Seimą skaldančios raidės įveikė pirmąjį barjerą
Į kla­jo­nes po Sei­mo ko­mi­te­tus va­kar iš­ly­dė­ti du as­men­var­džių ra­šy­bos pro­jek­tai. Vie­nas su­teik­tų ga­li­my­bę do­ku­men­tų pir­ma­ja­me pus­la­py­je pa­var­des ra­šy­ti su w, q ir x, ki­to va­lia šios rai­dės bū­tų įma­no­mos tik an­tra­ja­me pa­so pus­la­py­je.

Nors pir­mą­jį Var­dų ir pa­var­džių ra­šy­mo do­ku­men­tuo­se įsta­ty­mo pro­jek­tą par­ašais par­ėmė dau­giau kaip pu­sė Sei­mo na­rių, o an­trą­jį – vos še­ši jo au­to­riai kon­ser­va­to­riai, va­ka­rykš­tis bal­sa­vi­mas par­odė, kad abie­jų sto­vyk­lų ša­li­nin­kų jė­gos apy­ly­gės.

Di­džiau­sią prieš­prie­šą pro­jek­tai su­kė­lė val­dan­čio­sios Lie­tu­vos vals­tie­čių ir ža­lių­jų są­jun­gos (LVŽS) bei opo­zi­ci­nės Tė­vy­nės są­jun­gos-Lie­tu­vos krikš­čio­nių de­mo­kra­tų (TS-LKD) frak­ci­jo­se. Vie­nin­gai už pir­mą­jį va­di­na­mą­jį And­riaus Ku­bi­liaus ir Ge­di­mi­no Kir­ki­lo va­rian­tą va­kar bal­sa­vo Li­be­ra­lų są­jū­dis bei Lie­tu­vos len­kų rin­ki­mų ak­ci­ja-Krikš­čio­niš­kų šei­mų są­jun­ga (LLRA-KŠS), taip pat vi­si, iš­sky­rus vie­ną, so­cial­de­mo­kra­tai. Už šį li­be­ra­les­nį­jį pro­jek­tą pa­si­sa­kė di­des­nė da­lis TS-LKD bei ma­žiau nei pu­sė „vals­tie­čių“. Tarp jų bu­vo Sei­mo pir­mi­nin­kas Vik­to­ras Pra­nckie­tis ir prem­je­ras Sau­lius Skver­ne­lis. Al­ter­na­ty­vų­jį – va­di­na­mą­jį lat­viš­ką­jį va­rian­tą, be ke­lių kon­ser­va­to­rių, par­ėmė „tvar­kie­čiai“ ir di­des­nė da­lis LVŽS frak­ci­jos at­sto­vų su se­niū­nu Ra­mū­nu Kar­baus­kiu prieš­aky­je. Į Sei­mo sa­lę ro­jek­tai tu­rė­tų su­grįž­ti bai­gian­tis pa­va­sa­rio se­si­jai – bir­že­lio 20-ąją.

Eu­ro­pi­nis kelias

Pir­mą­jį pro­jek­tą va­kar pri­sta­ti­nė­jęs Sei­mo vi­ce­pir­mi­nin­kas Eu­ro­pos rei­ka­lų ko­mi­te­to va­do­vas so­cial­de­mo­kra­tas G. Kir­ki­las pa­brė­žė, kad var­das ir pa­var­dė yra uni­ka­lus kiek­vie­no žmo­gaus ta­pa­ty­bės bruo­žas. Pa­sak jo, Lie­tu­vai ta­pus Eu­ro­pos Są­jun­gos na­re, pa­dau­gė­jo su už­sie­nie­čiais be­si­tuo­kian­čių mū­sų ša­lies pi­lie­čių. Kar­tu at­si­ra­do prob­le­mų dėl pa­var­džių ra­šy­bos. „To­dėl bū­ti­na už­ti­krin­ti ga­li­my­bę as­mens ta­pa­ty­bės do­ku­men­tuo­se as­men­var­džius ra­šy­ti lo­ty­niš­ko pa­grin­do raš­me­ni­mis. Ki­tu at­ve­ju to­kie Lie­tu­vos pi­lie­čiai ir jų šei­mos na­riai, įro­di­nė­da­mi sa­vo ta­pa­ty­bę, pa­ti­ria la­bai daug prob­le­mų“, – kal­bė­jo vie­nas pro­jek­to au­to­rių. Jis pa­brė­žė, kad pro­jek­te kal­ba­ma tik apie tri­jų lo­ty­niš­kų rai­džių – w,q ir x įtei­si­ni­mą. „A­bė­cė­lės mes ne­kei­čia­me. Kai kas sa­ko, kad bus iš­kreip­ta vie­šo­ji erd­vė. Ta­čiau šian­dien ją ir taip iš­krei­pia „Ma­xi­mos“, „Swed­bank“ pa­va­di­ni­mai“, – opo­nen­tų nuo­gąs­ta­vi­mus at­me­tė G. Kir­ki­las.

