Savavaliavimui karių kapinėse – tvirtesnė užkarda
Pa­si­kei­tus geo­po­li­ti­nei si­tua­ci­jai mū­sų ša­ly­je už­fik­suo­ta dau­giau pa­žei­di­mų tvar­kant už­sie­nio vals­ty­bėms reikš­min­gą ne­kil­no­ja­mą­jį kul­tū­ros pa­vel­dą, iš es­mės – Pir­mo­jo ir An­tro­jo pa­sau­li­nių ka­rų ka­rių ka­pus. Tad sie­kiant už­kirs­ti tam ke­lią bu­vo pa­tvir­tin­ti nau­ji to­kių ob­jek­tų prie­žiū­ros rei­ka­la­vi­mai.

Ne­ofi­cia­liai tei­gia­ma, kad dau­giau­sia prob­le­mų kil­da­vo dėl Ru­si­jos fi­nan­suo­ja­mo so­vie­tų ka­rių ka­pų tvar­ky­mo. Bu­vo už­fik­suo­ta at­ve­jų, kai vyk­dy­ti ne­su­de­rin­ti dar­bai, ne­pag­rįs­tai siek­ta pa­di­din­ti ka­pi­nė­se pa­lai­do­tų so­vie­tų ka­rių skai­čių ir pan. Ru­si­jos am­ba­sa­da Vil­niu­je ne­nei­gia, kad pa­žei­di­mų ga­li pa­si­tai­ky­ti, ta­čiau sa­ko, kad tai – ne jos, o dar­bams nu­sam­dy­tų Lie­tu­vos įmo­nių kal­tė.

At­si­ra­do dau­giau pažeidimų

Kaip pa­žy­mė­jo kul­tū­ros mi­nis­tro Ša­rū­no Bi­ru­čio pa­ta­rė­ja Da­lia Ven­ce­vi­čie­nė, nau­jų Už­sie­nio vals­ty­bėms reikš­min­go ne­kil­no­ja­mo­jo kul­tū­ros pa­vel­do, esan­čio Lie­tu­vos Res­pub­li­ko­je, tvar­ky­mo tai­syk­lių par­en­gi­mą pa­ska­ti­no po­rei­kis nu­sta­ty­ti aiš­kes­nį to­kio pa­vel­do reg­la­men­ta­vi­mą, nes pa­si­kei­tus geo­po­li­ti­nei si­tua­ci­jai šio­je sri­ty­je nu­sta­ty­ta dau­giau pa­žei­di­mų.

„Nau­jo­se tai­syk­lė­se, pa­ly­gin­ti su anks­tes­nė­mis, iš­ski­ria­mi rei­ka­la­vi­mai į Lie­tu­vos Res­pub­li­kos kul­tū­ros ver­ty­bių re­gis­trą įra­šy­tiems ir ne­įra­šy­tiems ob­jek­tams tvar­ky­ti ir pri­žiū­rė­ti. Taip pat – aiš­kiai apib­rė­žia­ma, kas ga­li vyk­dy­ti šių ob­jek­tų tvar­ky­mo dar­bus, nu­sta­to­ma, ko­kių dar­bų vyk­dy­ti ne­ga­li­ma. Iki šiol ga­lio­ju­sių tai­syk­lių nuo­sta­tos ga­lė­jo bū­ti lais­viau in­terp­re­tuo­ja­mos“, – aiš­ki­no kul­tū­ros mi­nis­tro pa­ta­rė­ja.

Prie­vo­lė įtei­sin­ti ka­pi­nių sklypus

Vis dėl­to už­sie­nio vals­ty­bėms reikš­min­go kul­tū­ros pa­vel­do Lie­tu­vo­je tvar­ky­mo pro­ce­dū­ros es­mė ne­si­kei­čia – dar­bams tu­ri bū­ti gau­tas Už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jos su­ti­ki­mas. Ta­čiau kul­tū­ros mi­nis­tro pa­tvir­tin­tos tai­syk­lės nu­sta­to pra­šy­mo tvar­ky­ti to­kius ob­jek­tus pa­tei­ki­mo ir svars­ty­mo pro­ce­dū­rą bei de­ta­li­zuo­ja tvar­ky­mo ir prie­žiū­ros dar­bų są­ly­gas, ku­rių tu­ri bū­ti lai­ko­ma­si sie­kiant iš­veng­ti sa­va­va­liš­kų veiks­mų.

