Sąvokų perrašinėjimas – pavyzdys
Vie­nas tok­sai vi­siš­kai aiš­kus vat­ni­kas, ga­lin­tis tie­siog pa­vyz­di­niu vat­ni­ko eta­lo­nu bū­ti, kar­tą Fa­ce­book pa­skel­bė la­bai ge­rą, rink­ti­nį tie­siog pa­vyz­dį to, kaip yra per­ra­ši­nė­ja­mos są­vo­kos. Pa­vyz­dys – ga­na se­nas, bent da­li­nai vers­tas iš ru­sų kal­bos: ka­dai­se to­kius vi­so­kie vat­ni­kai ir ko­lo­ra­dai pla­tin­da­vo Ukrai­no­je, o ga­lų ga­le bu­vo pa­da­ry­tas ir pla­ka­čiu­kas, adap­tuo­tas Lie­tu­vai.

Aiš­ku, pats tą daik­tą pa­skel­bęs vatnikas nei ne­sup­ra­to, kad są­vo­kų per­ra­ši­nė­ji­mo pa­vyz­dį skel­bia. Nes tie­siog yra pa­kan­ka­mai bu­kas, kad jam tai bū­tų per­ne­lyg su­dė­tin­ga. Liūd­na tai, kad ne­pai­sant to­kio bu­ko pro­pa­gan­dos at­ve­jo, tą­kart pa­ma­čiau, kaip kai ku­rie žmo­nės, pa­sis­kai­tę ši­tą fufelį, rea­liai iden­ti­fi­ka­vo­si su vi­so­kiais vatnikais.

Čia, be­je, pa­ste­bė­kim bend­rą pa­na­šios pro­pa­gan­dos ten­den­ci­ją: la­bai daž­nas va­ti­nis na­ra­ty­vas yra bū­tent toks, kad esą „jei tu esi ne­pa­ten­kin­tas val­džia, tai ta­ve val­džios pa­lai­ky­to­jai va­di­na vatniku„. Tai yra vi­siš­kas LoL: iš­ties vi­so­kias ne­są­mo­nes da­ran­čios val­džios kri­ti­ka nie­kaip ne­si­sie­ja su Pu­ti­no pa­lai­ky­mu. Bet tuo pat me­tu kiek­vie­nas Pu­ti­no pa­lai­ky­to­jas ban­do pa­teik­ti sa­ve, kaip esą Lie­tu­vos val­džios kri­ti­ką.

Ge­rai, o da­bar tie­siog im­kim ši­tą daik­tą ir gru­biai pa­ka­po­kim įpras­tais se­mio­ti­kos me­to­dais. Ir pa­si­žiū­rė­kim, kas gi už to sly­pi. Jau esa­me pa­na­šius da­ly­kus da­rę anks­čiau, tai­gi, ir da­bar gau­sis leng­vai. Iš to gau­sis ir apie pra­kti­nę se­mio­ti­ką pa­mo­kė­lė, ir šiaip sma­gu­mas. Aš ma­nau, kad jau nu­ma­no­te, ko­kios čia bus de­kons­truk­ci­jos.

Tai­gi, im­am pro­pa­gan­di­nę struk­tū­rą: vi­sas pra­ne­ši­mas yra la­bai pa­pras­tas, tri­jų da­lių. Pir­ma da­lis – teks­tas „Ko rei­kia, kad tap­tum Ru­si­jos agen­tu?“

An­tra da­lis – vėl­gi teks­tas, bet iš ke­tu­rių sa­ki­nių:

Kri­tiš­kai ver­tin­ti Lie­tu­vos val­dan­čiuo­sius po­li­ti­kus;

Kri­tiš­kai ver­tin­ti JAV;

Kri­tiš­kai ver­tin­ti ES vyk­do­mą po­li­ti­ką;

Ne­pri­tar­ti ma­si­niam mig­ran­tų įve­ži­mui į Lietuvą

Tre­čia vi­so pra­ne­ši­mo da­lis – ga­na įdo­mus pa­veiks­liu­kas, ku­ria­me vaiz­duo­ja­mas Vla­di­mi­ras Pu­ti­nas. Pa­veiks­liu­kas anei per nie­kur ne ne­igia­mas – Vla­di­mi­ras Pu­ti­nas pa­vaiz­duo­tas kaip kaž­koks agen­tas nr.007 ar tai kaž­kas pa­na­šaus. To­bu­las, žo­džiu, kad ir ne­gai­les­tin­gas ar bai­sus. Pa­si­gė­rė­ji­mo ver­tas – bent jau to­kį įspū­dį pa­veiks­liu­kas ban­do su­da­ry­ti.

