Seimas atmetė siūlymą embrionų saugojimo kaštus po kurio laiko perkelti valstybei
Sei­mas ket­vir­ta­die­nį at­me­tė opo­zi­ci­nių li­be­ra­lų at­sto­vės Vik­to­ri­jos Čmi­ly­tės-Niel­sen siū­ly­mą pa­gal­bi­nio ap­vai­si­ni­mo me­tu su­kur­tų emb­rio­nų sau­go­ji­mo kaš­tus po tam ti­kro pe­rio­do per­kel­ti vals­ty­bei.

Už tokias pataisas balsavo 32 Seimo nariai, prieš buvo 30, susilaikė irgi 30 parlamentarų. Dar kitų balsavimu 47 balsais prieš 40 pataisos galutinai atmestos.

Seimo narė siūlė, kad šeima pati pasirinktų laikotarpį, kiek savo lėšomis saugos ir naudos embrionus. Projekte buvo numatytas minimalus saugojimo laikotarpis – ne trumpiau kaip dveji metai.

V. Čmilytė-Nielsen savo pataisas argumentavo, kad ne viena pora atsisako procedūrų dėl neapibrėžtos situacijos su embrionų šaldymo kaštais. Anot parlamentarės, embrionų šaldymas šeimai mėnesiui kainuoja per 30 eurų.

V. Čmilytė-Nielsen anksčiau teikė pataisas, kuriomis siūlė atsisakyti pagalbinio apvaisinimo metu sukurtų embrionų amžino saugojimo, tačiau Seimas tam irgi nepritarė.

Pagal dabartinį Pagalbinio apvaisinimo įstatymą, pagalbinio apvaisinimo metu sukurti embrionai turi būti saugomi neribotą terminą.

Seime pagalbinio apvaisinimo klausimai svarstyti ne vieną kadenciją, susikirtus politikų pozicijoms dėl sukuriamų embrionų skaičiaus, jų šaldymo ir naikinimo.

Liberalioji pusė pabrėžė porų interesus susilaukti vaikų ir priešinosi sukuriamų embrionų skaičiaus ribojimui.

Pasisakantieji už negimusio embriono kaip gyvybės apsaugą jų siūlė sukurti ne daugiau trijų, kad visi būtų panaudoti ir pabaigus pagalbinio apvaisinimo procedūras nebūtų sunaikinami.

2016 metais buvo priimtas liberalusis įstatymo variantas, tačiau vėliau įrašyta prievolė dėl neterminuoto saugojimo. Pagalbinio apvaisinimo įstatymas įsigaliojo nuo 2017 metų ir atvėrė galimybę pagalbinį apvaisinimą finansuoti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis.