Sausumos pajėgų vadas: „Norime turėti dvi kariuomenes“
Lie­tu­vo­je tu­rė­tų bū­ti dvi ka­riuo­me­nės – vie­na su­da­ry­ta iš re­zer­vo ka­rių, o ki­ta – iš gink­luo­to­sio­se pa­jė­go­se rea­liai tar­nau­jan­čių as­me­nų, sa­ko Sau­su­mos pa­jė­gų va­das bri­ga­dos ge­ne­ro­las Val­de­ma­ras Rup­šys.

„I­dė­ja yra to­kia, kad tu­rė­tu­me dvi ka­riuo­me­nes. Vie­ną uni­for­muo­tą ka­riuo­me­nę, o ki­tą su ci­vi­liais dra­bu­žiais, re­zer­vo ka­riuo­me­nę. Aš ne­no­rė­čiau kon­cen­truo­tis į re­zer­vo skai­čius, bet tiks­las yra toks“, – in­ter­viu BNS sa­kė dau­giau nei pus­me­tį Sau­su­mos pa­jė­gų va­do par­ei­gas ei­nan­tis ka­ri­nin­kas.

Pa­sak jo, sie­kiant įgy­ven­din­ti šį tiks­lą Lie­tu­vos ka­riuo­me­nė­je ir bu­vo su­kur­ta tre­čio­ji bri­ga­da „Aukš­tai­ti­ja“. Jai pri­skir­ti apie 4,5 tūkst. ka­rių, 70 proc. iš jų bū­tų re­zer­ve.

Ge­ne­ro­las sa­kė, kad bri­ga­da ku­ria­ma sie­kiant tai­kos me­to ka­riuo­me­nės struk­tū­rą pri­ar­tin­ti jos struk­tū­rai konf­lik­to at­ve­ju.

Jis tei­gė, kad tai rei­ka­lin­ga no­rint pa­spar­tin­ti Lie­tu­vos ka­riuo­me­nės reak­ci­jos lai­ką rea­guo­jant į po­ten­cia­lią ag­re­si­ją.

– Kraš­to ap­sau­gos mi­nis­te­ri­ja ne­se­niai pra­ne­šė apie re­zer­vo ka­rių pa­grin­du ku­ria­mą tre­čią Lie­tu­vos ka­riuo­me­nės bri­ga­dą „Aukš­tai­ti­ja“, ją su­da­rys apie 4,5 tūkst. ka­rių. Ko­dėl pri­rei­kė kur­ti to­kią bri­ga­dą?

– Tu­ri­me idė­ją, kad tai­kos me­to ka­riuo­me­nės struk­tū­ra bū­tų kuo pa­na­šes­nė į ka­ro me­to struk­tū­rą. Tai pa­grei­tin­tų mū­sų reak­ci­jos lai­ką.

Po­ten­cia­lus prieš­inin­kas už­pul­da­mas grei­čiau­siai iš­nau­do­tų ne­ti­kė­tu­mo fak­to­rių, to­dėl daug lai­ko ka­riuo­me­nės reor­ga­ni­za­ci­jai ne­bū­tų. To­dėl ge­riau­sia yra sto­ti į ka­rą su tuo, ką jau tu­ri tai­kos me­tu. An­tras da­ly­kas, mo­bi­li­za­vus vie­ne­tus rei­kia tu­rė­ti pa­kan­ka­mai lai­ko juos su­de­rin­ti, kad jie kar­tu ga­lė­tų ka­riau­ti, ma­nev­ruo­ti ir vyk­dy­ti ki­tas už­duo­tis.

– Šią bri­ga­dą ga­li­ma lai­ky­ti tar­si or­ga­ni­za­ci­niu su­pap­ras­ti­ni­mu? Žmo­nės bū­tų mo­bi­li­zuo­ja­mi į kon­kre­čią bri­ga­dą, o tai pa­leng­vins ir ad­mi­nis­tra­ci­nę naš­tą, ir pa­di­dins su­pra­ti­mą re­zer­vo ka­riams, kur jie tar­naus pra­ty­bų me­tu ar ka­ro at­ve­ju?