Tai­gi, da­bar im­kim ir pa­si­žiū­rė­kim, ką gau­na ei­li­nis skai­ty­to­jas?

Pir­ma, jis gau­na klau­si­mą, ku­rio es­mė – „kas gi toks yra Ru­si­jos agen­tas?“. O ta­da jis gau­na at­sa­ky­mus, ku­rie la­bai pa­pras­ti sa­vo es­me – te­rei­kia ke­tu­ris kar­tus at­sa­ky­ti „taip“ (t.y., į tuos klau­si­mus tie­siog rea­guo­ti su su­ti­ki­mu). Na­tū­ra­liai skai­ty­to­jas at­sa­ko į tuos klau­si­mus ir ta­da pa­si­da­ro sau iš­va­dą, kad pa­gal to­kį tes­tą – jis yra Ru­si­jos agen­tas. Ir ka­dan­gi tai ne­są­mo­nė, tai reiš­kia, kad vis­kas, yra ab­sur­das, nes juk jis nė­ra Ru­si­jos agen­tas.

O štai ta­da dar įsi­jun­gia pa­są­mo­nė ir pa­sa­ko – „a­ha, čia Vla­di­mi­ras Pu­ti­nas, ku­ris yra ge­ras, nes jis ir­gi prieš tas ne­są­mo­nes ir jo nuo­mo­nė su­tam­pa su ma­no nuo­mo­ne“.

Čia ir pa­ste­bė­ki­me: pra­smi­nė teks­to struk­tū­ros da­lis (bū­tent vi­su­mi­nės struk­tū­ros, o ne klau­si­mų) ne­ati­tin­ka nei vi­zua­li­nės, nei gra­ma­ti­nės. Pa­gal iš­vaiz­dą ir teks­to iš­dės­ty­mą, at­ro­do, kad klau­si­mas yra iš­ke­lia­mas, o pa­skui pa­tei­kia­mi at­sa­ky­mai. Rea­li pra­smi­nė da­lis yra vi­siš­kai prieš­in­ga: žmo­gui yra duo­da­mi klau­si­mai, per ku­riuos žmo­gus iden­ti­fi­kuo­ja sa­vo pa­žiū­ras, o ta­da jam yra duo­da­mas at­sa­ky­mas – kad jis yra Ru­si­jos agen­tas.

Taip, nors pir­miau­siai vis­kas ir at­ro­dė pa­pras­tai, iš­ties čia nė­ra toks jau pa­pras­tas se­mio­ti­nis at­ve­jis, nes no­rint jį iš­nag­ri­nė­ti, rei­kia įvyk­dy­ti struk­tū­ri­nę trans­for­ma­ci­ją. Rea­lus teks­tas (ko­kį su­vo­kia to­kio pla­ka­čiu­ko in­terp­re­tuo­to­jas) yra toks:

Ar kri­tiš­kai ver­ti­ni Lie­tu­vos val­dan­čiuo­sius po­li­ti­kus?

Ar kri­tiš­kai ver­ti­ni JAV?

Ar kri­tiš­kai ver­ti­ni ES vyk­do­mą po­li­ti­ką?

Ar ne­pri­ta­ri ma­si­niam mig­ran­tų įve­ži­mui į Lie­tu­vą?

Ir ta­da at­sa­ky­mas: „Jei į šiuos klau­si­mus at­sa­kei tei­gia­mai – esi Ru­si­jos agen­tas“.

