Seimas ištiesė ranką Lenkijai
Dvi­ša­lius Lie­tu­vos ir Len­ki­jos san­ty­kius kaus­tant įša­lui, par­la­men­ta­rai va­kar pri­ėmė re­zo­liu­ci­ją, ra­gi­nan­čią stip­rin­ti stra­te­gi­nį dia­lo­gą tarp ša­lių. Eks­per­tų ver­ti­ni­mu, toks ges­tas – sim­bo­liš­kai gra­žus, bet men­kai ti­kė­ti­na, kad ar­ti­miau­siu me­tu po­li­ti­nė drau­gys­tė su kai­my­ni­ne ša­li­mi su­žy­dės.

Sei­mo pri­im­to­je re­zo­liu­ci­jo­je Len­ki­ja kvie­čia­ma glau­džiau bend­ra­dar­biau­ti įvai­rio­se sri­ty­se, pra­de­dant ener­ge­ti­niais bei trans­por­to pro­jek­tais ir bai­giant pa­stan­go­mis tarp­tau­ti­niu ly­giu įver­tin­ti ko­mu­niz­mo ir na­cio­nal­so­cia­liz­mo nu­si­kal­ti­mus.

Pri­me­na bend­rą istoriją

Gru­pės Sei­mo na­rių par­eng­to­je re­zo­liu­ci­jo­je ak­cen­tuo­ja­mas stra­te­gi­nis Len­ki­jos ir Lie­tu­vos in­te­re­sų ta­pa­tu­mas bei bū­ti­ny­bė pa­vers­ti juos pla­taus dvi­ša­lio ir re­gio­ni­nio bend­ra­dar­bia­vi­mo pa­grin­du.

Do­ku­men­te pri­me­na­mi nuo­la­ti­niai iš­ori­nių prieš­iš­kų jė­gų ban­dy­mai su­prie­šin­ti mū­sų ša­lis, taip pat XVIII ir XIX am­žių bend­ri ka­ro veiks­mai bei su­ki­li­mai, nu­kreip­ti prieš ca­ri­nės Ru­si­jos oku­pa­ci­nę val­džią. Pa­brė­žia­ma ag­re­sy­vi Ru­si­jos už­sie­nio po­li­ti­ka, ku­ria sie­kia­ma su­žlug­dy­ti Eu­ro­pos sau­gu­mo sis­te­mą.

Par­la­men­ta­rai siū­lo Len­ki­jos va­do­vy­bei kar­tu su re­gio­no par­tne­riais Eu­ro­pos Są­jun­go­je (ES) for­muo­ti am­bi­cin­gą Ry­tų par­tne­rys­tės po­li­ti­kos vi­zi­ją, pa­grįs­tą pa­žan­giau­sių Ry­tų par­tne­rys­tės vals­ty­bių vi­sa­ver­tės na­rys­tės pers­pek­ty­va, ne­pa­mirš­tant, kad Ukrai­nos, Gru­zi­jos ir Mol­do­vos aso­cia­ci­jos su­si­ta­ri­mų re­for­mų vyk­dy­mo sėk­mė pri­klau­sys ir nuo Bend­ri­jos po­li­ti­nio dė­me­sio bei di­des­nių fi­nan­si­nių pa­ska­tų su­tei­ki­mo.

Ra­gi­ni­mai Rusijai

Re­zo­liu­ci­ją pri­ėmęs Sei­mas kvie­čia Len­ki­ją kryp­tin­gai tęs­ti ener­ge­ti­nių pro­jek­tų – elek­tros jung­ties „Lit­Pol“ ir ma­gis­tra­li­nių du­jo­tie­kių jung­ties – su Lie­tu­va įgy­ven­di­ni­mą, sie­kiant Bal­ti­jos ša­lių elek­tros ener­ge­ti­kos sis­te­mos sinch­ro­ni­za­ci­jos su kon­ti­nen­ti­nės Eu­ro­pos tink­lais, už­ti­kri­nant di­des­nį du­jų tie­ki­mo sau­gu­mą bei kon­ku­ren­ci­ją re­gio­no du­jų rin­ko­je.

