Seimas balsuos, ar sudaryti komisiją dėl dirbamos žemės įsigijimų
Sei­mas ket­vir­ta­die­nį ap­sisp­ręs, ar opo­zi­ci­jos siū­ly­mu su­kur­ti spe­cia­lią ko­mi­si­ją, tu­rin­čią iš­tir­ti di­de­lių že­mės plo­tų įsi­gi­ji­mą.

Du „valstiečių“ valdomi Seimo komitetai – Kaimo reikalų bei Teisės ir teisėtvarkos – nepritaria tokios komisijos kūrimui. Motyvas tas pats – parlamentinio tyrimo kol kas nereikia, nes panašius tyrimus jau atlieka teisėsauga ir kitos institucijos.

Jeigu Seimas komitetų siūlymams pritars, komisija nebus kuriama, o jeigu atmes, klausimą dėl jos sukūrimo iš naujo svarstys kitas parlamentinis komitetas, ir Seimas dėl jo balsuos vėl.

Parlamentinio tyrimo prašo opozicinė konservatorių frakcija, iniciatyvą parėmė ir keli liberalai bei „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos nariai.

Tyrimo siūloma imtis paaiškėjus, kad „valstiečių“ lyderiui Ramūnui Karbauskiui priklausantis „Agrokoncernas“ naudojosi politiko sūnų, sesers, brolio, tėvo valdoma žeme ir galbūt nepaiso tvarkos, kad vienas fizinis arba juridinis asmuo gali valdyti ne daugiau kaip 500 hektarų.

Jeigu Seimas sudarys komisiją, ji turės atsakyti į tris dešimtis klausimų, susijusių su dirbamos žemės įsigijimu, į Lietuvą iš trečiųjų šalių įvežamų trąšų, augalų apsaugos priemonių, žemės ūkio technikos pardavimus, grūdų ir aliejinių augalų, sėklų rinkų pasidalinimą, grūdų elevatorių valdymą.

Be to, siūloma aiškintis, kas valdo daugiau nei 500 hektarų žemės, nustatyti, kiek jos yra įsigijusios žemės ūkio, technikos ar trąšų prekybos įmonės.

Taip būtų bandoma nustatyti, kaip žmonės ir įmonės apeina 500 hektarų ribojimą ir ar dabartinis teisinis reguliavimas yra pakankamas. Be to, komisija aiškinsis, kaip plačiai paplitęs vekselių naudojimas žemės ūkyje ir kiek žmonių dėl to prarado savo žemę.

Komisija turėtų pateikti išvadą, kaip reikėtų keisti žemės įsigijimo ir valdymo politiką bei tai numatančius įstatymus.