Seimą nuo teroristų saugos tvora
Kad tau­tos iš­rink­tie­ji ga­lė­tų ra­miai dirb­ti, o Ne­prik­lau­so­my­bės aikš­tė­je vyks­tan­čių ren­gi­nių da­ly­viai – sau­giai švęs­ti ar mi­tin­guo­ti, ap­link Sei­mo rū­mus ke­ti­na­ma įreng­ti ap­sau­gi­nę me­ta­li­nių stul­pe­lių tvo­rą. Im­tis to­kios prie­mo­nės Va­do­vy­bės ap­sau­gos de­par­ta­men­tas (VAD) ry­žo­si at­siž­velg­da­mas į pa­sau­ly­je di­dė­jan­tį te­ro­riz­mo pa­vo­jų.

Nuo praėjusių metų sausio analogiška metalinių stulpelių tvora juosia Gedimino prospekto ir Vilniaus gatvės sankirtoje esančius Vyriausybės rūmus. Su naujais VAD planais įrengti apsauginius stulpelius ir aplink parlamento rūmus praėjusį trečiadienį supažindinta Seimo valdyba tam vieningai pritarė. „Seimo nariai pasitiki apsaugos darbuotojais, ir jokių nuogąstavimų dėl saugumo tikrai nėra. Ši priemonė labiau skirta Nepriklausomybės aikštėje vykstantiems susibūrimams ir didesniems renginiams apsaugoti nuo galimų grėsmių“, – „Lietuvos žinioms“ sakė Seimo vicepirmininkas „valstietis“ Arvydas Nekrošius.

Su naujais VAD planais įrengti apsauginius stulpelius ir aplink parlamento rūmus praėjusį trečiadienį supažindinta Seimo valdyba tam vieningai pritarė.

Anot Valstybės saugumo departamento (VSD), nors Europoje ir didelė terorizmo grėsmė, jos lygis Lietuvoje išlieka žemas. „Nėra duomenų, rodančių didėjančią terorizmo grėsmę Lietuvai: 2017 metais nebuvo nustatyta pavienių ekstremistų ir organizuotų grupių, turinčių ketinimų ir pajėgumų rengti teroro aktus, negauta tiesioginių grasinimų surengti teroro išpuolius prieš institucijas ar asmenis“, – rašoma naujausiame VSD grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime.

Sukurta programa

VAD direktoriaus Rymanto Mockevičiaus teigimu, po pastaraisiais metais pasaulyje įvykdytų teroro aktų, kai transporto priemonės naudotos išpuoliams žmonių susibūrimo vietose, Lietuvoje taip pat buvo imtasi prevencinių priemonių. „Sukūrėme ilgalaikę investicinę programą, sudarančią sąlygas stiprinti, tobulinti visų mūsų saugomų objektų saugumą. Įrengti stulpelius aplink Seimo rūmus – viena programos dalių“, – „Lietuvos žinioms“ sakė jis.

VAD vadovo teigimu, programa finansuojama iš biudžeto, tačiau kiek lėšų jau skirta, neviešinama. „Tai tikrai nėra įspūdinga suma. Vienais metais ką nors patvarkome prezidentūroje, kitais – Vyriausybėje, dabar atėjo Seimo eilė. Toliau galbūt imsimės Turniškių, gal prezidentūroje vėl ką nors keisime. Įranga greitai sensta. Turiu galvoje ne tik stulpelius išorėje, bet ir vidaus apsaugos sistemas, metalo vartelius, vaizdo įrangą“, – pasakojo R. Mockevičius.

Prie Seimo planuojami statyti stulpeliai bus panašūs į juosiančius Vyriausybės rūmus. „Principas tas pats, stulpeliai bus gal kiek kitokios formos, subtilesni, turės specialius gaubtus. Projektą derinome su Vilniaus miesto vyriausiuoju architektu“, – sakė VAD vadovas. Priminus, kad Vyriausybę juosiantys stulpeliai sulaukė architektų kritikos dėl esą darkomo vaizdo, R. Mockevičius tikino, kad ir tada viskas daryta su savivaldybės žinia, buvo gauti reikalingi leidimai.

R. Mockevičius: „Tai tikrai nėra įspūdinga suma. Vienais metais ką nors patvarkome prezidentūroje, kitais – Vyriausybėje, dabar atėjo Seimo eilė.“

Girtina iniciatyva

R. Mockevičiaus teigimu, juosiant tvorą aplink parlamentą, bus atsiklausta Seimo rūmų ir Nepriklausomybės aikštės architekto Algimanto Nasvyčio nuomonės. „Dar tik pristatėme savo norus. Firma, kuri laimės ir techninio, ir vizualinio projekto konkursą, turės gauti visus reikiamus leidimus“, – pažymėjo VAD direktorius. Esą šiemet „geriausiu atveju bus atliktos prikimo procedūros, išrinktas techninis projektas“. Apsauginių stulpelių tvora aplink Seimą turėtų iškilti 2019–2020 metais.

Seimo vicepirmininko A. Nekrošiaus tikinimu, tokia apsauga niekam netrukdys patekti nei į Nepriklausomybės aikštę, nei į Seimo teritoriją. „Visi galės laisvai vaikščioti. Ar tvora atlaikys mašinos smūgį? Manau, inžineriniai skaičiavimai yra atlikti, jais remiantis, matyt, ir bus projektuojama“, – spėjo jis. A. Nekrošiaus žiniomis, panašios saugumo priemonės populiarios JAV, Izraelyje, kitose šalyse.

Socialdemokratas, buvęs krašto apsaugos ministras Juozas Olekas taip pat teigė manąs, kad VAD iniciatyva yra girtina. „Pasaulyje blogi žmonės sugalvoja įvairių priemonių, kurių anksčiau niekas nenaudodavo. Todėl normaliems piliečiams kyla rimtų pavojų, ir reikia iš anksto galvoti, kaip nuo to apsisaugoti. Daugelyje šalių esu matęs panašių apsauginių statinių. Manau, kad geriau investuoti iš anksto, nei paskui gailėtis dėl nelaimingo atsitikimo“, – kalbėjo jis.

Tragiški pavyzdžiai

Atakų, per kurias transporto priemonės būdavo panaudojamos kaip mirtį nešantis ginklas, pastaraisiais metais įvykdyta Londone, Paryžiuje, Berlyne, Niujorke, Nicoje. Šių metų balandį Toronte (Kanada) 10 žmonių žuvo, 15 buvo sužeista, krovininiam mikroautobusui įsirėžus į būrį pėsčiųjų.

Pernai lapkritį Niujorke pikapo vairuotojas traiškė dviratininkus ir pėsčiuosius, mirtinai sužalojo aštuonis žmones. Rugpjūtį Barselonoje „Fiat“ furgonui pasileidus žmonių knibždančiu Las Ramblas bulvaru, žuvo 14, buvo sužeista apie 100 žmonių. Kovą į islamą atsivertęs britas nukreipė automobilį į pėsčiuosius ant Vestminsterio tilto netoli parlamento ir mirtinai subadė policininką. Iš viso žuvo penki žmonės, dar maždaug 50 buvo sužeisti. 2016-ųjų liepos 14 dieną Nicoje tunisietis 19 tonų sveriančiu sunkvežimiu traiškė žmones, garsiojoje krantinėje susirinkusius pasižiūrėti Bastilijos paėmimo dienos fejerverko. Žuvo 86 asmenys.

Po panašių išpuolių pasaulio miestų gatvėse ėmė rastis specialūs atitvarai, sulpai, galintys bent iš dalie pristabdyti teroristiniais tikslais naudojamas transporto priemones.