąsi į KT balsavo 73 parlamentarai, vienas susilaikė. Kadangi į Teismą kreiptasi Seimo nutarimu, prašymas bus nagrinėjamas be eilės.

Kreipimusi prašoma įvertinti abejones, kurias dėl referendumo organizavimo su dviejų savaičių pertrauka iškėlė buvęs Konstitucinio Teismo teisėjas Vytautas Sinkevičius ir opozicijos atstovai.

Jie kelia klausimą, ar balsavimas su dviejų savaičių pertrauka nepažeis konstitucinio asmenų lygiateisiškumo principo, mat asmenys, kurie balsuos antrąją referendumo dieną, turės daugiau informacijos apie jį nei balsavusieji pirmąją dieną.

Kreipimąsi į KT parengė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovė „valstietė“ Agnė Širinskienė, kurios teigimu, iki referendumo turi būti išsklaidytos visos abejonės dėl jo konstitucingumo ir atitinkamai rezultatų legitimumo.

Seimas praėjusią savaitę priėmė sprendimą skelbti referendumą dėl dvigubos pilietybės išplėtimo.

Privalomajame referendume būtų teikiama balsuoti dėl tokio Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo teksto: „Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais konstitucinio įstatymo nustatytais pagrindais. Lietuvos Respublikos pilietis pagal kilmę, įgijęs konstitucinio įstatymo nustatytus Lietuvos Respublikos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančios valstybės pilietybę, Lietuvos Respublikos pilietybės nepraranda. Kitais atvejais Lietuvos Respublikos pilietis negali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, išskyrus konstitucinio įstatymo nustatytas išimtis. Pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką nustato konstitucinis įstatymas.“

Valstybių europinės ir transatlantinės integracijos kriterijai būtų nustatyti konstituciniame Pilietybės įstatyme.

Šiuo metu Konstitucija numato, kad išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietis.

Referendumu priimti Konstitucijos pakeitimai įsigaliotų 2020 metų sausio 1 dieną.