Seimas atmetė rezoliuciją dėl LKP pripažinimo nusikalstama organizacija
Sei­mas ket­vir­ta­die­nį at­me­tė opo­zi­ci­nių kon­ser­va­to­rių ini­ci­juo­tą re­zo­liu­ci­jos pro­jek­tą, kad bu­vu­si Lie­tu­vos ko­mu­nis­tų par­ti­ja (LKP) bū­tų pri­pa­žin­ta nu­si­kals­ta­ma or­ga­ni­za­ci­ja ir ša­lies gy­ven­to­jų ge­no­ci­do vyk­dy­to­ja.

Už de­ši­nių­jų pa­teik­tą pro­jek­tą bu­vo 37 Sei­mo na­riai, prieš – 24, su­si­lai­kė 33 par­la­men­ta­rai. Už bal­sa­vo opo­zi­ci­niai kon­ser­va­to­riai ir li­be­ra­lai, taip pat ke­li Sei­mo na­rių Miš­rios gru­pės na­riai, vi­si ki­ti bu­vo prieš ar­ba su­si­lai­kė.

Pro­jek­tą pri­sta­tęs kon­ser­va­to­rius Aud­ro­nius Ažu­ba­lis tvir­ti­no, jog si­tua­ci­ja, kai bu­vu­sio­ji Lie­tu­vos ko­mu­nis­tų par­ti­ja „i­ki šiol ofi­cia­liai ne­įver­tin­ta už pri­si­dė­ji­mą prie Lie­tu­vos oku­pa­ci­jos bei nu­si­kal­ti­mų prieš tau­tą so­vie­tų lai­ko­tar­piu“ yra par­adok­sa­li, nes net so­vie­tų sau­gu­mo struk­tū­ra KGB bu­vo po­li­tiš­kai įver­tin­ta, vy­ko lius­tra­ci­jos pro­ce­sas ir t.t.

„Ne­kons­ta­ta­vus is­to­ri­nės tie­sos, lie­ka erd­vės bet ko­kiems pa­sa­ko­ji­mams, va­di­na­ma­jai as­me­ni­nei nuo­mo­nei. Vie­na iš jų, jog ir ta­da su so­vie­ti­niu re­ži­mu ko­la­bo­ra­vę žmo­nės dir­bo Lie­tu­vai, ar kad so­vie­tų oku­pa­ci­ja at­ne­šė Lie­tu­vai su­kles­tė­ji­mą. Tie­są sa­kant, tai yra re­ži­mo nu­kan­kin­tų au­kų pa­že­mi­ni­mas. Vie­ni dir­bo Lie­tu­vai, o ki­ti, be­gė­džiai, ka­lė­jo ka­lė­ji­muo­se, sė­dė­jo la­ge­riuo­se. Štai ko­kie be­gė­džiai!“ – kal­bė­jo A.Ažu­ba­lis.

Sei­mo kai­rių­jų at­sto­vai sa­vo ruo­žtu klau­sė, ko­dėl LKP įver­ti­ni­mo klau­si­mas ke­lia­mas bū­tent šiuo me­tu, ar­tė­jant Sei­mo rin­ki­mams.

„Ko­dėl to­kius ar­ba pa­na­šius klau­si­mus jūs vi­sa­da ke­lia­te, kai iki rin­ki­mų lie­ka pu­sė me­tų ar dar ma­žiau ir ypač ta­da, kai jūs esa­te opo­zi­ci­jo­je? Tu­rė­jo­te ab­so­liu­čią dau­gu­mą, per dvi nak­tis ap­ver­tė­te Lie­tu­vą nuo ko­jų ant gal­vos, bet ši­tų klau­si­mų ne­kė­lė­te. Kas truk­do, ko­dėl jūs nau­do­ja­te to­kią tak­ti­ką? Ar tai yra ei­li­nis rin­ki­mų ele­men­tas vėl su­telk­ti sa­vo elek­to­ra­tą?“ – klau­sė so­cial­de­mo­kra­tas Al­gir­das Sy­sas.

A.Ažu­ba­lis į tai at­sa­kė, kad šis kon­kre­tus siū­ly­mas bu­vo iš­sa­ky­tas ke­lių de­šim­čių pa­trio­ti­nių or­ga­ni­za­ci­jų prieš me­tus, kon­ser­va­to­riams esant opo­zi­ci­jo­je.

So­cial­de­mo­kra­tė Gied­rė Pur­va­nec­kie­nė sa­vo ruo­žtu tvir­ti­no, kad re­zo­liu­ci­ja – klai­di­nan­ti, nes ne­ats­ki­ria nuo so­vie­tų ko­mu­nis­tų par­ti­jos 1989 me­tais at­sis­ky­ru­sios LKP. „No­ri­ma pa­da­ry­ti su­maiš­tį, nes re­zo­liu­ci­jo­je mi­ni­ma LKP iki 1990-ųjų me­tų. Kaip ži­no­me, 1989 me­tais Lie­tu­vos ko­mu­nis­tų par­ti­ja at­sis­ky­rė ir tie, ku­rie bu­vo tos LKP na­riais, jie ti­krai nei rep­re­si­jo­mis už­siė­mė, nei pa­na­šiai“, – sa­kė par­la­men­ta­rė.