Kai­my­ni­nė ša­lis taip pat ra­gi­na­ma la­biau įsi­trauk­ti ir to­liau kar­tu dirb­ti, kad „Rail Bal­ti­ca“, ku­ris yra vi­sų Bal­ti­jos ša­lių stra­te­gi­nis inf­ras­truk­tū­ros pro­jek­tas, bū­tų sklan­džiai įgy­ven­din­tas.

Len­ki­ja pra­šo­ma pa­lai­ky­ti tarp­tau­ti­nes Lie­tu­vos ini­cia­ty­vas, nu­kreip­tas prieš ne­sau­gios Bal­ta­ru­si­jo­je sta­to­mos As­tra­vo at­omi­nės elek­tri­nės sta­ty­bą. „E­ner­ge­ti­nio sau­gu­mo trū­ku­mas yra es­mi­nis veiks­nys, iš­lai­kan­tis Eu­ro­pos re­gio­ną Ru­si­jos įta­kos sfe­ro­je“, – tei­gia­ma Sei­mo pri­im­to­je re­zo­liu­ci­jo­je.

Par­la­men­ta­rai pa­si­sa­ko už Lie­tu­vos ir Len­ki­jos bend­ra­dar­bia­vi­mo tarp­tau­ti­niu ly­giu, sie­kiant įver­tin­ti ko­mu­niz­mo ir na­cio­nal­so­cia­liz­mo nu­si­kal­ti­mus, ska­ti­ni­mą.

„Į­ver­tin­da­mi Ru­si­jos veiks­mus po Len­ki­jos pre­zi­den­ti­nio lėk­tu­vo ka­tas­tro­fos 2010 me­tais ir at­si­sa­ky­mą grą­žin­ti lėk­tu­vo nuo­lau­žas Len­ki­jai, ra­gi­na­me Ru­si­jos Fe­de­ra­ci­ją vi­sa­pu­siš­kai bend­ra­dar­biau­ti su Len­ki­jos Res­pub­li­kos kom­pe­ten­tin­go­mis ins­ti­tu­ci­jo­mis at­lie­kant at­nau­jin­tą lėk­tu­vo ka­tas­tro­fos ty­ri­mą“, – ra­šo­ma re­zo­liu­ci­jo­je.

Stra­te­gi­nį Lie­tu­vos ir Len­ki­jos dia­lo­gą par­la­men­ti­niu lyg­me­niu Sei­mas ra­gi­na tęs­ti ir plė­to­ti re­mian­tis abi­pu­sės pa­gar­bos su­ve­re­ni­te­tui pri­nci­pais.

Len­ki­jai rei­kia mū­sų paramos

Vie­nas iš re­zo­liu­ci­jos tei­kė­jų Sei­mo na­rys Lau­ry­nas Kas­čiū­nas sa­ko, kad par­tne­rys­tė su Len­ki­ja ne­pag­rįs­tai su­vo­kia­ma tik per tri­jų rai­džių pri­zmę. „Mums tai rei­kia su­vok­ti daug pla­čiau bū­tent dėl su­tam­pan­čių sau­gu­mo in­te­re­sų.

Bū­tent dėl to, kad Len­ki­jai rei­kia mū­sų par­amos įtvir­ti­nant is­to­ri­nį tei­sin­gu­mą, iš­siaiš­ki­nant, kas pa­da­rė tą nu­si­kal­ti­mą prieš Len­ki­jos po­li­ti­nį eli­tą 2010 me­tais. Rei­kia rem­ti len­kus svar­biais Eu­ro­pos po­li­ti­kos klau­si­mais. Bū­tent čia ir at­sisk­leis vi­sa mū­sų stra­te­gi­nė par­tne­rys­tė“, – tvir­ti­no jis.

Stra­te­gi­nį Lie­tu­vos ir Len­ki­jos dia­lo­gą par­la­men­ti­niu lyg­me­niu Sei­mas ra­gi­na tęs­ti ir plė­to­ti re­mian­tis abi­pu­sės pa­gar­bos su­ve­re­ni­te­tui pri­nci­pais.

Ki­tas re­zo­liu­ci­jos au­to­rius Žy­gi­man­tas Pa­vi­lio­nis tei­gia, kad ty­ri­mas dėl Len­ki­jos pre­zi­den­ti­nio lėk­tu­vo, ku­riuo skri­do ir ša­lies va­do­vas Le­chas Kac­zyns­kis, ka­tas­tro­fos Ru­si­jo­je su­ar­ti­na vi­sas re­gio­no kai­my­nes. Jis ne­ma­no, kad ra­gi­ni­mas Ru­si­ją bend­ra­dar­biau­ti su kom­pe­ten­tin­go­mis Len­ki­jos ins­ti­tu­ci­joms at­lie­kant ty­ri­mą ga­li bū­ti su­pras­tas kaip ki­ši­ma­sis į ki­tų ša­lių vi­daus rei­ka­lus. „Šia re­zo­liu­ci­ja ti­krai ne­si­ki­ša­me į vi­daus po­li­ti­ką, ne­uži­ma­me nei vie­nos, nei ki­tos po­zi­ci­jos. Mes tie­siog pa­sa­ko­me, kad Ru­si­ja ne­bend­ra­dar­biau­ja. Tai, kad lėk­tu­vo nuo­lau­žos iki šiol ne­per­duo­tos Len­ki­jai, yra tam ti­kras Len­ki­jos vals­ty­bės pa­že­mi­ni­mas. Mes tu­ri­me ne vie­ną to­kio ne­bend­ra­dar­bia­vi­mo at­ve­jį sa­vo gar­sio­se is­to­ri­nė­se by­lo­se ir dar kar­tą iš­reiš­kia­me par­amą Len­ki­jai, kad tai ne­tu­rė­tų bū­ti da­ro­ma“, – pa­žy­mė­jo par­la­men­ta­ras.

Stra­te­gi­nė partnerystė

Sei­mo Už­sie­nio rei­ka­lų ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas Juo­zas Ber­na­to­nis ti­ki­na, kad Sei­me pri­im­ta re­zo­liu­ci­ja ne­ga­li tu­rė­ti ypa­tin­gos įta­kos dvi­ša­lių san­ty­kių plė­trai, nes at­kar­to­ja jau ne kar­tą mū­sų ša­lies po­li­ti­kų iš­sa­ky­tas min­tis apie stra­te­gi­nę par­tne­rys­tę su Len­ki­ja.

Da­bar­ti­nius san­ty­kius su Len­ki­ja J. Ber­na­to­nis ver­ti­na la­bai po­zi­ty­viai. Ši ša­lis yra mū­sų stra­te­gi­nė par­tne­rė, ypač svar­bi gy­ny­bos sri­ty­je. „Gal­būt bend­rau­jant yra tam ti­krų emo­ci­jų ar po­žiū­rių skir­tu­mų, ta­čiau dau­ge­liu klau­si­mų mes su­ta­ria­me. Ma­no su­pra­ti­mu, tas po­zi­ty­vu­mas pa­sta­ruo­ju me­tu ma­to­mas“, – kal­bė­jo jis.

