Sąžinės balsą tildo Temidės sargai
En­tu­zias­tin­gą Sei­mo na­rių po­lė­kį lai­ki­nai at­si­sa­ky­ti gau­na­mų at­ly­gi­ni­mų ar­ba juos su­si­ma­žin­ti kons­ti­tu­ci­nės tei­sės ži­no­vai va­di­na tei­si­niu ne­raš­tin­gu­mu. Jie at­krei­pia dė­me­sį, kad jau de­šimt­me­tį par­la­men­ta­rai, ig­no­ruo­da­mi Kons­ti­tu­ci­nio Teis­mo (KT) žo­dį, ne­sii­ma reg­la­men­tuo­ti sa­vo at­os­to­gų.

Sep­tin­tą mė­ne­sį Sei­me dir­ban­čio Sta­sio Brun­dzos ini­cia­ty­va įtei­sin­ti Sta­tu­te ga­li­my­bę esant rei­ka­lui at­si­sa­ky­ti dar­bo už­mo­kes­čio ar­ba jį su­si­ma­žin­ti, jei šis at­ro­do per di­de­lis, ver­ti­na­ma ne­vie­na­reikš­miš­kai. Ko­le­goms toks są­ži­nės pro­ver­žis at­ro­do svars­ty­ti­nas, tei­si­nin­kai jį kri­ti­kuo­ja. Ta­čiau vi­si pri­pa­žįs­ta, kad S. Brun­dzos par­eng­tos pa­tai­sos pri­mi­nė Sei­mui eg­zis­tuo­jan­čias tei­si­nes sko­las.

At­ly­gi­ni­mas - vienodas

M. Ro­me­rio uni­ver­si­te­to pro­fe­so­riaus kons­ti­tu­ci­nės tei­sės ži­no­vo Vy­tau­to Sin­ke­vi­čiaus tei­gi­mu, to­kius Sei­mo na­rių siū­ly­mus „ga­li­ma ver­tin­ti kaip ele­men­ta­rų tei­si­nį ne­raš­tin­gu­mą“, nie­ko bend­ra ne­tu­rin­tį su Kons­ti­tu­ci­ja. „At­ly­gi­ni­mų dy­dį nu­sta­to įsta­ty­mų lei­dė­jas - pats Sei­mas. KT yra pa­sa­kęs, kad ne­ga­li­ma pri­im­ti įsta­ty­mų, ku­riais per ka­den­ci­ją Sei­mo na­rių at­ly­gi­ni­mas bū­tų ma­ži­na­mas. Iš­sky­rus tuos at­ve­jus, kai vals­ty­bė­je su­si­da­ro su­nki eko­no­mi­nė, fi­nan­si­nė ir ki­to­kia pa­dė­tis“, - LŽ aiš­ki­no bu­vęs KT tei­sė­jas. Pa­sak jo, Sei­mo na­riai - pro­fe­sio­na­lūs po­li­ti­kai, už šį dar­bą gau­nan­tys at­ly­gi­ni­mą. „Nes­var­bu, ar par­la­men­ta­ras iš­vy­kęs į ko­man­di­ruo­tę, ar dir­ba ple­na­ri­nia­me po­sė­dy­je, ar tuo me­tu, kai jie ne­vyks­ta. Vi­sur jis tu­ri tau­tos at­sto­vo man­da­tą“, - pa­brė­žė V. Sin­ke­vi­čius.

Pa­sak pro­fe­so­riaus, jei Sei­mo na­rys ma­no, kad jam mo­ka­mas per di­de­lis at­ly­gi­ni­mas, jis ga­li ini­ci­juo­ti įsta­ty­mo pa­tai­są ir siū­ly­ti vi­siems Sei­mo na­riams nu­sta­ty­ti ma­žes­nį dar­bo už­mo­kes­tį. „Vi­sų Sei­mo na­rių at­ly­gi­ni­mas tu­ri bū­ti vie­no­das, kad bū­tų už­ti­krin­ta jų ly­gy­bė. KT aiš­kiai pa­sa­kė, kad at­ly­gi­ni­mas ga­li skir­tis tik at­siž­vel­giant į Sei­mo na­rio ei­na­mas par­ei­gas Sei­me. Jei įsta­ty­mų lei­dė­jas pra­dė­tų nu­sta­ti­nė­ti at­ly­gi­ni­mus pa­gal par­la­men­to na­rių fi­nan­si­nę pa­dė­tį ar­ba no­rus, su­griau­tų vi­są at­ly­gi­ni­mų sis­te­mą, bend­rus pri­nci­pus, pa­neig­tų Sei­mo na­rių ly­gia­tei­siš­ku­mą“, - tei­gė V. Sin­ke­vi­čius. Ka­dan­gi „Sei­mo na­rys ir per at­os­to­gas yra Sei­mo na­rys“, pa­sak pro­fe­so­riaus, bū­ti­nas spe­cia­lus įsta­ty­mas. Tai KT kons­ta­ta­vo dar 2004 me­tais. „KT pa­brė­žė, kad Sei­mas tu­ri pri­im­ti įsta­ty­mą, ku­ris reg­la­men­tuo­tų at­os­to­gas, ir su­for­mu­la­vo pa­grin­di­nius pri­nci­pus, ku­rie tu­ri at­sis­pin­dė­ti ta­me įsta­ty­me. Jie la­bai pa­pras­ti - bū­ti­na nu­sta­ty­ti at­os­to­gų truk­mę bei ki­tus svar­biau­sius ele­men­tus, taip pat ga­li­ma nu­ma­ty­ti ir tam ti­kras ap­mo­kė­ji­mo są­ly­gas“, - sa­kė V. Sin­ke­vi­čius. Kar­tu jis pri­mi­nė, kad prieš pus­ket­vir­tų me­tų to­kį įsta­ty­mo pro­jek­tą Sei­mas vie­nin­gai at­me­tė.

