Savivaldybių įmonės – tarsi kiauras rėtis
Mies­tai ir ra­jo­nai vis dar pe­ni nuo­sto­lin­gas bend­ro­ves, ku­rių ka­dai­se ne­spė­ta pri­va­ti­zuo­ti. Mo­kes­čių mo­kė­to­jų pi­ni­gais sa­vi­val­dy­bė­se šel­pia­mi kny­gy­nai, vais­ti­nės, lai­do­ji­mo na­mai, ki­no tea­trai. O kai ku­rių to­kių įmo­nių va­do­vų pos­tai ne­pa­val­dūs nei lai­kui, nei be­si­kei­čian­čioms sant­var­koms – yra at­ve­jų, kai di­rek­to­riau­ja­ma nuo 1968 me­tų.

Vals­ty­bės val­do­mų įmo­nių pert­var­ka vyks­ta jau še­še­rius me­tus: di­džio­sios bend­ro­vės kas­met mo­der­nė­ja ir į biu­dže­tą pri­la­ši­na vis dau­giau di­vi­den­dų. Ta­čiau jų še­šė­ly­je – ke­li šim­tai mies­tuo­se ir ra­jo­nuo­se te­be­vei­kian­čių bend­ro­vių, ku­rias kon­tro­liuo­ja sa­vi­val­dy­bės. Čia dir­ba­ma tar­si kiau­ro rė­čio pri­nci­pu: kol į vie­ną ki­še­nę pi­ni­gai ren­ka­mi, iš ki­tos jie me­tų me­tais by­ra. Su­pran­ta­ma, kai sa­vi­val­dy­bės val­do ko­mu­na­li­nes pa­slau­gas tei­kian­čias bend­ro­ves, ta­čiau kam mies­tams ar ra­jo­nams, pa­vyz­džiui, nuo­sa­vos vais­ti­nės?

Sa­vi­val­dy­bės val­dė 282 įmones

Kad vals­ty­bė – pra­sta vers­li­nin­kė, daug kar­tų pa­tvir­ti­no Vals­ty­bės kon­tro­lė, tai ro­do ir sa­vi­val­dy­bės įmo­nių me­ti­nės at­as­kai­tos.

Nu­sta­ty­ta dau­gy­bė at­ve­jų, kai, tar­ki­me, vals­ty­bės tur­tas bū­da­vo iš­nuo­mo­ja­mas, o pa­ja­mų gau­na­ma ma­žiau, nei kai­nuo­ja jį iš­lai­ky­ti. 2010 me­tais pir­mą kar­tą pa­skelb­ta vals­ty­bės val­do­mo ko­mer­ci­nio tur­to apž­val­ga at­sklei­dė, kad 100 li­tų vals­ty­bės ka­pi­ta­lo su­ku­ria 4 cen­tus pel­no. 300 vals­ty­bi­nių įmo­nių tu­ri tur­to, ku­rio ver­tė maž­daug 5 mlrd. eu­rų, o di­vi­den­dų į biu­dže­tą pri­la­ši­na vos ke­lias­de­šimt mi­li­jo­nų.

Ta­čiau apž­val­gos nuo­ša­ly­je li­ko sa­vi­val­dy­bių įmo­nės. Kai 2013 me­tais Val­dy­mo koor­di­na­vi­mo cen­tras par­en­gė jų apž­val­gą, pa­aiš­kė­jo, kad mies­tai ir ra­jo­nai yra net 282 bend­ro­vių sa­vi­nin­kai, tarp jų dau­giau­sia – ši­lu­mą ir van­de­nį bei ko­mu­na­li­nes ir trans­por­to pa­slau­gas tei­kian­čių įmo­nių. Ta­čiau sa­vi­val­dy­bės val­do ir de­vy­nis kny­gy­nus, 10 vais­ti­nių, du ki­no tea­trus, tre­jus lai­do­ji­mo na­mus. Da­lies kny­gy­nų ir vais­ti­nių, kaip ro­do LŽ ana­li­zė, sa­vi­val­dy­bės at­si­sa­kė, bet kai ku­rie jų ir to­liau tę­sia nuo­sto­lin­gą bei ne­efek­ty­vią veik­lą.

Štai UAB Šir­vin­tų vais­ti­nė, ku­rios 100 proc. ak­ci­jų tu­ri sa­vi­val­dy­bė, 2015 me­tus bai­gė su 21 tūkst. eu­rų sko­lo­mis vais­tų ir pa­slau­gų tie­kė­jams. Ga­liau­siai vais­ti­nės di­rek­to­rė Lau­ra Jakš­tie­nė par­ašė pra­šy­mą iš­ei­ti iš dar­bo ir bu­vo pa­skir­ta nau­ja va­do­vė. Į me­tų pa­bai­gą po de­ry­bų su far­ma­ci­niais tink­lais vais­ti­nė pa­si­ra­šė su­bnuo­mos su­tar­tį su „Eu­ro­vais­ti­ne“.

