Savižudybių prevencija Lietuvoje: nei strategijos, nei ją įgyvendinti apsiimančios institucijos
Sa­vi­žu­dy­bių mas­tas Lie­tu­vo­je pa­sta­rai­siais me­tais ma­žė­ja la­bai lė­tai, be to, ša­ly­je trūks­ta ge­rai or­ga­ni­zuo­tos pa­gal­bos su­nku­mus pa­ti­rian­tiems žmo­nėms. Tai at­sklei­dė sa­vi­žu­dy­bių pre­ven­ci­ją ir pa­gal­bą as­me­nims, su­si­ju­siems su sa­vi­žu­dy­bės ri­zi­ka, ver­ti­nęs au­di­tas.

Gy­ven­to­jų mir­tin­gu­mo dėl sa­vi­žu­dy­bių ro­dik­lis (stan­dar­ti­zuo­tas) 2015 m. Lie­tu­vo­je sie­kė 30,41 at­ve­jo 100-ui tūkst. gy­ven­to­jų. Lie­tu­vos svei­ka­tos stra­te­gi­jo­je nu­sta­ty­ta per at­ei­nan­čius tre­jus me­tus šį skai­čių su­ma­žin­ti 36 proc., iki 19,5 at­ve­jų, o 2025 me­tais – net 60,5 proc., iki 12 at­ve­jų. Ta­čiau pa­sta­rai­siais me­tais – nuo 2012 m. iki 2015 m. – jį pa­vy­ko su­ma­žin­ti vos 1,6 proc. Aukš­čiau­sio­sios au­di­to ins­ti­tu­ci­jos at­lik­tas au­di­tas at­sklei­dė, kad Lie­tu­vo­je trūks­ta ir spren­di­mų bei prie­mo­nių, ga­lin­čių pa­dė­ti pa­keis­ti pa­dė­tį.

„No­rint pa­siek­ti to­kius am­bi­cin­gus tiks­lus ir pa­dė­ti su­ma­žin­ti di­de­lį sa­vi­žu­dy­bių skai­čių, bū­ti­nas vi­sų sek­to­rių – svei­ka­tos, švie­ti­mo, so­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo, vi­daus rei­ka­lų, ne­vy­riau­sy­bi­nių or­ga­ni­za­ci­jų – su­si­tel­ki­mas, kryp­tin­gi veiks­mai bei vy­riau­sy­bės įsi­trau­ki­mas. Au­di­tas ro­do, kad sis­te­mi­nio po­žiū­rio ir ins­ti­tu­ci­jų koor­di­nuo­tų veiks­mų pla­nuo­jant, įgy­ven­di­nant sa­vi­žu­dy­bių pre­ven­ci­jos prie­mo­nes ir tei­kiant pa­gal­bą su šia ri­zi­ka su­si­ju­siems as­me­nims, ša­ly­je vis dar la­bai trūks­ta“, – sa­ko Lai­mo­nas Čia­kas, 1-ojo au­di­to de­par­ta­men­to di­rek­to­rius.

Vals­ty­bės au­di­to­riai at­krei­pia dė­me­sį, kad Lie­tu­va ne­tu­ri sa­vi­žu­dy­bių pre­ven­ci­jos stra­te­gi­jos ir tin­ka­mo lyg­mens vie­nos ins­ti­tu­ci­jos, ku­ri koor­di­nuo­tų sa­vi­žu­dy­bių pre­ven­ci­ją ša­lies mas­tu. Nė­ra pa­tvir­tin­to pa­gal­bos tei­ki­mo su sa­vi­žu­dy­bės ri­zi­ka su­si­ju­siems as­me­nims al­go­rit­mo (sche­mos). Tai reiš­kia, kad da­lis as­me­nų, ku­riems rei­ka­lin­ga pa­gal­ba, lie­ka ne­iden­ti­fi­kuo­ti, o pa­gal­bą tei­kian­čios įstai­gos ne­ga­li lai­ku su­rea­guo­ti ir su­teik­ti pa­gal­bą vi­so­je ša­lies te­ri­to­ri­jo­je.

Au­di­tas at­sklei­dė, kad ša­ly­je nė­ra to­kios ste­bė­se­nos ir pa­gal­bos sis­te­mos, ku­ri už­ti­krin­tų tęs­ti­nę pa­gal­bą po ban­dy­mo žu­dy­tis. Be to, as­me­nys, ku­rie pir­mie­ji ga­li su­si­dur­ti su ke­ti­nan­čiais ar ban­dan­čiais žu­dy­tis, t. y. svei­ka­tos prie­žiū­ros spe­cia­lis­tai, pe­da­go­gai, po­li­ci­jos par­ei­gū­nai, ug­nia­ge­siai – gel­bė­to­jai, ne vi­si yra iš­mo­ky­ti at­pa­žin­ti sa­vi­žu­dy­bės ri­zi­ką ir kaip pa­siū­ly­ti pa­gal­bą.

Pa­ste­bi­ma, kad su sa­vi­žu­dy­bės ri­zi­ka su­si­ju­siems as­me­nims ne­už­ti­kri­na­mas ir jiems rei­ka­lin­gų pa­slau­gų prie­ina­mu­mas psi­chi­kos svei­ka­tos cen­truo­se. Spe­cia­lis­tai dau­ge­ly­je jų dir­ba ne kiek­vie­ną dar­bo die­ną ar tik da­lį die­nos. Be­veik pu­sė­je to­kių cen­trų spe­cia­lis­to kon­sul­ta­ci­jos rei­kia lauk­ti 3 die­nas ir il­giau. Ne­to­ly­giai prie­ina­ma ir psi­cho­lo­go pa­gal­ba mo­ki­niams, ne­iden­ti­fi­kuo­ja­mas psi­cho­lo­go pa­gal­bos po­rei­kis kai ku­rių ins­ti­tu­ci­jų dar­buo­to­jams.

Aukš­čiau­sio­ji au­di­to ins­ti­tu­ci­ja pa­tei­kė re­ko­men­da­ci­jas Svei­ka­tos ap­sau­gos ir Švie­ti­mo ir moks­lo mi­nis­te­ri­joms, ra­gin­da­ma im­tis kon­kre­čių prie­mo­nių, ku­rios už­ti­krin­tų sa­vi­žu­dy­bių pre­ven­ci­ją, pa­ge­rin­tų tei­kia­mos pa­gal­bos prie­ina­mu­mą ir ko­ky­bę, už­ti­krin­tų psi­cho­lo­gi­nę pa­gal­bą mo­ki­niams. Vie­na iš svar­bių re­ko­men­da­ci­jų – pri­skir­ti ins­ti­tu­ci­ją, ku­ri Lie­tu­vo­je bū­tų at­sa­kin­ga už vi­sų šių prie­mo­nių įgy­ven­di­ni­mo koor­di­na­vi­mą.