Sa­vai­me su­pran­ta­ma, kad jei teks­tas bū­tų pa­teik­tas ši­taip, jį in­terp­re­tuo­jan­tis žmo­gus tą at­sa­ky­mą tie­siog at­mes­tų. Bū­tent to­dėl ir yra struk­tū­ros iš­ver­ti­mas: pir­ma už­duo­da­mas lyg ir klau­si­mas (o ne tei­gi­nys), o ka­dan­gi tai klau­si­mas, tai jis ne at­me­ta­mas – skai­ty­to­jas ieš­ko at­sa­ky­mų, ku­riuos jis ran­da, o ka­dan­gi at­sa­ky­mai at­ro­do tei­sin­gi – lyg ir pri­ima.

At­kreip­ki­te dė­me­sį: vi­si klau­si­mai tik­tai su „taip“. Ir iš es­mės, orien­tuo­ti jau į tuos, kas iš­syk ir pa­sa­ky­tų „taip“. Kit­ko čia nė­ra. Nė­ra rea­lių kri­te­ri­jų. Yra tik žai­di­mas į „Pats sa­ve pri­sis­kirk sa­ve vatnikams ir putinistams„.

Ga­lu­ti­nis re­zul­ta­tas gau­na­si toks, kad vie­na ver­tus, apie sa­ve pa­sa­kęs jog nė­ra Ru­si­jos agen­tu, skai­ty­to­jas gau­na tei­gia­mą pra­ne­ši­mą apie Ru­si­ją ir Pu­ti­ną, ir tą tei­gia­mą pra­ne­ši­mą pri­ima. Sa­vo es­me tai tie­siog kla­si­ka. Ne šiaip sau pa­na­šius pa­veiks­liu­kus Ukrai­no­je tie koloradai pla­ti­no. Ir ne šiaip sau pa­na­šūs pa­veiks­liu­kai yra pa­lei­džia­mi į Lie­tu­vą.

Pa­ste­bė­ji­mas gry­nai iš se­mio­ti­kos: vi­sas šis pla­ka­tas yra pa­vyz­dys to, kaip vien pa­ti bend­ro­ji teks­to struk­tū­ra sa­vai­me ga­li ne­šti at­ski­rą, bet es­mi­nį pra­smi­nį kom­po­nen­tą, ku­ris yra at­sie­tas nuo pa­ski­rų su­de­da­mų­jų pra­smių.

Da­bar grįž­ki­me prie to, kad iden­ti­fi­ka­vi­mą su­ku­rian­tis klau­si­mas lais­vai ga­li bū­ti pa­keis­tas ko­kiu nors ki­tu. Pvz., koks nors iš­pro­tė­jęs an­ti­sa­ni­ta­ri­nių be­lia­šų par­da­vė­jas ly­giai taip pat kri­tiš­kai ver­ti­na val­dan­čius po­li­ti­kus (nes jam užd­rau­dė be­lia­šus iš pa­dvė­su­sių ka­čių), ne­ken­čia JAV (nes Macdonalds yra kon­ku­ren­tas), ne­ken­čia ES (nes ta ir įve­dė aiš­kes­nius rei­ka­la­vi­mus sa­ni­ta­ri­jai), ne­ga­na to, bi­jo bet ko­kių im­ig­ran­tų, nes pats nie­ko dirb­ti ne­su­ge­ba ir su­pran­ta, kad koks nors pro­to tu­rin­tis į Lie­tu­vą at­vy­kęs ukrai­nie­tis jam čia su­da­rys bai­sią kon­ku­ren­ci­ją.

Tai­gi, da­bar pa­im­ki­te klau­si­mą: „ko rei­kia, kad tap­tum šūd...iau­sių be­lia­šų par­da­vė­ju?“ ir tą klau­si­mą pri­ka­bin­ki­te prie tų ke­tu­rių punk­tų. Pa­ma­ty­si­te, kaip nuo­sta­biai su­si­de­rins.