Par­la­men­ta­ras ma­no, kad toks spren­di­mas pa­ge­rin­tų Lie­tu­vos ir Len­ki­jos san­ty­kius. Pa­sak jo, ne pa­slap­tis, kad kai­my­ni­nės vals­ty­bės po­li­ti­kai ma­no, jog Lie­tu­va ne­vyk­do dvi­ša­lės drau­gys­tės su­tar­ties įsi­pa­rei­go­ji­mų. „Lie­tu­vių tau­ti­nė ma­žu­ma Len­ki­jo­je tu­ri tei­sę ra­šy­ti pa­var­des ori­gi­na­liai. O mes pri­im­tu­me tik da­li­nį spren­di­mą, ku­ris, ką čia slėp­ti, bū­tų svar­bus ir mū­sų san­ty­kiams su stra­te­gi­ne par­tne­re Len­ki­ja. Pa­ti eu­ro­pie­tiš­kiau­sia po­zi­ci­ja – ero­pie­tiš­kai žvelg­ti į tau­ti­nes ma­žu­mas ir jų po­rei­kius. Šis klau­si­mas ta­po dvi­ša­lių san­ty­kių tam ti­kro at­ša­li­mo prie­žas­ti­mi. Tai gal šian­dien par­ody­ki­me ge­rą va­lią? Spren­di­mas ti­krai nie­kam ne­pa­kenks“, – agi­tuo­da­mas pa­lai­ky­ti pro­jek­tą kal­bė­jo G. Kir­ki­las.

Prob­le­mos ne­išsp­ręs

Ta­čiau Sei­mo Švie­ti­mo ir moks­lo ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas „vals­tie­tis“ Eu­ge­ni­jus Jo­vai­ša pers­pė­jo, kad siū­lo­mas pro­jek­tas miš­rių šei­mų pa­var­džių ra­šy­bos prob­le­mų ne­išsp­ręs. „No­riu pa­brėž­ti, kad jos ti­krai ne­gaus to, ko lau­kia. At­si­ras dis­kri­mi­na­ci­ja tarp jų – vie­ni ga­lės ra­šy­ti pa­var­des ori­gi­na­liai, ki­ti – ne, ir to­kių bus dau­gu­ma“, – tei­gė par­la­men­ta­ras, pri­min­da­mas, kad dia­kri­ti­niai ženk­lai vis tiek liks ne­įtei­sin­ti. E. Jo­vai­šos tei­gi­mu, lie­tu­vių kal­bą toks įsta­ty­mas dar la­biau stum­tų iš vie­šo­jo gy­ve­ni­mo. „Ne­to­li bū­tų ir dvi­kal­bys­tė“, – sa­kė po­li­ti­kas.