„Šir­vin­tų kraš­tas“ yra ra­šęs, kad ra­jo­no ta­ry­bo­je nuo­sto­lin­gos įmo­nės at­as­kai­tos kas­met bū­da­vo pa­tvir­ti­na­mos vi­lian­tis, jog įstai­gai sek­sis ge­riau, ar­ba ra­jo­no gy­ven­to­jų su­mo­ka­mais mo­kes­čiais bus ap­mo­kė­tos su­si­da­riu­sios sko­los. Be­je, Šir­vin­tų sa­vi­val­dy­bė te­be­val­do ir kny­gy­ną.

Vais­ti­nė įsi­kū­ru­si 2000 kv. m plote

Elek­trė­nų sa­vi­val­dy­bė­je si­tua­ci­ja ne­ką ge­res­nė. Štai SĮ Elek­trė­nų vais­ti­nė dar prieš me­tus, kaip nu­ro­do­ma sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos pa­tvir­tin­to­je įmo­nės at­as­kai­to­je, UAB „Li­me­di­ka“ bu­vo sko­lin­ga apie 352 tūkst. li­tų (102 tūkst. eu­rų). Vais­ti­nė­je 2014 me­tais dir­bo 6 dar­buo­to­jai, ku­rių vi­du­ti­nis at­ly­gi­ni­mas bu­vo 2435 li­tai (705 eu­rai).

Elek­trė­nų vais­ti­nės tink­la­la­pis skel­bia, kad Ni­jo­lė Klei­nie­nė jai va­do­vau­ja nuo 1968 me­tų, kai ta­po jos ve­dė­ja. Tuo­met vais­ti­nės ve­dė­jai bu­vo 27-eri. „Su su­ply­šu­siu la­ga­mi­nu ir 20 rub­lių ki­še­nė­je at­vy­ku­si į mies­tą, ji krei­pė­si į tuo­me­ti­nę vais­ti­nės ve­dė­ją Da­ra­tą No­rei­kie­nę, il­ga­me­čio Lie­tu­vos elek­tri­nės va­do­vo Pra­no No­rei­kos žmo­ną. (…) Po ke­lių die­nų Ni­jo­lė, bū­da­ma tė­vų na­muo­se, Var­niuo­se, su­lau­kė skam­bu­čio. Bal­sas ki­ta­me lai­do ga­le pra­ne­šė, kad yra pri­im­ta dirb­ti į Elek­trė­nų vais­ti­nę“, – pa­sa­ko­ja­ma vais­ti­nės tink­la­la­py­je pub­li­kuo­ta­me straips­ny­je.

Elek­trė­nuo­se įsi­kū­ru­sios bent sep­ty­nios vais­ti­nės. Vi­sai gre­ta Elek­trė­nų vais­ti­nės užei­ti kvie­čia bent ke­tu­rios. Sa­vi­val­dy­bei pri­klau­san­ti vais­ti­nė įsi­kū­ru­si pa­sta­te, ku­rio plo­tas be­veik 2000 kv. m, o įmo­nės me­ti­nia­me pra­ne­ši­me – vien be­vil­tiš­kos sko­los dėl ban­kru­ta­vu­sių nuo­mi­nin­kų ir nuo­sto­liai.

Dvi vais­ti­nes iš­lai­ko ir Klai­pė­dos mies­tas. To­kios pat sa­vi­val­dy­bių įmo­nės veik­lą vis dar vyk­do Ša­kiuo­se, Šal­či­nin­kuo­se ir Vil­niaus ra­jo­ne, o Ma­žei­kiai, Rad­vi­liš­kis ir Vi­sa­gi­nas val­dy­tas vais­ti­nes lik­vi­da­vo.

Ta­čiau lik­vi­da­vi­mo pro­ce­dū­ros ne vi­sa­da bū­na sklan­džios. UAB Elek­trė­nų kny­gų cen­tras, ku­ria­me sa­vi­val­dy­bė tu­rė­jo 100 proc. ak­ci­jų, jau už­da­ry­tas. Bend­ro­vės veik­la bai­gė­si sko­lo­mis, ku­rias pa­deng­ti te­ko iš mies­to iž­do: mies­to ta­ry­ba 2012 me­tais su dar­buo­to­jais at­sis­kai­ty­ti nu­spren­dė iš sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nis­tra­ci­jos di­rek­to­riaus re­zer­vo lė­šų – tam sky­rė apie 19 tūkst. li­tų (5,5 tūkst. eu­rų).

Kny­gy­ne ra­do 40 tūkst. eu­rų grynųjų

Tuo me­tu Plun­gės ra­jo­nas ir to­liau iš­lai­ko „Var­po“ kny­gy­ną. An­tai prieš maž­daug mė­ne­sį kny­gy­ne bu­vo at­lik­tas fi­nan­si­nis pa­ti­kri­ni­mas. Sa­vi­val­dy­bės kon­tro­lės ir au­di­to ta­ry­bos at­sto­vė Ni­jo­lė Gur­či­nė par­eiš­kė, kad kny­gy­nas su sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nis­tra­ci­ja ne­bend­ra­dar­biau­ja, o įmo­nė­je su­da­rant fi­nan­si­nę at­skai­to­my­bę, kaip tei­gia­ma, ne­si­va­do­vau­ja­ma vers­lo aps­kai­tos stan­dar­tais. Ga­liau­siai pa­aiš­kė­jo ir tai, kad kny­gy­ne lai­ko­mos ne­men­kos su­mos gry­nai­siais. Kon­tro­lie­rių tei­gi­mu, pa­ti­kri­ni­mo die­ną sei­fe bu­vo dau­giau kaip 40 tūkst. eu­rų, o kny­gy­no di­rek­to­rė Vac­la­va Žu­tau­tie­nė aiš­ki­no, jog ne­pa­si­ti­ki ban­kais. Kons­ta­tuo­ta, kad įmo­nė tik vos ne vos iš­si­lai­ko.

Šiau­lių sa­vi­val­dy­bė ir­gi ne­lin­ku­si at­si­sa­ky­ti kny­gy­no, ku­riam pri­klau­so pa­tal­pos mies­to cen­tre. 1959 me­tais įsteig­tas „Ži­bu­rio“ kny­gy­nas jau daug me­tų dir­ba nuo­sto­lin­gai. An­tai 2014 me­tais sa­vi­val­dy­bės įmo­nės nuo­sto­liai sie­kė 10,5 tūkst. eu­rų, per­nai – 9,1 tūks­tan­čio. „Sod­ros“ duo­me­ni­mis, jo­je dir­ba 11 dar­buo­to­jų.

Per pa­sta­ruo­sius ke­le­rius me­tus ki­tos sa­vi­val­dy­bės da­lį kny­gy­nų lik­vi­da­vo: Kre­tin­ga at­si­sa­kė SĮ „Kny­ga“, Mo­lė­tai – UAB Mo­lė­tų kny­gy­no, Šven­čio­nių sa­vi­val­dy­bė – UAB Šven­čio­nių kny­gy­no. Ta­čiau to­kias įmo­nes te­be­val­do Ši­la­lės, Va­rė­nos, Pa­sva­lio, Kel­mės ir Kau­no sa­vi­val­dy­bės. Lai­ki­no­sios sos­ti­nės Cen­tri­nį kny­gy­ną sto­jo gin­ti kau­nie­čiai, su­ren­gę pro­tes­to ak­ci­ją dėl jo iš­nuo­mo­ji­mo.

Ki­no įran­gai pi­ni­gus sko­li­no miestas

Sa­vi­val­dy­bės ne tik pre­kiau­ja vais­tais ir kny­go­mis, bet ir iš­lai­ko ki­no tea­trus. Pa­vyz­džiui, Aly­taus mies­tas tu­ri SĮ „A­ly­taus te­le­ki­nas“, ku­riai pri­klau­so ki­no tea­tras „Dai­na­va“. Ši bend­ro­vė įsteig­ta 1993 me­tais. Kaip skel­bia­ma, „A­ly­taus te­le­ki­no“ veik­la – ko­ky­biš­kas ki­no pa­slau­gų tei­ki­mas sie­kiant pel­no. Kaip ma­ty­ti iš bend­ro­vės skel­bia­mos fi­nan­si­nės at­as­kai­tos, ki­no tea­trą re­mia mo­kes­čių mo­kė­to­jai. Nu­ro­do­ma, kad 2012 me­tais iš Aly­taus mies­to sa­vi­val­dy­bės bu­vo gau­ta 50 tūkst. li­tų (14,5 tūkst. eu­rų) do­ta­ci­ja įran­gai ir veik­lai at­nau­jin­ti. 2013 me­tais tam skir­ta 80 tūkst. li­tų (23,1 tūkst. eu­rų). Be­je, tais pa­čiais 2013-ai­siais įmo­nė SEB ban­kui bu­vo sko­lin­ga 360 tūkst. li­tų (104,2 tūkst. eu­rų).

Kau­no sa­vi­val­dy­bė val­do ki­no tea­trą „Ro­mu­va“. Ku­rį lai­ką jis vei­kė kaip už­da­ro­ji ak­ci­nė bend­ro­vė, vė­liau ta­po vie­šą­ja įstai­ga. Per­nai ki­no tea­tras „Ro­mu­va“­pa­kei­tė pa­va­di­ni­mą ir ta­po Kau­no ki­no cen­tru „Ro­mu­va“ bei bu­vo pert­var­ky­tas į biu­dže­ti­nę įstai­gą.

Ke­lios sa­vi­val­dy­bės iki šiol tei­kia ir lai­do­ji­mo pa­slau­gas. Pa­ne­vė­žio sa­vi­val­dy­bė tu­ri 70 proc. lai­do­ji­mo na­mų „Grau­du­va“ ak­ci­jų. Jie per­nai už­dir­bo, kaip nu­ro­do­ma, 7,6 tūkst. eu­rų pel­no. „Tai (Lai­do­tu­vių rū­mai – aut.) – mies­to pa­vel­do tur­tas. Ko­lek­ty­ve dir­ba pro­fe­sio­na­lūs dar­buo­to­jai, ku­rie de­šimt­me­čiais to­bu­li­no, nau­jai for­ma­vo, kau­pė, puo­se­lė­jo ir iš­sau­go­jo lai­do­ji­mo tra­di­ci­jas“, – pa­žy­mi­ma bend­ro­vės tink­la­la­py­je. Įmo­nė­je dir­ba 30 dar­buo­to­jų.

Lai­do­ji­mo pa­slau­gų vers­lą plė­to­ja ir dar ke­lios sa­vi­val­dy­bės. Ši­la­lė val­do UAB „Ged­mi­na“, Ša­kių ra­jo­nas – UAB Ša­kių lai­do­tu­vių na­mus.

Štai Klai­pė­dos mies­to sa­vi­val­dy­bė iki šiol val­do 1997 me­tais įsteig­tą UAB „Vild­mi­na“. Kaip pa­grin­di­nė šios įmo­nės veik­la nu­ro­do­mos pir­ties pa­slau­gos. Be ki­ta ko, ten vei­kia ba­ras, ku­ria­me pre­kiau­ja­ma alu­mi, vais­van­de­niais, karš­tai­siais gė­ri­mais ir už­kan­džiais, par­duo­da­mi pir­ties mau­dy­mo­si reik­me­nys, vei­kia ma­sa­žo sa­lo­nas ir kir­pyk­la. Pa­ne­vė­žio mies­to sa­vi­val­dy­bė taip pat val­do UAB Pa­ne­vė­žio pir­tį.

Svar­bus ne tik pelnas

Ko­mer­ci­nė veik­la nė­ra vals­ty­bės ar sa­vi­val­dy­bių funk­ci­ja, tad lai­ko­ma­si nuo­mo­nės, kad vals­ty­bė tu­rė­tų teik­ti to­kias pa­slau­gas, ku­rių ne­tei­kia pri­va­tus vers­las. Tad ko­dėl sa­vi­val­dy­bės da­ly­vau­ja vers­le?

„Klau­sia­te, ar rei­kė­tų tas įmo­nes pri­va­ti­zuo­ti? Ma­ny­čiau, kad ne. Da­lis ūki­nės veik­los ga­li lik­ti vals­ty­bi­nia­me sek­to­riu­je, jei­gu ta veik­la yra nau­din­ga, ne­ap­si­ri­bo­jant vien pel­no ga­vi­mu. Pa­vyz­džiui, mi­nė­ti kny­gy­nai at­lie­ka švie­čia­mą­ją funk­ci­ją, jos ne­pa­ma­tuo­si tie­sio­giai pel­nu. Ga­li­ma juos lai­ky­ti ir to­le­ruo­ti nuo­sto­lius, bet ga­li­ma ir per fis­ka­li­nę po­li­ti­ką rem­ti kny­gy­nų eg­zis­ta­vi­mą“, – LŽ svars­tė Vil­niaus uni­ver­si­te­to pro­fe­so­rius Ri­man­tas Rudz­kis. Pro­fe­so­rius pri­pa­ži­no, kad pri­va­tus ka­pi­ta­las efek­ty­viau val­do įmo­nes. „Tų pa­čių tiks­lų vi­suo­me­nė ga­li pa­siek­ti ir per fis­ka­li­nę po­li­ti­ką ar ki­tus spren­di­mus, ne­bū­ti­nai iš­lai­ky­da­ma tas įmo­nes“, – pa­brė­žė R. Rudz­kis.