Mi­nis­tro pa­ta­rė­ja D. Ven­ce­vi­čie­nė at­krei­pė dė­me­sį į tai, kad tiek už pa­vel­do ap­sau­gą at­sa­kin­gai ins­ti­tu­ci­jai, tiek už­sie­nio ša­lių ka­rių ka­pus ke­ti­nan­čioms tvar­ky­ti ar pri­žiū­rė­ti or­ga­ni­za­ci­joms prob­le­mų ky­la dėl iki šiol ne­apib­rėž­tų ir nie­kaip ne­įtei­sin­tų že­mės skly­pų, ku­riuo­se yra pa­lai­do­ti ka­riai. „Sa­vi­val­dy­bėms ne­įtei­si­nus sa­vo te­ri­to­ri­jo­je esan­čių ka­pi­nių skly­pų, ven­gia­ma at­sa­ko­my­bės už šio­se ka­pi­nė­se vyk­do­mų dar­bų prie­žiū­rą. Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­ja re­ko­men­duo­ja sa­vi­val­dy­bėms pri­siim­ti at­sa­ko­my­bę ir su­tvar­ky­ti vi­sus rei­kia­mas for­ma­lu­mus, kad mū­sų vals­ty­bė kuo ma­žiau su­si­dur­tų su ne­drau­giš­ko­mis mū­sų ša­liai jė­go­mis“, – ak­cen­ta­vo mi­nis­tro pa­ta­rė­ja.

Di­des­nė sa­vi­val­dy­bių atsakomybė

Kaip sklandaus karių kapų tvarkymo Lietuvoje pavyzdys nurodomi Vokietijos karių kapai ir kapinės. Nuotraukoje - vokiečių karių kapai Vilniaus Vingio parke.Romo Jurgaičio nuotrauka

Kul­tū­ros pa­vel­do de­par­ta­men­to (KPD) di­rek­to­rės pa­va­duo­to­jas Al­gi­man­tas De­gu­tis pa­brė­žė, kad nu­sta­ty­tos nau­jos Lie­tu­vo­je esan­čio už­sie­nio vals­ty­bėms reikš­min­go kul­tū­ros pa­vel­do tvar­ky­mo tai­syk­lės nė­ra griež­tes­nės, ta­čiau jos aiš­kes­nės, nes anks­tes­nė tvar­ka ne­bu­vo pa­kan­ka­mai de­ta­li.

Se­no­sio­se tai­syk­lė­se ne­bu­vo aiš­kiai at­skir­ta, kur yra už­sie­nio vals­ty­bėms reikš­min­go ne­kil­no­ja­mo­jo kul­tū­ros pa­vel­do tvar­ky­bos, o kur – prie­žiū­ros dar­bai. Nau­jo­sio­se tai­syk­lė­se šios dar­bų rū­šys yra aiš­kiai at­skir­tos. Taip pat jo­se de­ta­liau reg­la­men­tuo­ta į Kul­tū­ros ver­ty­bių re­gis­trą įra­šy­tų ir ne­re­gis­tri­nių ob­jek­tų prie­žiū­ra ir tvar­ky­ba. Nu­sta­ty­ta di­des­nė sa­vi­val­dy­bių at­sa­ko­my­bė – be anks­čiau tai­syk­lė­se nu­ma­ty­tų funk­ci­jų, jos įpa­rei­go­tos ti­krin­ti ne­re­gis­truo­tų Kul­tū­ros ver­ty­bių re­gis­tre ob­jek­tų, esan­čių jų te­ri­to­ri­jo­je, tvar­ky­bos dar­bų ati­tik­tį tai­syk­lių nuo­sta­toms ir pra­šy­me nu­ro­dy­tam tvar­ky­bos dar­bų bei jų apim­ties ap­ra­šy­mui.

„Prob­le­mų kil­da­vo, kai at­ei­da­vo ko­kios nors ak­ci­nės bend­ro­vės at­sto­vai, ne­ši­ni ki­tos vals­ty­bės pi­ni­gais, ir pra­dė­da­vo tvar­ky­ti rei­ka­lus, kaž­ką „po ki­li­mu“ su­si­ta­rę su vie­nais ar ki­tais sa­vi­val­dos at­sto­vais. Mes bū­da­vo­me pri­vers­ti baus­ti sa­vi­val­dy­bių at­sto­vus, ne­si­lai­kan­čius nu­sta­ty­tos tvar­kos. To­kių teis­mų bu­vo. O ši­to­se tai­syk­lė­se aiš­kiai iš­dės­ty­ta, kad at­sa­ko­my­bė bu­vo ir lie­ka sa­vi­val­dai. Kaip ji bend­ra­dar­biau­ja ir iš kur gau­na lė­šų – vi­sai ki­ti klau­si­mai. Tai­syk­lės ne­reg­la­men­tuo­ja, kad ne­ga­li­ma nau­do­ti Ru­si­jos, Pra­ncū­zi­jos, Len­ki­jos ar ki­tos vals­ty­bės lė­šų. Sa­vi­val­dy­bė bet ku­riuo at­ve­ju ve­da de­ry­bas, bend­ra­dar­biau­ja, kiek no­ri spren­džia, ką da­ry­ti. Ta­čiau kai su­si­do­mė­ji­mą de­mons­truo­ja ki­ta vals­ty­bė, tu­ri įsi­trauk­ti Už­sie­nio rei­ka­lų ir Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­jos, nes tai jau su­si­ję su tarp­vals­ty­bi­niais ša­lių rei­ka­lais“, – dės­tė A. De­gu­tis.

Be­je, Pir­mo­jo ir An­tro­jo pa­sau­li­nių ka­rų ka­rių ka­pus ir ka­pi­nes mū­sų ša­ly­je tvar­ko ne pa­čios su­in­te­re­suo­tų už­sie­nio vals­ty­bių am­ba­sa­dos, o jų įga­lio­ti as­me­nys ar­ba įmo­nės, pri­va­lan­čios tu­rė­ti at­es­tuo­tus spe­cia­lis­tus.

Pa­vyz­di­nis – bend­ra­dar­bia­vi­mas su Vokietija

KPD vy­riau­sio­sios spe­cia­lis­tės ry­šiams su vi­suo­me­ne Rū­tos Eve­li­nos Šu­ti­ny­tės tei­gi­mu, dau­giau­sia prob­le­mų pa­sta­rai­siais me­tais kil­da­vo dėl An­tro­jo pa­sau­li­nio ka­ro ka­rių ka­pi­nių, nes pro­jek­ti­nė­je do­ku­men­ta­ci­jo­je bu­vo pa­inio­ja­mi kul­tū­ros pa­vel­do tvar­ky­bos ir prie­žiū­ros dar­bai. Bū­tent dėl šios prie­žas­ties KPD daž­niau­siai at­si­sa­ky­da­vo su­de­rin­ti pro­jek­tus.

„Ki­tas pa­vyz­dys, kai prieš ke­le­tą me­tų Kap­čia­mies­ty­je (Laz­di­jų ra­jo­ne) An­tro­jo pa­sau­li­nio ka­ro so­vie­tų ka­rių pa­lai­do­ji­mo vie­to­je Ka­ro pa­vel­do ins­ti­tu­tas pra­šė su­de­rin­ti len­tų su ke­liais šim­tais nau­jų ka­rių pa­var­džių įren­gi­mą. Ka­dan­gi tų ka­pų eg­zis­ta­vi­mas kon­kre­čio­se ka­pi­nė­se is­to­ri­niais ty­ri­mais ne­bu­vo pa­grįs­tas, t. y. ne­pa­teik­ta jo­kių duo­me­nų, kad bū­tent ten jie yra pa­lai­do­ti, KPD ne­pri­ta­rė to­kių len­tų įren­gi­mui“, – pa­brė­žė R. E. Šu­ti­ny­tė.

Kaip sklan­daus ka­rių ka­pų tvar­ky­mo Lie­tu­vo­je pa­vyz­dį KPD nu­ro­do Vo­kie­ti­jos ka­rių ka­pus ir ka­pi­nes, nes su Vo­kie­ti­jos vy­riau­sy­be yra pa­si­ra­šy­ta tarp­vals­ty­bi­nė dvi­ša­lio bend­ra­dar­bia­vi­mo su­tar­tis. „De­ry­bos dėl dvi­ša­lio bend­ra­dar­bia­vi­mo su­tar­ties su Ru­si­ja, KPD ži­nio­mis, trun­ka jau per 10 me­tų“, – sa­kė R. E. Šu­ti­ny­tė.

Ski­ria šim­tus tūks­tan­čių dolerių

Ru­si­jos am­ba­sa­dos Vil­niu­je at­sto­vų tei­gi­mu, tvar­kant so­vie­tų ka­rių ka­pi­nes pa­grin­di­nis tiks­las esąs „at­min­ties iš­sau­go­ji­mas apie di­dį so­vie­tų tau­tos, ku­ri mi­li­jo­nų gy­vy­bių kai­na iš­gel­bė­jo pa­sau­lį nuo na­ciz­mo, žyg­dar­bį“. „No­rė­tu­me pa­žy­mė­ti, kad Ru­si­ja rū­pi­na­si so­vie­tų ka­rių ka­pi­nė­mis ne tik Lie­tu­vo­je, bet ir ki­to­se Eu­ro­pos ša­ly­se, ku­rias So­vie­tų Są­jun­ga iš­lais­vi­no An­tro­jo pa­sau­li­nio ka­ro me­tais. Tai – Lat­vi­ja, Es­ti­ja, Len­ki­ja, Če­ki­ja, Vo­kie­ti­ja ir kt.“, – tei­gia­ma Ru­si­jos am­ba­sa­dos at­sa­ky­me į „Lie­tu­vos ži­nių“ klau­si­mus.

So­vie­tų ka­rių ka­pams mū­sų ša­ly­je su­tvar­ky­ti Ru­si­ja ski­ria ne­ma­žas pi­ni­gų su­mas, kas­met sie­kian­čias apie ke­lis šim­tus tūks­tan­čių JAV do­le­rių. Kaip in­for­ma­vo Ru­si­jos dip­lo­ma­tai, am­ba­sa­da tu­ri vi­sų Lie­tu­vo­je esan­čių so­vie­tų ka­rių pa­lai­do­ji­mo vie­tų są­ra­šą. Dip­lo­ma­ti­nė­je at­sto­vy­bė­je dir­ba spe­cia­lis­tas, ku­ris re­gu­lia­riai lan­ko­si ka­pi­nė­se ir vyk­do jų būk­lės mo­ni­to­rin­gą. „Sa­vo įna­šą įde­da ir ve­te­ra­nų or­ga­ni­za­ci­jos, ir pa­pras­ti Lie­tu­vos pi­lie­čiai, ku­rie mus in­for­muo­ja apie tuos pa­mink­lus, ku­riems la­biau­siai rei­ka­lin­gi re­mon­to ar at­sta­ty­mo dar­bai. Am­ba­sa­dos dip­lo­ma­tų ke­lio­nių po ša­lį me­tu į jų par­ei­gas įei­na ka­pi­nių lan­ky­mas, su­si­ti­ki­mai su vie­tos val­džia, ku­rių me­tu svars­to­mi klau­si­mai dėl ka­pų būk­lės. Pa­žy­mė­si­me, kad dau­gu­ma at­ve­jų vie­tos val­džia mus su­pran­ta ir pa­lai­ko“, – ti­ki­no am­ba­sa­dos at­sto­vai.

Šiais me­tais Ru­si­jos am­ba­sa­da pla­nuo­ja su­tvar­ky­ti 22 ka­pi­nes, esan­čias Vil­niu­je, Kau­ne, Šiau­liuo­se, Pa­ne­vė­žy­je, Ma­žei­kiuo­se, Za­ra­suo­se, Ky­bar­tuo­se, Bir­žuo­se, Ši­lu­vo­je ir ki­tur.

Ru­si­jos am­ba­sa­da at­me­ta kri­ti­ką dėl kar­tais ne­tin­ka­mai vyk­do­mų so­vie­tų ka­rių ka­pi­nių su­tvar­ky­mo dar­bų. „Ru­si­jos am­ba­sa­da ne­ga­li pa­žeis­ti nu­sta­ty­tų ka­rių ka­pi­nių prie­žiū­ros tai­syk­lių, nes ji tik ap­mo­ka dar­bus. Pa­mink­lus tvar­ko lie­tu­viš­kos bend­ro­vės, ku­rios lai­mi am­ba­sa­dos skel­bia­mus kon­kur­sus. Vi­sus lei­di­mus vyk­dy­ti vie­nus ar ki­tus dar­bus iš ati­tin­ka­mų Lie­tu­vos ži­ny­bų gau­na bū­tent jos. Tad pre­ten­zi­jos dėl pa­žei­di­mų tu­ri bū­ti reiš­kia­mos joms, ką, be­je, at­ski­rais at­ve­jais ir da­ro KPD“, – aiš­ki­no Ru­si­jos am­ba­sa­da.


Teks­ti­nis blo­kas: 1

. . .

Pro­pa­gan­dos įrankis

So­vie­tų ka­rių ka­pi­nės Lie­tu­vo­je ta­po pa­vel­du, ku­riuo ne­re­tai ma­ni­pu­liuo­ja­ma ku­riant Ru­si­jai pa­lan­kią pro­pa­gan­dą. Pa­vyz­džiui, Vil­ka­viš­ky­je kaip so­vie­tų ar­mi­jos ka­rius per­lai­do­jant vie­na­me ra­jo­no kai­mų ras­tus 75 ne­iden­ti­fi­kuo­tus pa­lai­kus, na­cio­na­li­nis kai­my­nų ša­lies te­le­vi­zi­jos ka­na­las per ži­nių lai­dą par­odė re­por­ta­žą, ku­rį ti­tu­la­vo ti­tras: „Bend­ra pra­ei­tis“. Ja­me ak­cen­tuo­ta, kad Vil­ka­viš­ky­je – 11 tūkst. gy­ven­to­jų, iš jų ru­sų – ne dau­giau nei vie­nas pro­cen­tas. „Ir da­bar čia lie­tu­viai lai­do­ja so­vie­tų ka­rius. Ir tai to­kiu me­tu, kai Lie­tu­vos sos­ti­nė­je po­li­ti­kai ve­da ne­su­tai­ko­mą ko­vą su so­vie­ti­ne pra­ei­ti­mi“, – sa­ko­ma re­por­ta­že. Ja­me taip pat tei­gia­ma, kad Rau­do­no­ji ar­mi­ja va­da­vo mū­sų ša­lį, bei ak­cen­tuo­ja­ma, kad Lie­tu­vo­je at­si­me­na­mi ir ger­bia­mi so­vie­tų ka­riai.

Vie­nas mū­sų ša­ly­je ru­sų kal­ba lei­džia­mas lai­kraš­tis 2014 me­tais per­lai­do­jant ke­lių so­vie­tų ka­rių pa­lai­kus sa­vo pub­li­ka­ci­jo­je ci­ta­vo Ru­si­jos am­ba­sa­do­rių Lie­tu­vo­je Alek­sand­rą Udal­co­vą, tei­gu­sį, kad „šian­dien, de­ja, fa­šiz­mas gy­vas ir su tuo teks ko­vo­ti, at­si­pa­lai­duo­ti ko­vo­je su fa­šiz­mu, jo ap­raiš­ko­mis šian­dien ne­ga­li­ma“.