Seimas baidosi istorinės atminties
Sei­mo va­do­vy­bei an­trus me­tus blo­kuo­jant de­šimt­me­tį vei­ku­sios ko­mi­si­jos, ku­ri rū­pi­no­si At­gi­mi­mo lai­ko­tar­pio is­to­ri­nės me­džia­gos ty­ri­mais ir koor­di­na­vo vals­ty­bei svar­biau­sių da­tų mi­nė­ji­mo prog­ra­mas, to­les­nį dar­bą, kai ku­rie ko­mi­si­jos na­riai svars­to, kad gi­li­ni­ma­sis į ne­se­nų įvy­kių ap­lin­ky­bes ga­lė­jęs bau­gin­ti kai ku­riuos įta­kin­gus po­li­ti­kus.

Šį­met, Lie­tu­vai mi­nint Ne­prik­lau­so­my­bės at­kū­ri­mo – Ko­vo 11-osios – 25-ąją su­kak­tį, Sei­mas pir­mą kar­tą nuo 2010 me­tų grei­čiau­siai ne­teiks Vals­ty­bės Ne­prik­lau­so­my­bės sti­pen­di­jos. Iki šiol ja bū­da­vo ska­ti­na­mi hu­ma­ni­ta­ri­nių ir so­cia­li­nių moks­lų jau­nie­ji moks­li­nin­kai, vyk­dan­tys Lie­tu­vos vals­ty­bin­gu­mui stip­rin­ti svar­bius moks­lo ty­ri­mus.

Šią Sei­mo įsteig­tą sti­pen­di­ją ad­mi­nis­tra­vu­sios 10 na­rių Vals­ty­bės Ne­prik­lau­so­my­bės sti­pen­di­jų sky­ri­mo ko­mi­si­jos pen­ke­rių me­tų ka­den­ci­ja bai­gė­si pra­ėju­sių me­tų pa­bai­go­je, bet ne­bu­vo pra­tęs­ta. Iš tie­sų jos ne­bė­ra kam pra­tęs­ti: da­bar­ti­nė Sei­mo va­do­vy­bė nuo 2013 me­tų ba­lan­džio blo­kuo­ja sti­pen­di­ją skirs­čiu­sios ins­ti­tu­ci­jos veik­lą koor­di­na­vu­sios Lie­tu­vos vals­ty­bės at­kū­ri­mo is­to­ri­jos ty­ri­mo ir at­min­ti­nų da­tų pa­mi­nė­ji­mo ko­mi­si­jos (LVAI­TADPK), gy­va­vu­sios nuo 2004 me­tų, nau­jos su­dė­ties pa­tvir­ti­ni­mą.

„Ko­mi­si­ja blo­kuo­ja­ma, ma­no su­pra­ti­mu, to­dėl, kad jos veik­lo­je da­ly­vau­jan­tys žmo­nės, ypač jau­ni­mas, pra­dė­jo ak­ty­viai ty­ri­nė­ti po­ka­rio, Ne­prik­lau­so­my­bės at­kū­ri­mo lai­ko­tar­pio is­to­ri­ją. Jų dar­bų pir­muo­se pus­la­piuo­se nė­ra nei Vy­tau­to Lands­ber­gio, nei Al­gir­do Bra­zaus­ko, o ty­ri­mai ve­da iki kai ku­riems da­bar­ti­niams po­li­ti­kos vei­kė­jams ne­ma­lo­nių tie­sų. Dau­ge­lis tų vei­kė­jų at­si­dur­tų ne­pa­to­gio­je pa­dė­ty­je, jei bū­tų pa­skelb­ta tie­sa apie jų veik­lą“, - įsi­ti­ki­nęs iki pra­ėju­sių me­tų pa­bai­gos Vals­ty­bės Ne­prik­lau­so­my­bės sti­pen­di­jų sky­ri­mo ko­mi­si­jos dar­be da­ly­va­vęs ir il­gus me­tus LVAI­TADPK ati­da­vęs Ne­prik­lau­so­my­bės At­kū­ri­mo Ak­to sig­na­ta­ras pro­fe­so­rius Bro­nis­lo­vas Gen­ze­lis.