– Taip, toks yra tiks­las. Ki­tas mo­men­tas yra, kad tai­kos me­tu mes tu­ri­me daug ins­ti­tu­ci­nių šta­bų ir di­de­lį kie­kį ka­ri­nin­kų pro­fe­si­nė­je ka­ro tar­ny­bo­je, ku­rie šiuo me­tu nė­ra ko­vi­nių vie­ne­tų va­dai. To pa­vyz­dys bū­tų Lie­tu­vos ka­riuo­me­nės Mo­ky­mų ir dok­tri­nų val­dy­ba. Jos pa­grin­du for­muo­ja­ma bri­ga­dos va­do­vy­bė leis val­dy­bo­je ir jai pri­skir­tuo­se vie­ne­tuo­se tar­nau­jan­tiems ka­riams da­ly­vau­ti ko­vi­nia­me ren­gi­me.

Kaip ma­to­te, mes ne­ku­ria­me ši­to vie­ne­to nuo nu­lio, kur tiek ei­li­niai ka­riai, tiek bri­ga­dos va­do­vy­bė yra re­zer­ve. Ša­lys su di­de­lė­mis ka­riuo­me­nė­mis tu­ri to­kį mo­de­lį, kad bri­ga­dos va­das, šta­bas at­ei­na iš re­zer­vo. Mes ei­na­me ki­tu ke­liu: pa­ima­me ka­ri­nin­kus pro­fe­sio­na­lus iš ins­ti­tu­ci­nių šta­bų, juos nuo­lat tre­ni­ruo­ja­me ir ren­gia­me kaip ko­vi­nių vie­ne­tų va­dus, o ei­li­nius ka­rius pa­ima­me iš re­zer­vo. Tai yra toks ke­lias ne­nu­tol­ti nuo ka­ro me­to ka­riuo­me­nės struk­tū­ros tai­kos są­ly­go­mis.

– Kiek ko­vi­nių vie­ne­tų tu­rės ši bri­ga­da?

– Ke­tu­ris ma­nev­ri­nius ba­ta­lio­nus ir vie­ną ar­ti­le­ri­jos ba­ta­lio­ną.

– Ka­da vyks pir­mos jos pra­ty­bos?

– Per­nai ru­de­nį, lap­kri­čio mė­ne­sį vie­nų pra­ty­bų me­tu bu­vo par­eng­tas ba­ta­lio­no šta­bas, jis su­da­ry­tas Ka­riuo­me­nės mo­kyk­los pa­grin­du. Ta­da bu­vo pa­šauk­ti 400 re­zer­vi­nin­kų ir bu­vo su­for­muo­tas leng­vų­jų pės­ti­nin­kų ba­ta­lio­nas, da­ly­va­vęs pra­ty­bo­se.

Yra min­tis, kad ir šie­met ga­li­me su­reng­ti ba­ta­lio­no ly­gio pra­ty­bas. Ta­čiau grei­čiau­siai to­kį vie­ne­tą pra­ty­bo­se pa­ma­ty­si­me ki­tų me­tų bir­že­lį.

– Ar ku­ria­ma to­kia bri­ga­da ro­do, kad ka­riuo­me­nė sie­kia la­biau in­teg­ruo­ti re­zer­vo ka­rius?

– Idė­ja yra to­kia, kad tu­rė­tu­me dvi ka­riuo­me­nes. Vie­ną uni­for­muo­tą ka­riuo­me­nę, o ki­tą su ci­vi­liais dra­bu­žiais, re­zer­vo ka­riuo­me­nę. Aš ne­no­rė­čiau kon­cen­truo­tis į re­zer­vo skai­čius, bet tiks­las yra toks. Taip bū­tų už­pil­dy­ta ka­ro me­to struk­tū­ra ir ta­da re­zer­vi­nin­kų rei­kė­tų tik tam, kad ka­ro at­ve­ju už­pil­dy­tu­me ši­tą tre­čią bri­ga­dą, už­pil­dy­tu­me ne­už­pil­dy­tus eta­tus ki­tuo­se da­li­niuo­se ir re­zer­vu pil­dy­tu­me nuo­sto­lius.