Prob­le­mos ne­išsp­ręs

Sei­mo Eti­kos ir pro­ce­dū­rų ko­mi­si­jos pir­mi­nin­ko kon­ser­va­to­riaus Va­len­ti­no Stun­džio tei­gi­mu, S. Brun­dzos siū­ly­mas „nė­ra sis­te­mi­nis, jis iš­krin­ta iš vi­so Sta­tu­to kon­cep­ci­jos“. „I­dė­ja – su­pran­ta­ma, žmo­gus siū­lo pa­tai­są, ku­ri jam at­ro­do są­ži­nin­ga“, - LŽ sa­kė V. Stun­dys. Jo nuo­mo­ne, ne­ma­žai pa­na­šių prob­le­mų iš­spręs­tų ofi­cia­lių par­la­men­ta­rų at­os­to­gų įtei­si­ni­mas. „Po­kal­biai su žmo­nė­mis, gir­di­mi tam ti­kri prie­kaiš­tai lei­džia ma­ny­ti, kad tai bū­tų ra­di­ka­les­nis, gal net es­mi­nis prob­le­mos spren­di­mas. S. Brun­dzos pa­tai­sa nie­ko ne­kei­čia, nes at­si­mu­ša į in­di­vi­dua­lią Sei­mo na­rio są­ži­nę. Sta­tu­to ir įsta­ty­mo pa­tai­sos dėl at­os­to­gų įtei­sin­tų bend­rą­ją nor­mą, ku­ri ga­lio­tų ne­prik­lau­so­mai nuo in­di­vi­dua­laus Sei­mo na­rio nu­si­tei­ki­mo“, - tei­gė V. Stun­dys.

Prie­var­tos ne­bū­tų

Pa­sak „Tvar­kos ir tei­sin­gu­mo“ frak­ci­jos na­rio S. Brun­dzos, siū­ly­ti pa­tai­sas jį pa­ska­ti­no as­me­ni­nė pa­tir­tis. Kaip ir rei­ka­lau­ja­ma, pla­nuo­da­mas ke­lio­nę, jis pa­pra­šė Sei­mo val­dy­bos lei­di­mo. “Ke­ti­nau tvar­ky­ti as­me­ni­nius rei­ka­lus, o ne vyk­dy­ti par­la­men­ti­nę veik­lą, to­dėl tuo lai­ko­tar­piu nu­ta­riau at­si­sa­ky­ti man mo­ka­mo Sei­mo na­rio at­ly­gi­ni­mo”, - LŽ sa­kė po­li­ti­kas. Ka­dan­gi Sei­mo sta­tu­tas to­kio at­ve­jo ne­nu­ma­to, iš­aiš­kin­ti, ar par­la­men­ta­ras tu­ri tei­sę at­si­sa­ky­ti dar­bo už­mo­kes­čio, Sei­mo val­dy­ba pa­ve­dė Sei­mo kan­ce­lia­ri­jos spe­cia­lis­tams. Šie pa­ti­ki­no, kad to­kio ke­lio įsta­ty­mai ne­nu­ma­to.

S. Brun­dza taip pat at­krei­pė dė­me­sį, kad “ne vie­nas ir ne du” Sei­mo na­riai iki šiol pik­ti­na­si, jog, vyk­dant KT spren­di­mą, nuo 2014-ųjų sau­sio par­la­men­ta­ra­mas vie­niems iš pir­mų­jų bu­vo at­kur­ti per kri­zę su­ma­žin­ti at­ly­gi­ni­mai. “Ti­kra gė­da. Ir ko­le­ga Nag­lis Pu­tei­kis sa­kė, kad tas prie­das ki­še­nę de­gi­na. Jei pa­vyks pri­im­ti pa­tai­są, ne vie­nas Sei­mo na­rys at­si­sa­kys to prie­do ir grįš prie se­nų­jų al­gų. Aš ti­krai ke­ti­nu tai pa­da­ry­ti”, - ti­ki­no Sei­mo na­rys. Jis įsi­ti­ki­nęs, kad ga­li­my­bė at­si­sa­ky­ti at­ly­gi­ni­mo ar­ba jį su­si­ma­žin­ti tu­rė­tų eg­zis­tuo­ti. „Tai juk nė­ra prie­var­ta, kas ne­no­ri, te­gu taip ne­siel­gia. Bū­tų lo­giš­ka ir pa­pras­ta“, - tei­gė S. Brun­dza.