Nors kai ku­rie po­li­to­lo­gai ir apž­val­gi­nin­kai aiš­ki­na, kad da­bar­ti­niai dvi­ša­liai Lie­tu­vos ir Len­ki­jos san­ty­kiai yra įša­lę ir nė iš to­lo ne­pri­me­na bend­ra­dar­bia­vi­mo, plė­to­to pre­zi­den­tų Al­gir­do Bra­zaus­ko, Val­do Adam­kaus, Alek­san­de­rio Kwas­niews­kio ar L. Kac­zyns­kio lai­kais, J. Ber­na­to­nis lai­ko­si ki­to­kios nuo­mo­nės. „Ne­vi­siš­kai tei­sin­ga ver­tin­ti tarp­vals­ty­bi­nius san­ty­kius pa­gal mū­sų va­do­vų bend­ra­vi­mą. Pre­zi­den­tų A. Bra­zaus­ko ir A. Kwas­niews­kio san­ty­kiai bu­vo nuo­šir­dūs gal­būt dėl to, kad abu jie bu­vo so­cial­de­mo­kra­tai, bend­ra­min­čiai. Ta­čiau tai ne­reiš­kia, kad šian­dien tarp­vals­ty­bi­niai san­ty­kiai yra blo­ges­ni įvai­rio­se mums svar­bio­se sri­ty­se. Pa­brėž­čiau, kad mums la­bai svar­bio­je gy­ny­bos sri­ty­je san­ty­kiai yra to­kie pat kons­truk­ty­vūs ir pro­duk­ty­vūs“, – ti­ki­no par­la­men­ta­ras.

Įstri­gęs po­li­ti­nis bendradarbiavimas

Vy­tau­to Di­džio­jo uni­ver­si­te­to do­cen­tas An­dže­jus Pukš­to tei­gia, kad Lie­tu­vos ir Len­ki­jos san­ty­kių ne­pa­vyks­ta ver­tin­ti kaip po­zi­ty­vių. Jis pri­me­na, kad il­gą lai­ką mū­sų vals­ty­bių va­do­vai ne­ap­si­kei­čia dvi­ša­liais vi­zi­tais, įšal­dy­ti su­si­ti­ki­mai. Šioks toks pa­gy­vė­ji­mas jus­ti tik už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­trų lyg­me­niu. „Par­la­men­tai ir­gi la­bai silp­nai bend­rau­ja. Vi­siš­kai par­aly­žiuo­tas tarp­par­la­men­ti­nės asamb­lė­jos dar­bas, ku­ri, pa­vyz­džiui, prieš 5–8 me­tus ak­ty­viai dir­bo ir bu­vo daug nu­vei­ku­si, – pa­brė­žė jis. – Tie­sa, vyks­ta moks­li­nin­kų, vers­li­nin­kų, me­ni­nin­kų mai­nai. Kiek ži­nau, ak­ty­viai bend­ra­dar­biau­ja mū­sų ge­ne­ra­li­niai šta­bai. Ta­čiau prob­le­ma glū­di aukš­čiau­sia­me sluoks­ny­je. Ne­pa­lai­ky­čiau ger­bia­mo J. Ber­na­to­nio op­ti­miz­mo, nes iki di­de­lio at­ši­li­mo – la­bai to­li.“

Dvi­ša­liuo­se Lie­tu­vos ir Len­ki­jos san­ty­kiuo­se, pa­sak A. Pukš­to, yra tre­čias ak­to­rius – len­kų tau­ti­nė ma­žu­ma. „A­tro­dy­tų, kad jie kaip tik ga­lė­tų bū­ti til­tas, jun­gian­tis tarp­vals­ty­bi­nius san­ty­kius, bet fak­tiš­kai len­kų tau­ti­nės ma­žu­mos prob­le­mos tarp­vals­ty­bi­niuo­se san­ty­kiuo­se yra pra­ra­ja. Tą grio­vį rei­kia už­kas­ti bend­ro­mis jė­go­mis“, – sa­kė jis. A. Pukš­to nuo­mo­ne, Sei­me pri­im­ta re­zo­liu­ci­ja la­biau skir­ta mū­sų ša­lies vi­daus au­di­to­ri­jai. „Žo­džių ga­li bū­ti daug, bet kai žo­dis ne­tam­pa kū­nu, pra­smės iš to­kios re­zo­liu­ci­jos nė­ra daug“, – tvir­ti­no po­li­to­lo­gas.