At­ski­ri da­li­niai nuo nu­lio su va­dais, šta­bais ir ki­tais ka­riais ne­bū­tų stei­gia­mi (ir konf­lik­to at­ve­ju). Aiš­ku, aš ne­ga­liu prog­no­zuo­ti po­li­ti­nių spren­di­mų, bet kol kas min­tis to­kia yra.

Be to, tu­ri­me idė­ją „Ge­le­ži­nio vil­ko“ bri­ga­dą for­muo­ti pro­fe­si­nės ka­ro tar­ny­bos ka­rių pa­grin­du, o „Že­mai­ti­jos“ bri­ga­dą – šauk­ti­niais ir pro­fe­sio­na­lais. Ta­čiau tam, kad grei­čiau pri­trauk­tu­me žmo­nes į pro­fe­si­nę ka­ro tar­ny­bą, kiek­vie­na­me „Ge­le­ži­nio vil­ko“ bri­ga­dos ba­ta­lio­ne to­liau bus for­muo­ja­ma po šauk­ti­nių kuo­pą. Tai da­ro­me, nes ati­tar­na­vę ir su ba­ta­lio­nu su­si­pa­ži­nę šauk­ti­niai, jei­gu nu­spren­džia lik­ti ka­riuo­me­nė­je, jie pa­pras­tai pa­si­lie­ka lik­ti ten, kur prieš tai ir tar­na­vo.

Per­nai taip pa­vy­ko pri­im­ti ne­ma­žai ka­rių pro­fe­sio­na­lų. Aiš­ku, no­rė­tų­si dau­giau ir ti­ki­mės, kad šie me­tai bus ge­res­ni.

– O kas stab­do spar­tes­nį ka­rių pro­fe­sio­na­lų ver­ba­vi­mą? Kiek pa­trauk­li šian­dien ka­riuo­me­nė kaip dar­bo vie­ta?

– Aiš­ku, nie­ka­da ne­ga­li skir­ti pri­ori­te­to vien per­so­na­lui iš­lai­ky­ti, nes be gink­luo­tės per­so­na­las bus ne­rei­ka­lin­gas. Bet ir gink­luo­tė be tin­ka­mo per­so­na­lo ne­bus rei­ka­lin­ga. Tai aiš­ku, tai tu­ri bū­ti su­ba­lan­suo­ta. At­ro­do, kad to ba­lan­so mi­nis­te­ri­jos va­do­vy­bė ieš­ko ir mi­nis­te­ri­ja tu­ri pla­nus, kaip ge­rin­ti ka­rių so­cia­li­nes ga­ran­ti­jas ir yra nu­ma­čiu­si kon­kre­čius veiks­mus. Aš ma­nau, kad tai pa­ska­tins at­ėji­mą į ka­riuo­me­nę.

Ki­tas da­ly­kas – ka­riai ren­ka­si sa­vo tar­ny­bos vie­tą kuo ar­čiau na­mų. To­dėl, pa­vyz­džiui, Ruk­lo­je, kur jau daug me­tų su­telk­ta daug ka­riuo­me­nės pa­jė­gu­mų, žmo­nės į ka­riuo­me­nę at­ei­na re­čiau. To­dėl Sau­su­mos pa­jė­gų pa­si­rink­ti plė­tros va­rian­tai tu­rė­tų spręs­ti ši­tą prob­le­mą. Ku­ria­me bri­ga­dą Va­ka­rų Lie­tu­vo­je, du nau­ji nau­ji jos ba­ta­lio­nai bus stei­gia­mi Ši­la­lė­je ir Tel­šiuo­se.

– Čia tie pės­ti­nin­kų ir ar­ti­le­ri­jos ba­ta­lio­nai, ku­rie pri­klau­sys „Že­mai­ti­jos“ bri­ga­dai?

– Taip.