Kon­ser­va­to­rius Man­tas Ado­mė­nas sa­kė, jog pri­ėmus re­zo­liu­ci­ją bū­tų „mo­ra­li­nis aiš­ku­mas“, nes kai jo nė­ra, tuo­met „at­si­ran­da vi­so­kios in­terp­re­ta­ci­jos, kad ir ko­la­bo­ruo­ti yra ge­rai, ir kad pa­da­ly­vau­ti rep­re­si­jo­se prieš sa­vo tau­tie­čius yra tik tra­giš­kas ne­su­sip­ra­ti­mas“.

„Tvar­kie­tis“ P.Gra­žu­lis re­zo­liu­ci­ją va­di­no nie­ki­ne ir iro­ni­zuo­da­mas siū­lė, kad pri­imant spren­di­mą dėl jos ne­bal­suo­tų vi­si bet ko­kioms so­vie­tų or­ga­ni­za­ci­joms pri­klau­sę par­la­men­ta­rai.

„Vie­nas iš siū­ly­mų, kad ko­mu­nis­tų par­ti­jos na­riai, kom­jau­nuo­liai, taip pat spa­liu­kai ne­ga­lė­tų užim­ti jo­kių at­sa­kin­gų par­ei­gų. Ap­si­va­ly­ki­me vie­ną kar­tą ir ma­žiau kal­bė­ki­me apie tuos da­ly­kus. Pa­žiū­rė­si­me, kaip jūs pa­lai­ky­si­te ma­no tas re­zo­liu­ci­jas, ma­no pa­tai­sas, kaip bal­suos kon­ser­va­to­riai. Ki­ta ver­tus, ma­ny­čiau, kad už to­kią re­zo­liu­ci­ją bu­vę ko­mu­nis­tai, kom­jau­nuo­liai ir spa­liu­kai ne­tu­rė­tų tei­sės bal­suo­ti, nes jie yra su­in­te­re­suo­ti as­me­nys. Ar ne­at­si­tiks taip, kad Sei­me lik­siu vie­nas, ku­ris bal­suos už ši­tą re­zo­liu­ci­ją“, – kal­bė­jo P.Gra­žu­lis.

Kon­ser­va­to­riai re­zo­liu­ci­ją „Dėl Lie­tu­vos Ko­mu­nis­tų par­ti­jos nu­si­kals­ta­mos veik­los įver­ti­ni­mo“ pri­im­ti siū­lė mi­nint 1941-ųjų bir­že­lio 14-osios trem­čių ir Bir­že­lio su­ki­li­mo 75-ąsias me­ti­nes. Pa­na­ši re­zo­liu­ci­ja Sei­me bu­vo ini­ci­juo­ta ir anks­čiau, bet ne­sėk­min­gai.

Re­zo­liu­ci­ja bu­vo siū­lo­ma par­eng­ti įsta­ty­mą, ku­ris Lie­tu­vos ko­mu­nis­tų par­ti­ją pri­pa­žin­tų nu­si­kals­ta­ma or­ga­ni­za­ci­ja. Do­ku­men­tu bu­vo įvar­di­ja­ma, kad LKP so­vie­ti­nės oku­pa­ci­jos lai­ko­tar­piu iki 1990 me­tų yra at­sa­kin­ga už šias SSRS oku­pa­ci­nes val­džios prie­mo­nes: Lie­tu­vos pi­lie­čių ge­no­ci­dą, nu­si­kal­ti­mus žmo­niš­ku­mui, ka­ro nu­si­kal­ti­mus, įskai­tant ma­si­nes rep­re­si­jas, te­ro­rą, bau­džia­mą­sias ak­ci­jas, trė­mi­mus, ko­vo­to­jų už Lie­tu­vos lais­vę, taip pat ci­vi­lių gy­ven­to­jų nai­ki­ni­mą, re­ži­mo prieš­inin­kų ka­li­ni­mą ir kan­ki­ni­mą, ki­to­kį jų per­se­kio­ji­mą, so­vie­ti­za­ci­ją, at­ei­za­ci­ją, cen­zū­rą ir t.t.

Pra­si­dė­jus At­gi­mi­mo są­jū­džiui 1989 me­tais Lie­tu­vos ko­mu­nis­tų par­ti­ja at­sis­ky­rė nuo So­vie­tų są­jun­gos ko­mu­nis­tų par­ti­jos, o 1990 me­tais per­si­va­di­no Lie­tu­vos de­mo­kra­ti­ne dar­bo par­ti­ja, ku­ri vė­liau su­si­jun­gė su so­cial­de­mo­kra­tais. 1990–1991 me­tais taip pat Lie­tu­vo­je vei­kė su par­ti­jos at­sis­ky­ri­mu nuo so­vie­ti­nės ne­su­ti­ku­si Lie­tu­vos ko­mu­nis­tų par­ti­ja, va­do­vau­ja­ma My­ko­lo Bu­ro­ke­vi­čiaus. Jis vė­liau bu­vo nu­teis­tas dėl an­ti­vals­ty­bi­nių or­ga­ni­za­ci­jų kū­ri­mo.