Ne­pa­ran­kūs tyrimai

Vals­ty­bės Ne­prik­lau­so­my­bės sti­pen­di­jos sky­ri­mo ko­mi­si­ja, ne­su­lauk­da­ma Sei­mo spren­di­mo dėl 2015 me­tų Ne­prik­lau­so­my­bės sti­pen­di­jos sky­ri­mo, pra­ėju­sių me­tų pa­bai­go­je ne­bes­kel­bė kvie­ti­mo pre­ten­den­tams į šią sva­rią par­amą, sie­kian­čią dau­giau kaip 11 tūkst. eu­rų. Pa­pras­tai da­ly­vių par­aiš­kos bū­da­vo pri­ima­mos nuo lap­kri­čio 15 iki gruo­džio 31 die­nos. Ne­su­lau­kę nei si­tua­ci­jos pa­aiš­ki­ni­mo, nei pa­dė­kos už dar­bą ko­mi­si­jos na­riai – žy­mūs aka­de­mi­nės vi­suo­me­nės at­sto­vai – me­tų pa­bai­go­je ty­liai iš­sis­kirs­tė.

Pernai Kovo 11-ąją Valstybės Nepriklausomybės stipendija įteikta istorikei dr. Laimai Bucevičiūtei. /Olgos Posaškovos (lrs.lt) nuotrauka

„Pa­ra­šiau mū­sų veik­los at­as­kai­tą, ku­rio­je iš­reiš­kiau vil­tį, kad ko­mi­si­ja dirbs to­liau. At­sa­kas – ty­la. Bet ku­riuo at­ve­ju pa­grin­di­nis da­ly­kas jau pra­žiop­so­tas – 2015 me­tų Ko­vo 11-ąją Sei­me ne­be­bus įteik­ta Ne­prik­lau­so­my­bės sti­pen­di­ja. Lai­ko teik­ti par­aiš­kas, at­rink­ti kan­di­da­tą ne­be­li­ko“, - LŽ sa­kė pen­ke­rius me­tus Vals­ty­bės Ne­prik­lau­so­my­bės sti­pen­di­jos sky­ri­mo ko­mi­si­jai va­do­va­vęs Lie­tu­vos edu­ko­lo­gi­jos uni­ver­si­te­to Is­to­ri­jos fa­kul­te­to de­ka­nas pro­fe­so­rius Eu­ge­ni­jus Jo­vai­ša.

Sei­mas, įstei­gęs Ne­prik­lau­so­my­bės sti­pen­di­ją, į ku­rią ga­lė­jo pre­ten­duo­ti ne vy­res­ni kaip 33 me­tų kan­di­da­tai, sie­kė mo­ty­vuo­ti Lie­tu­vos jau­ni­mą rink­tis moks­li­nin­ko kar­je­rą, ini­ci­juo­ti nau­jus ty­rė­jų ir jau­nų­jų moks­li­nin­kų pro­jek­tus, ku­rie bū­tų nau­din­gi Lie­tu­vai, di­din­ti pa­si­ti­kė­ji­mą vals­ty­be, ska­tin­ti vi­suo­me­nę, ypač jau­ną­ją kar­tą, dirb­ti sa­vo ša­lies ge­ro­vei. Nuo 2010 me­tų, kai Sei­me Ko­vo 11-ąją pir­mą kar­tą bu­vo įteik­ta Ne­prik­lau­so­my­bės sti­pen­di­ja, ja ap­do­va­no­ti še­ši jau­nie­ji moks­li­nin­kai.

Prof. E. Jo­vai­šos ma­ny­mu, ne­no­rą pra­tęs­ti Ne­prik­lau­so­my­bės sti­pen­di­jas skirs­čiu­sios ko­mi­si­jos veik­lą ga­li­ma bū­tų aiš­kin­ti mū­sų tau­tos is­to­ri­nės at­min­ties trak­ta­vi­mo prob­le­ma. „Pas­ta­ruo­ju me­tu mū­sų is­to­ri­nė at­min­tis iš­plau­na­ma kaip nie­kad. At­lie­ka­mi is­to­ri­jos ty­ri­mai di­džią­ja da­li­mi nu­kreip­ti į kul­tū­ros, tech­no­lo­gi­jų ty­ri­nė­ji­mus, bet ne į tau­tos at­min­ties, et­ni­nės is­to­ri­jos da­ly­kus. Yra nu­si­tei­ki­mas ty­ri­mus vyk­dy­ti taip, kad jie bū­tų par­an­kūs Eu­ro­pos Są­jun­gos samp­ra­tai, kuo la­biau nu­as­me­ni­nant vals­ty­bi­nį na­cio­na­lu­mą ir tau­tiš­ku­mą. Ne­be­rei­kia ty­ri­mų, ku­rie ke­lia ir ro­do mū­sų ob­jek­ty­vią kul­tū­rą ir jos vie­tą Eu­ro­po­je“, - ap­gai­les­ta­vo pro­fe­so­rius.

Bu­vo bend­ras sutarimas

Si­tua­ci­ją, dėl ku­rios grei­čiau­siai nu­trūks tra­di­ci­ja teik­ti Ne­prik­lau­so­my­bės sti­pen­di­ją, lė­mė da­bar­ti­nės Sei­mo va­do­vy­bės del­si­mas at­nau­jin­ti LVAI­TADPK veik­lą. Ko­mi­si­ja Sei­mo nu­ta­ri­mu bu­vo įkur­ta dar 2004 me­tais, pa­siū­lius so­cial­de­mo­kra­tams par­la­men­to vi­ce­pir­mi­nin­kui Čes­lo­vui Jur­šė­nui ir Vy­te­niui And­riu­kai­čiui.

„Šis Sei­mo nu­ta­ri­mas par­eng­tas at­siž­vel­giant į vi­suo­me­nės vei­kė­jų, spe­cia­lis­tų, Is­to­ri­jos ins­ti­tu­to, Vil­niaus uni­ver­si­te­to spe­cia­lis­tų, taip pat Są­jū­džio ini­cia­ty­vi­nės gru­pės klu­bo par­eiš­ki­mus, ku­riais bu­vo at­kreip­tas dė­me­sys, kad at­gi­mi­mo epo­chos 1988–1990 me­tų is­to­ri­niai ar­chy­vi­niai do­ku­men­tai ne­sut­var­ky­ti, kol kas la­bai su­nku su­rink­ti tuos duo­me­nis iš įvai­rių šal­ti­nių“, - ko­mi­si­jos for­ma­vi­mo bū­ti­nu­mą prieš de­šimt­me­tį įvar­di­jo Č. Jur­šė­nas.

2013 metų Valstybės Nepriklausomybės stipendijos laureatė dr. Giedrė Milerytė tyrinėja lietuvių ir lenkų santykius emigracijoje. /Olgos Posaškovos (lrs.lt) nuotrauka

Sei­mo įsteig­ta ins­ti­tu­ci­ja, ku­rio­je vi­suo­me­ni­niais pa­grin­dais dir­bo po­li­ti­kos ly­de­riai, bu­vę Lie­tu­vos Per­sit­var­ky­mo Są­jū­džio, ki­tų or­ga­ni­za­ci­jų va­do­vai, aka­de­mi­nės bend­ruo­me­nės at­sto­vai, bu­vo įpa­rei­go­ta at­lik­ti Lie­tu­vos At­gi­mi­mo lai­ko­tar­pio is­to­ri­nės me­džia­gos būk­lės ty­ri­mą ir įver­ti­ni­mą, koor­di­nuo­ti Tau­tos is­to­ri­nės at­min­ties įam­ži­ni­mo veik­lą, taip pat - reng­ti bei koor­di­nuo­ti Lie­tu­vos vals­ty­bės at­kū­ri­mo svar­biau­sių da­tų ir at­min­ti­nų me­tų pa­mi­nė­ji­mo prog­ra­mas.

Ko­mi­si­jos, ku­riai va­do­va­vo tuo me­tu par­ei­gas ei­nan­tys Sei­mo pir­mi­nin­kai, dar­bas bu­vo at­nau­ji­na­mas su­lig kiek­vie­na nau­ja par­la­men­ta­rų ka­den­ci­ja. Pro­ce­sas ku­riam lai­kui bu­vo įstri­gęs tik 2008-ai­siais, kai į val­džią ne­ti­kė­tai pa­te­ku­si da­bar ne­beeg­zis­tuo­jan­ti Tau­tos pri­si­kė­li­mo par­ti­ja ir jos ly­de­ris Arū­nas Va­lins­kas, ta­pęs Sei­mo pir­mi­nin­ku, su­abe­jo­jo is­to­ri­nės at­min­ties įam­ži­ni­mo pra­smin­gu­mu.

Pa­sku­ti­nį­syk ko­mi­si­jos, va­do­vau­tos Sei­mo pir­mi­nin­kės Ire­nos De­gu­tie­nės, su­dė­tis bu­vo pa­tvir­tin­ta 2011 me­tais. Po pa­sta­rų­jų Sei­mo rin­ki­mų I. De­gu­tie­nė, ei­nan­ti par­la­men­to vi­ce­pir­mi­nin­kės par­ei­gas, 2013-ųjų ba­lan­džio pra­džio­je įre­gis­tra­vo nau­ją Sei­mo nu­ta­ri­mo pro­jek­tą, ku­riuo siū­lo­ma to­liau pra­tęs­ti be­veik ne­pa­ki­tu­sios LVAI­TADPK veik­lą.

„Pa­si­kei­tus Sei­mo dau­gu­mai ir Sei­mo va­do­vy­bei ne­bu­vo nei at­nau­jin­ta ko­mi­si­jos su­dė­tis, nei pa­skir­tas jos pir­mi­nin­kas. Dau­giau ne­tu­riu ką pa­sa­ky­ti. Ko­dėl ko­mi­si­jos veik­la ne­at­nau­ji­na­ma, gal ge­riau pa­klaus­ti di­džiau­sios par­la­men­te So­cial­de­mo­kra­tų par­ti­jos frak­ci­jos se­niū­nės Ire­nos Šiau­lie­nės“, - I. De­gu­tie­nės at­sa­ky­mą LŽ per­da­vė jos at­sto­vai.

Ne tos pavardės

Kad bū­tent I. Šiau­lie­nė Sei­mo val­dy­bos po­sė­džiuo­se nuo­lat siū­lo ati­dė­ti LVAI­TADPK veik­los pra­tę­si­mą, sa­kė gir­dė­jęs ir prof. B. Gen­ze­lis, ir kai ku­rie ki­ti bu­vę ko­mi­si­jos na­riai. Tuo me­tu So­cial­de­mo­kra­tų frak­ci­jos se­niū­nė, kal­bė­da­ma su LŽ, ug­nį krei­pė į da­bar­ti­nę Sei­mo pir­mi­nin­kę „dar­bie­tę“ Lo­re­tą Grau­ži­nie­nę.

„Pro­ce­sas nė­ra užs­tri­gęs, tik, ma­tyt, dar ne­baig­tas de­rin­ti. Bu­vo ini­cia­ty­va (pra­tęs­ti ko­mi­si­jos dar­bą – red.), bet ne­bu­vo baig­ta de­rin­ti dėl per­so­na­li­jų. Ka­dan­gi tai yra de­li­ka­tus da­ly­kas, ne­no­rė­čiau nie­ko var­dy­ti. Sei­mo val­dy­ba, jei­gu ji ma­to bū­ti­ny­bę, kad to­kia ko­mi­si­ja tu­ri bū­ti su­da­ry­ta, ši­tą klau­si­mą tu­rė­tų ap­tar­ti, baig­ti de­rin­ti, ta­da teik­ti tvir­tin­ti, o ne pa­skelb­ti pa­var­des ir pa­skui jas brau­ky­ti ar pa­na­šiai. Ne tai, kad kaž­kie­no pa­var­dės ne­tin­ka, bet tu­rė­tų bū­ti kaip ga­li­ma la­biau bend­ru su­ta­ri­mu ap­sisp­ręs­ta. Bet ka­dan­gi Sei­mui ne­va­do­vau­ju, tai nie­ko dau­giau pa­sa­ky­ti ne­ga­liu“, - ap­ta­kiai dės­tė po­li­ti­kė.

