Savavaliavimui kapinėse – naujos užkardos
Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­ja su­sku­bo griež­tin­ti už­sie­nio vals­ty­bėms reikš­min­go ne­kil­no­ja­mo­jo kul­tū­ros pa­vel­do tvar­ky­mo tai­syk­les, kad bū­tų kuo ma­žiau iš­krai­po­ma is­to­ri­ja ir už­ker­ta­mas ke­lias ga­li­moms ma­ni­pu­lia­ci­joms.

Politikai pritaria tokiems siekiams. Jų įsitikinimu, sugriežtinti tvarką reikėjo jau seniau, o ne laukti, kol šalyje bus sukelti skandalai, naudingi tik ne itin draugiškai Lietuvos atžvilgiu nusiteikusioms kaimynėms valstybėms.

Pažymės lentelėmis

Kultūros ministerija paprašė Užsienio reikalų ministerijos (URM), Kultūros paveldo departamento (KPD), Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC), Lietuvos savivaldybių asociacijos kuo skubiau suderinti parengtą naują užsienio valstybėms reikšmingo nekilnojamojo kultūros paveldo Lietuvoje tvarkymo taisyklių projektą.

Jame numatoma, kad tiek į Lietuvos kultūros vertybių registrą įtrauktų užsienio valstybėms reikšmingo nekilnojamojo kultūros paveldo objektų, tiek neregistruotų objektų teritorijose draudžiama įrengti bet kokius naujus objektus, išskyrus informacines lenteles ir lauko inžinerinius tinklus. Be to, kapinėse, kapuose ir palaidojimo vietose esantys paminklai, memorialinės lentos, antkapiai, kiti kapaviečių objektai naujais duomenimis – skaičiais, datomis, pavardėmis, vardais – gali būti papildyti ar šie duomenys patikslinti tik pateikus LGGRTC pažymą, pagrindžiančią tokiems užrašams pateiktą informaciją. Kitokio turinio užrašai ant paminklų, memorialinių lentų, antkapių būtų neleistini.

Nauji kapo paminklai ir antkapiai galėtų būti įrengiami tik neregistruotuose objektuose, jei senieji paminklai ir antkapiai pripažįstami kaip keliantys avarijos grėsmę. Vietoj jų būtų leidžiama įrengti tokius pat, kokie buvo, bet be nacistinės ir sovietinės simbolikos.

Numatyta, kad iki 2021 metų liepos visi užsienio valstybėms reikšmingo nekilnojamojo kultūros paveldo objektai turėtų būti paženklinti informacinėmis lentelėmis, o informacija jose pateikta lietuvių, anglų ir konkretaus objekto išsaugojimu suinteresuotos užsienio šalies oficialia valstybine kalba. Lentelės turinys privalės būti derinamas su LGGRTC. Kol prie visų objektų bus pastatytos nuolatinės informacinės lentelės, iki kitų metų liepos reikės įrengti laikinas. Jose turėtų būti pateikiama trumpa informacija apie objektą. Taip būtų sudaryta galimybė tiek vietos gyventojams, tiek turistams daugiau sužinoti apie objektus.

Naujos redakcijos taisyklės, anot Kultūros ministerijos, nustatytų aiškias savivaldybių funkcijas ir apibrėžtų jų bendradarbiavimą su minėtų objektų tvarkymą inicijuojančiais Lietuvos ir užsienio valstybių fiziniais bei juridiniais asmenimis.

Kliuvo ne kartą

Per pastaruosius penkerius metus, pasikeitus geopolitinei situacija, Lietuvoje užfiksuotas ne vienas atvejis, kai buvo pažeista nustatyta tvarka, kurios būtina laikytis prižiūrint užsienio valstybėms reikšmingą nekilnojamąjį kultūros paveldą, daugiausia – Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų karių kapus. Vykdyti nesuderinti darbai, nepagrįstai siekta padidinti kapinėse palaidotų sovietų karių skaičių.