Da­bar dar: rea­lių klau­si­mų, ku­rie la­bai la­bai aiš­kiai iden­ti­fi­kuo­ja vatnikus ir koloradus, to­kiuo­se „tes­tuo­se“ ne­pas­te­bė­sit – jū­sų ne­klaus apie tai, ar ma­no­te, jog Ru­si­ja tin­ka­mai el­gia­si Don­ba­se. Jū­sų ne­klaus apie tai, ar ma­no­te, kad NKVD tei­sin­gai ve­žė žmo­nes į Si­bi­rą. Jū­sų ne­klaus apie tai, ar Ru­si­ja ne­ke­lia grės­mės Lie­tu­vai ar­ba ki­toms vals­ty­bėms. Jū­sų ne­klaus, ar Vla­di­mi­ro Pu­ti­no re­ži­mas per­se­kio­ja sau ne­pri­ta­rian­čius žmo­nes. Jū­sų ne­klaus apie tai, ar Sta­li­nas bu­vo nu­si­kal­tė­lis. Jū­sų ne­klaus apie tai, ar ko­mu­nis­tai iš­žu­dė pa­sau­ly­je de­šim­tis mi­li­jo­nų žmo­nių.

Vi­si klau­si­mai to­kia­me tes­te yra ničnieko bend­ro ne­tu­rin­tys su tuo klau­si­mu, ku­ris nau­do­ja­mas iden­ti­fi­ka­ci­jai. Ga­li­ma bū­tų vis­ką su­ra­šy­ti, pvz., taip:

Klau­si­mas: „Ko rei­kia, kad tap­tum Ru­si­jos agen­tu?“

Kri­tiš­kai ver­tin­ti smur­tą šei­mo­je;

Kri­tiš­kai ver­tin­ti biu­ro­kra­ti­ją;

Kri­tiš­kai ver­tin­ti ži­niask­lai­dą;

Ne­pri­tar­ti aukš­tam žmo­nių pa­ja­mų apmokestinimui

Ar­ba dar ge­riau: „Ko rei­kia, kad tap­tum Ru­si­jos agen­tu?“

Kri­tiš­kai ver­tin­ti su­pu­vu­sių pro­duk­tų val­gy­mą;

Kri­tiš­kai ver­tin­ti nar­ko­ti­kų pre­kei­vius;

Kri­tiš­kai ver­tin­ti bu­ro­kė­lių sa­lo­tas;

Ne­pri­tar­ti chemtreilų purš­ki­mo kliedesiams

Jei jū­sų klaus­tų klau­si­mų, ku­rie rea­liai lei­džia iden­ti­fi­kuo­ti idė­ji­nius vatnikus, jūs tes­to ne­praei­tu­mė­te taip, kaip no­ri to­kio plakatėlio au­to­riai. Bet klau­si­mai par­ink­ti tiks­lin­gai – taip, kad kuo di­des­nė da­lis žmo­nių putinistams ar vatnikams sa­ve pri­skir­tų ir už­si­li­pin­tų sau vatniko eti­ke­tę pa­tys. Vat čia ir ky­la klau­si­mas – o tai ko­dėl no­ri­ma, kad kuo dau­giau žmo­nių pa­tys sa­ve pri­skir­tų vatnikams?

Štai apie ši­tą klau­si­mą la­bai ge­rai pa­mąs­ty­ki­te. Ko­dėl to kaž­kam rei­kia ir kam bū­tent to la­biau­siai rei­kia ir ko­kios tos ne­adek­va­taus sa­vęs pri­sky­ri­mo vatnikams pa­sek­mės. Kam rei­kia to, kad kas pa­puo­la pa­tys sa­ve vatnikams pri­sis­kir­tų? O aš tuo tar­pu duo­siu jums ki­tą tes­tą – pvz., to­kį:

Ko rei­kia, kad tap­tum landsbergistu?

Kri­tiš­kai ver­tin­ti val­dan­čiuo­sius po­li­ti­kus;

Kri­tiš­kai ver­tin­ti SSRS;

Kri­tiš­kai ver­tin­ti Krem­liaus vyk­do­mą po­li­ti­ką;

Ne­pri­tar­ti biu­ro­kra­ti­jai ir val­diš­kai stagnacijai

Tin­ka? Pa­si­ju­to­te konservu? Jei ne­tin­ka, tai vat pa­vyz­džiui, dar jums:

Ko rei­kia, kad tap­tum li­be­ra­lu?