Ge­di­mi­nas Kir­ki­las: „Šis klau­si­mas ta­po dvi­ša­lių san­ty­kių tam ti­kro at­ša­li­mo prie­žas­ti­mi. Tai gal par­ody­ki­me ge­rą va­lią?“

An­trą­jį pro­jek­tą va­kar pri­sta­tęs Lau­ry­nas Kas­čiū­nas pa­brė­žė, kad šis „re­mia­si pa­ti­krin­ta lat­viš­ka pa­tir­ti­mi“. „Ten pa­var­des lei­džia­ma ra­šy­ti lo­ty­niš­kais raš­me­ni­mis ki­tų įra­šų pus­la­py­je. Ši­tas va­rian­tas, pa­ti­krin­tas įvai­rių tarp­tau­ti­nių ins­ti­tu­ci­jų, ati­tin­ka vi­sus svar­biau­sius tarp­tau­ti­nius stan­dar­tus. O svar­biau­sia – jis sau­go­tų vals­ty­bi­nės lie­tu­vių kal­bos kons­ti­tu­ci­nį sta­tu­są“, – kal­bė­jo kon­ser­va­to­rius. Opo­nuo­da­mas G. Kir­ki­lui, jis tei­gė, kad kal­ba ne­ga­li bū­ti geo­po­li­ti­nių mai­nų ob­jek­tu. „Tai la­bai svar­bi nuo­sta­ta, ku­ria tu­ri va­do­vau­tis ti­kri vals­ty­bi­nin­kai. Jei no­ri­me bū­ti ti­kri stra­te­gi­niai par­tne­riai, pa­lai­ky­ki­me Len­ki­ją svar­biau­siais stra­te­gi­niais klau­si­mais. Ne­su gir­dė­jęs, kad par­tne­rys­tė pri­klau­sy­tų nuo to, kaip ra­šo­mi as­men­var­džiai“, – sa­kė L. Kas­čiū­nas.

Ta­čiau jo ar­gu­men­tai ne­įti­ki­no LLRA-KŠS se­niū­nės Ri­tos Ta­ma­šu­nie­nės. Kon­ser­va­to­rių ji pa­va­di­no „so­vie­ti­nio pa­so pro­pa­guo­to­ju“ ir par­agi­no ne­pai­nio­ti „geo­po­li­ti­kos ir žmo­gaus tei­sių į sa­vo ta­pa­tu­mą“.

Tvar­ka griež­ta

Pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­kai­tė va­kar sa­kė, kad pri­tar­tų siū­ly­mams leis­ti as­mens do­ku­men­tų pa­grin­di­nia­me pus­la­py­je pa­var­dę ra­šy­ti ne­lie­tu­viš­kais lo­ty­niš­kos abė­cė­lės raš­me­ni­mis, jei­gu tam pri­tar­tų Vals­ty­bi­nė lie­tu­vių kal­bos ko­mi­si­ja.

Šiuo me­tu Lie­tu­vo­je ga­lio­jan­tys tei­sės ak­tai nu­ma­to, kad pi­lie­čių do­ku­men­tuo­se var­dai ir pa­var­dės ra­šo­mi lie­tu­viš­kais raš­me­ni­mis. Lie­tu­vos teis­mai yra pri­ėmę ke­le­tą spren­di­mų, įpa­rei­go­jan­čių Lie­tu­vos pi­lie­čių pa­suo­se ir ta­pa­ty­bės kor­te­lė­se įra­šy­ti pa­var­des ir ne­lie­tu­viš­kais raš­me­ni­mis, bet mig­ra­ci­jos val­dy­bos at­si­sa­ko tai da­ry­ti mo­ty­vuo­da­mos įsta­ty­mo vir­še­ny­be prieš teis­mų spren­di­mus. Kons­ti­tu­ci­nis Teis­mas 2014 me­tais pa­skel­bė, kad nu­sta­ty­da­mas var­do ir pa­var­dės ra­šy­mo pa­se tai­syk­les Sei­mas tu­ri gau­ti aiš­kiai iš­dės­ty­tus lie­tu­vių kal­bos spe­cia­lis­tų siū­ly­mus, į ku­riuos įsta­ty­mų lei­dė­jams pri­va­lu at­siž­velg­ti.

Sei­mo stal­čiuo­se dū­la dar trys nuo anks­tes­nių ka­den­ci­jų už­si­li­kę as­men­var­džių ra­šy­bos pro­jek­tai. Jie ana­lo­giš­ki da­bar svars­ty­ti pra­dė­tiems tei­sės ak­tams.