KPD direktoriaus pavaduotojas Audrius Skaistys, „Lietuvos žinių“ paklaustas, kodėl tik dabar suskubta keisti užsienio valstybėms reikšmingo nekilnojamojo kultūros paveldo tvarkymo taisyklės, nuo komentarų susilaikė. Anot jo, tai labiau Kultūros ministerijos kompetencija. Tačiau vakar ir iš šios institucijos „Lietuvos žinios“ išsamesnių paaiškinimų nesulaukė.

Arvydas Anušauskas: "Būtina kaip nors tai įsprausti į teisės aktų rėmus ir užkirsti kelią bet kokiam savavaliavimui.“/Romo Jurgaičio nuotrauka

Neoficialiai teigiama, jog daugiausia problemų KPD kildavo dėl Rusijos finansuojamo sovietų karių kapų tvarkymo. Praėjusių metų pabaigoje departamentas skyrė 1448 eurų baudą už taisyklių pažeidimą Lietuvos karo istorijos asociacijai „Užmiršti kareiviai“. Ji nubausta už tai, kad palaikų perlaidojimo Vilniaus Antakalnio kapinėse procedūros, taip pat kapavietės, antkapio su sovietinio simbolio – penkiakampės žvaigždės – kontūrais nesuderino su Užsienio reikalų ministerija (URM) ir Kultūros ministerija, kaip to reikalauja įstatymai.

Abejonių KPD sukėlė ir palaikų indentifikavimas, nes turimi dokumentai neleidžia nustatyti, jog tai tikrai yra ant paminklo minimi karo metais žuvę kariai. KPD taip pat užkliuvo netoli esantis antkapis su dar viena žvaigžde ir rusišku užrašu: „Kareivį, komunistą, tėvą, vyrą prisimename, gedime.“

Geriau vėliau negu niekada

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nario, istoriko Arvydo Anušausko manymu, jau seniai reikėjo griežčiau reglamentuoti užsienio valstybėms reikšmingo nekilnojamojo kultūros paveldo tvarkymą, o ne laukti, kol dėl to kils konfliktinių situacijų, kuriomis kaimynės šalys naudojasi propagandos tikslais. Tačiau, pasak parlamentaro, geriau reglamentavimą įtvirtinti vėliau, negu iš viso to nedaryti.

A. Anušauskas priminė, kad prieš keletą metų Seime jau norėta įstatymais reglamentuoti, kaip turėtų būti tvarkomas kitoms valstybėms svarbus kultūros paveldas. Tuomet buvo pateiktos Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo pataisos. Jomis siūlyta užsienio valstybėms reikšmingą nekilnojamąjį kultūros paveldą leisti tvarkyti gavus ne tik URM, bet ir Krašto apsaugos ministerijos bei LGGRTC sutikimą. Esą taip būtų kur kas įvairiapusiškiau įvertinami projektai, jeigu reikia – įrengiami papildomi informaciniai užrašai, neleidžiantys iškraipyti mūsų istorijos įvykių ir simpatijų totalitarinei valstybei ar stalinizmui pridengti karių kapais. Nes jie turi būti tvarkomi ir prižiūrimi mūsų valstybės ar savivaldybių pastangomis taip, kaip reikalauja tarptautiniai standartai. Tačiau Seimo dauguma tokius pasiūlymus atmetė.

„Dabar, praėjus beveik septyneriems metams ir žinant, kaip Rusijos diplomatinė atstovybė intensyviai ir sistemingai dirba šioje srityje – ieško organizacijų, kurios kasinėtų galimas palaidojimo vietas, perlaidoja rastus palaikus, perrašo lenteles, paliekamas rekonstruotose perlaidojimo vietose, būtina kaip nors tai įsprausti į teisės aktų rėmus ir užkirsti kelią bet kokiam savavaliavimui“, – aiškino parlamentaras.

Pasak A. Anušausko, net ir nesugriežtinus užsienio valstybėms reikšmingo nekilnojamojo kultūros paveldo tvarkymo taisyklių, didžiausia atsakomybė už jų laikymąsi gula savivaldybėms ant pečių, nes būtent jos išduoda leidimus kasinėti tokias vietas, perlaidoti palaikus. Kaip savivaldybės vadovaujasi nustatyta tvarka, ar visuomet reikalauja, kad būsimi tvarkybos darbai būtų suderinti su kitomis institucijomis, jau yra jų sąžinės reikalas.