– Ko­kie pa­grin­di­niai pir­ki­niai yra nu­ma­ty­ti Sau­su­mos pa­jė­go­se?

– Šiais me­tais pla­nuo­ja­mas di­de­lis „G36“ au­to­ma­ti­nių šau­tu­vų ga­vi­mas, jis tu­ri­mą šių gink­lų kie­kį pa­dvi­gu­bins. Prie ši­tų šau­tu­vų bus gau­ta apie tūks­tan­tis po­vamz­di­nių gra­nats­vai­džių. Pa­gal tu­ri­mą kie­kį, vie­nas iš de­šim­ties „G36“ tu­rės ir po­vamz­di­nį gra­nats­vai­dį.

Pla­nuo­ja­ma gau­ti ir snai­pe­ri­nių šau­tu­vų AXMC, jie taip pat pa­dvi­gu­bins tu­ri­mą šių gink­lų kie­kį, bei taik­laus šau­lio gink­lų FN SCAR. Bus pa­dvi­gu­bin­tas ir ar­ti­mos ko­vos tai­kik­lių kie­kis šau­lių gink­lams. Gau­na­mas ne­ma­žas au­to­ma­ti­nių gra­nats­vai­džių GMG kie­kis pa­di­dins ug­nies ga­lią ant trans­por­to prie­mo­nių. Per­ka­ma ir dau­giau mi­nos­vai­džių TAM­PEL­LA, jie nau­do­ja­mi ant šar­vuo­čių M113 plat­for­mų.

Pla­nuo­ja­me pa­dvi­gu­bin­ti ir prieš­tan­ki­nių sis­te­mų „Ja­ve­lin“ kie­kį, gau­ti trum­po­jo nuo­to­lio prieš­lėk­tu­vi­nių sis­te­mų „Grom“.

Svar­bu ir nak­ti­nio ma­ty­mo prie­tai­sų ap­rū­pi­ni­mas. Gau­na­me jų ke­lis kar­tus dau­giau nei iki šiol tu­rė­jo­me, ta­čiau šių prie­tai­sų dar smar­kiai trūks­ta.

– No­rė­jau pa­klaus­ti ki­ta te­ma. Šiuo me­tu Lie­tu­vos po­li­go­nų dy­dis lei­džia pra­ty­bo­se vie­nu me­tu tre­ni­ruo­ti du ba­ta­lio­nus. Tu­rint ome­ny­je, kad ka­riuo­me­nė­je yra ir bri­ga­dos struk­tū­ra, ar tai nė­ra prob­le­ma, kad pa­ti bri­ga­da ne­ga­li vyk­dy­ti ka­ri­nio ren­gi­mo?

– Ši­to­je vie­to­je rei­kė­tų su­pras­ti ka­ri­nio ren­gi­mo pri­nci­pus. Kai kal­ba­me apie bri­ga­dą, tu­ri­me įvai­rių bū­dų, kaip ją reng­ti. Pir­mas da­ly­kas, mes ren­gia­me bri­ga­dų ir ba­ta­lio­nų šta­bus. Vyk­do­me ir šta­bų mo­ky­mus be pa­da­li­nių. An­tras da­ly­kas, kiek­vie­nais me­tais kiek­vie­nas mū­sų ba­ta­lio­nas tu­ri sa­vo pra­ty­bas. Tai yra bri­ga­dos šta­bas vie­nu me­tu va­do­vau­ja vie­nam ar­ba dviem ba­ta­lio­nams. Toks bri­ga­dos ren­gi­mas yra bū­din­gas dau­gu­mai ka­riuo­me­nių. Re­tai bū­na taip, kad tre­ni­ruo­ja­ma vi­sa bri­ga­da.

Tai yra la­bai su­dė­tin­ga bet kur – Eu­ro­po­je nė­ra daug po­li­go­nų, kur ga­lė­tų iš­sisk­leis­ti vi­sa bri­ga­da.

Be to, sa­vo bri­ga­dų šta­bus mes tre­ni­ruo­ja­me Vo­kie­ti­jo­je. Per­nai „Ge­le­ži­nio vil­ko“ šta­bas ir jo ap­rū­pi­ni­mo vie­ne­tai iš­vy­ko į Vo­kie­ti­ją su sa­vo va­da­vie­tė­mis, su sa­vo tech­ni­ka. Ten jiems bu­vo pri­skir­ti trys bri­tų, ru­mu­nų ir ame­ri­kie­čių ba­ta­lio­nai, plius sraig­tas­par­nių es­kad­ro­nas ir vo­kie­čių ar­ti­le­ri­ja. Taip šta­bas va­do­va­vo vi­sai bri­ga­dai su sve­ti­mais ba­ta­lio­nais ir taip ban­dė veik­ti jiems ne­ži­no­mo­je vie­to­vė­je.

Tai bu­vo di­de­lis iš­šū­kis mū­sų „Ge­le­ži­nio vil­ko“ šta­bui, nes ten ga­vo­me su­nkes­nius ba­ta­lio­nus. Rug­sė­jo mė­ne­sį pats bu­vau nu­vy­kęs ir ste­bė­jau tas pra­ty­bas. Pa­ti­kė­ki­te, „Ge­le­ži­nio vil­ko“ bri­ga­dos va­dui, kai jis da­ro pra­ty­bas Lie­tu­vo­je, jam ir tie po­li­go­nai lie­tu­viš­ki pa­žįs­ta­mi, ir te­ri­to­ri­ja pa­žįs­ta­ma, ir sa­vi vie­ne­tai iki smulk­me­nų sto­vi gal­vo­je. O te­nai rei­kia iš nau­jo su­si­kon­cen­truo­ti, įver­tin­ti vis­ką iš nau­jo, nes gau­ni nau­ją vie­ne­tą ir tu­ri grei­tai perp­ras­ti jo ga­li­my­bes.

Šių me­tų spa­lį į tas pa­čias pra­ty­bas Vo­kie­ti­jo­je siun­čiu „Že­mai­ti­jos“ bri­ga­dos šta­bą.

– Kuo ypa­tin­gas bus šią va­sa­rą Lie­tu­vo­je vyk­sian­čių pra­ty­bų cik­las?

– Ši­ta va­sa­ra ti­krai bus in­ten­sy­vi. Mums va­sa­ra jau ge­gu­žės mė­ne­sį pra­si­dės su „Žai­bo kir­čio“ pra­ty­bo­mis, jos bus skir­tos grei­to­jo rea­ga­vi­mo pa­jė­goms ir tai­kos me­to už­duo­čių pa­jė­goms tre­ni­ruo­ti.

Po ši­tų pra­ty­bų iš kar­to vyks ti­krai di­de­lės pra­ty­bos „Ge­le­ži­nio vil­ko“ bri­ga­dai. Ly­giag­re­čiai su šio­mis pra­ty­boms vyks pra­ty­bos „Kar­do kir­tis“. Į jas bus pa­jung­ta mū­sų „Že­mai­ti­jos“ bri­ga­da, jos šta­bas. Per šias pra­ty­bas Lie­tu­vo­je tre­ni­ruo­sis JAV ka­rių ba­ta­lio­nas ir Lie­tu­vo­je dis­lo­kuo­tas NA­TO ba­ta­lio­nas. Pa­pil­do­mai bus dis­lo­kuo­ta por­tu­ga­lų kuo­pa, bri­tų jū­rų pės­ti­nin­kų kuo­pa. Iš vi­so pra­ty­bo­se da­ly­vaus dau­giau nei de­šimt ša­lių.

Mes ir­gi par­ale­liai sių­si­me po vie­ne­tą į Lat­vi­ją ir į Len­ki­ją, nes ši­tos „Kar­do kir­čio“ pra­ty­boms apims vi­sas Bal­ti­jos ša­lis ir Len­ki­ją. Lie­tu­vo­je vie­nu me­tu tre­ni­ruo­sis 5,5 tūkst. ka­rių, bet es­mė čia yra ne ka­rei­vių skai­čius.