Ne­įž­vel­gia svarbos

Bu­vęs LVAI­TADPK vi­ce­pir­mi­nin­kas Va­len­ti­nas Stun­dys ne­abe­jo­jo, kad da­bar­ti­nė Sei­mo va­do­vy­bė lai­ko­si ne­igia­mo po­žiū­rio į is­to­ri­nės at­min­ties įam­ži­ni­mu už­sii­man­čią ins­ti­tu­ci­ją. „Jei Sei­mui rū­pi par­la­men­ta­riz­mo is­to­ri­jos da­ly­kai ir su­vo­kia­ma jų svar­ba, ne­ky­la jo­kių prob­le­mų su­da­rant ko­mi­si­ją, kaip bu­vo per anks­tes­nes ka­den­ci­jas. Da­bar ma­ty­ti aiš­kus ne­igia­mas nu­sis­ta­ty­mas. Ga­li bū­ti, kad ne­įtin­ka ir kai ku­rių ko­mi­si­jos na­rių pa­var­dės – juk da­bar vyks­ta po­li­ti­nės var­žy­ti­nės dėl ga­li­my­bės kur nors do­mi­nuo­ti“, - tei­gė jis.

Ne­prik­lau­so­my­bės Ak­to sig­na­ta­ras Ro­mas Gu­dai­tis, de­šimt­me­tį dir­bęs ko­mi­si­jo­je, tvir­ti­no, kad anks­čiau LVAI­TADPK veik­los nie­ka­da ne­bu­vo ban­dy­ta po­li­ti­zuo­ti. „Aš ir ki­ti ko­mi­si­jos na­riai džiau­gė­mės, jog esa­me ne­prik­lau­so­mi nuo po­li­ti­nės kon­junk­tū­ros ar Sei­mo rin­ki­mų re­zul­ta­tų. Ku­ra­vo­me svar­biau­sius mū­sų vals­ty­bin­gu­mo is­to­ri­jos klau­si­mus ne­prik­lau­so­mai nuo po­li­ti­nių vė­jų. Ma­nau, da­bar­ti­nę si­tua­ci­ją lė­mė su­bjek­ty­vios ap­lin­ky­bės: ši Sei­mo va­do­vy­bė grei­čiau­siai ne­lai­ko to­kio dar­bo pri­ori­te­ti­niu“, - svars­tė R. Gu­dai­tis.

Pa­na­šią nuo­mo­nę iš­sa­kė ir ki­tas ko­mi­si­jos na­rys, UNES­CO Lie­tu­vos na­cio­na­li­nės ko­mi­si­jos pir­mi­nin­kas dr. Ro­mas Pa­kal­nis. „Ši Sei­mo va­do­vy­bė grei­čiau­siai ne­su­vo­kia LVAI­TADPK veik­los reikš­mės, nes tie žmo­nės ne­bu­vo ak­ty­vūs ne­prik­lau­so­mos Lie­tu­vos vals­ty­bės at­kū­ri­mo da­ly­viai. Ne­sa­kau, kad jie bu­vo ken­kė­jai, bet tie, kas ak­ty­viai da­ly­va­vo, ži­no tru­pu­tį dau­giau ir kar­tais yra ne­pa­to­gūs, nes pa­sa­ko sa­vo nuo­mo­nę. Gal čia pa­grin­di­nė prie­žas­tis“, - kal­bė­jo jis.

R. Pa­kal­nio ma­ny­mu, Sei­mo val­dy­bai ga­lė­jo ne­pa­tik­ti tvir­tin­ti pa­teik­ta ko­mi­si­jos su­dė­tis. „Bet jei mes bi­jo­me sa­vo žmo­nių, skir­tin­gų nuo­mo­nių, skir­tin­gų pa­siū­ly­mų, ta­da pas mus ne­bek­ve­pia tuo gra­žiu žo­džiu, ku­ris va­di­na­si „de­mo­kra­ti­ja“, - tvir­ti­no 10 me­tų ko­mi­si­jo­je dir­bęs eks­per­tas.