Kri­tiš­kai ver­tin­ti val­dan­čiuo­sius po­li­ti­kus;

Kri­tiš­kai ver­tin­ti SSRS;

Kri­tiš­kai ver­tin­ti Krem­liaus vyk­do­mą po­li­ti­ką;

Ne­pri­tar­ti biu­ro­kra­ti­jai ir val­diš­kai stagnacijai

Ops. Li­be­ra­lai jau. Kaž­ko­dėl tas pat gau­na­si – iš­ties par­ti­jos pa­kan­ka­mai ne­to­li­mos šiuo at­žvil­giu. Kaž­ko­dėl pa­aiš­kė­ja, kad tie pa­tys klau­si­mai ga­li duo­ti at­sa­ky­mus vi­sai skir­tin­gų ir ga­na ne­tgi prieš­in­go­kų par­ti­jų at­sto­vams, ar ne?

Na, ge­rai, pa­vyz­džiui, ta­da jums toks, tar­kim, apie at­eis­tus:

Ko rei­kia, kad tap­tum at­eis­tu?

Kri­tiš­kai ver­tin­ti ko­kią nors re­li­gi­ją;

Kri­tiš­kai ver­tin­ti di­džiau­sias re­li­gi­nes or­ga­ni­za­ci­jas;

Kri­tiš­kai ver­tin­ti vers­lą, jei toksai da­ro­mas iš ti­kė­ji­mo;

Ne­pri­tar­ti pri­va­lo­mam vaikš­čio­ji­mui į bažnyčią

Kaž­kaip kiek­vie­nas ap­lin­kui at­eis­tu pa­si­da­ro. Ar­ba be­veik kiek­vie­nas. Ge­rai, stip­riau už­ka­bin­kim.

Ko rei­kia, kad tap­tum Ro­kiš­kio Ra­bi­no­vi­čiaus klap­čiu­ku?

Kri­tiš­kai ver­tin­ti bet ko­kius klie­de­sius ir nu­siš­ne­kė­ji­mus;

Kri­tiš­kai ver­tin­ti idio­tus ir šiaip vi­so­kius dur­nius;

Kri­tiš­kai ver­tin­ti nu­si­kal­tė­lius ir va­gis;

Ne­pri­tar­ti vi­so­kių klie­de­sių įteisinimui

Ne­su­tin­ka­te su ma­ni­mi, bet esa­te ma­nęs klap­čiu­kai? Na? Na, jei dar no­rie gin­čy­tis, tai ta­da jau ga­lų ga­le jau vat taip vi­sai taip vi­siš­kai, kad ma­ža jau ab­so­liu­čiai ne­pa­si­ro­dy­tų:

Ko rei­kia, kad tap­tum ve­ga­nu?

Kri­tiš­kai ver­tin­ti ty­či­nį ir žiau­rų gy­vū­nų kan­ki­ni­mą;

Kri­tiš­kai ver­tin­ti di­džiuo­sius mais­to pro­duk­tų ga­min­to­jus;

Kri­tiš­kai ver­tin­ti val­džios ge­bė­ji­mą už­ti­krin­ti mais­to ko­ky­bę;

Ne­pri­tar­ti at­ve­jams, kai gy­vū­nus žu­do var­dan sa­dis­ti­nio pasitenkinimo

Ops, la­bą die­ną, jūs ve­ga­nas. Jūs ve­ga­nas, tra­lia­lia. No­ri­te pa­si­gin­čy­ti?

Tai tiek jums, po­nai kon­ser­vat­ni­kai, liberastai, ve­ga­nai, ma­nęs klap­čiu­kai, vatnikai ir be­lia­šų par­da­vė­jai. Tie­siog tiek. Apie tū­piau­sią pro­pa­gan­dą ir de­ma­go­gi­nes ma­ni­pu­lia­ci­jas.