Šio­se pra­ty­bo­se iš­skir­ti­nis da­ly­kas yra, kad jo­se da­ly­vaus NA­TO ba­ta­lio­nas su vi­sa sa­vo ypa­tin­ga ko­vi­ne ga­lia. Jis tre­ni­ruo­sis su mū­sų „Ge­le­ži­nio vil­ko“ bri­ga­dos vie­ne­tais, mū­sų ar­ti­le­ri­jos ba­ta­lio­nu, dar bus pa­pil­do­mai dis­lo­kuo­ta vo­kie­čių ar­ti­le­ris­tų ba­te­ri­ja su 155 mi­li­me­trų hau­bi­co­mis. Vyks tak­ti­nė, gra­ži stab­dy­mo ope­ra­ci­ja ties Jo­na­va, vyks ka­rių per­kė­li­mas per Ne­rį pa­nau­do­jant pon­to­ni­nį til­tą. Tai mums ir­gi sa­vo­tiš­kai nau­ja, su­dė­tin­ga ir ten ti­krai tre­ni­ruo­si­mės. Tu­rė­si­me pa­kan­ka­mai rim­tą komp­lek­siš­ku­mą, bus daug ma­nev­ro vie­ne­tų, daug tan­kų, ar­ti­le­ri­jos vie­ne­tų, ame­ri­kie­čių avia­ci­jos pa­lai­ky­mas. Vi­sa tai vyks ap­link Ruk­lą.

Ki­tas iš­skir­ti­nis da­ly­kas – ame­ri­kie­čių ba­ta­lio­nas, ku­ris da­ly­vaus pra­ty­bo­se, iš­si­lai­pins Klai­pė­do­je. Ta­da vyks ti­kras, su­nkus me­cha­ni­zuo­to­jo pės­ti­nin­kų ba­ta­lio­no žy­gis į Pa­bra­dę. Ten jie su mū­sų ba­ta­lio­nu ir por­tu­ga­lų kuo­pa tre­ni­ruo­sis mū­šį mies­te.

Tre­čias epi­zo­das – vyks te­ri­to­ri­nė gy­ny­ba su Kraš­to ap­sau­gos sa­va­no­rių pa­jė­gų ka­riais pie­ti­nė­je Lie­tu­vos da­ly­je ties Su­val­kų ko­ri­do­riu­mi. Dar ten bus dis­lo­kuo­ta JAV sraig­tas­par­nių gru­pė oro par­amai, ame­ri­kie­čiai taip pat de­san­tuos iš oro. Ši­to­je ope­ra­ci­jo­je da­ly­vaus ir bri­tų jū­rų pės­ti­nin­kai, o iš Len­ki­jos link Su­val­kų vyks JAV, Len­ki­jos, Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos ir Ru­mu­ni­jos ka­riai. Vė­liau vyks vi­sų ši­tų pa­jė­gų su­si­jun­gi­mas. Iš vi­sos Su­val­kų ko­ri­do­riaus ope­ra­ci­jo­je da­ly­vaus be­veik pu­san­tro tūks­tan­čio ka­rių.

Pa­gal sce­na­ri­jų, prieš­iš­kų pa­jė­gų jau bus Su­val­kų ko­ri­do­riu­je. Bus tre­ni­ruo­ja­mas te­ri­to­ri­jos iš­va­ly­mas.

– Rug­sė­jį Ru­si­ja ir Bal­ta­ru­si­ja or­ga­ni­zuo­ja pra­ty­bas „Za­pad 2017“. Ar ka­riuo­me­nė kaip nors rea­guos į ši­tas pra­ty­bas?

– At­gra­so­mų­jų ar at­sa­ko veiks­mų ti­krai ne­siim­si­me. Tuo me­tu pa­gal pla­ną Lie­tu­vo­je vyks pra­ty­bos, o jo­se da­ly­vaus por­tu­ga­lų ir ame­ri­kie­čių vie­ne­tai.

Tą pa­dė­tį ti­krai ste­bė­si­me, ver­tin­si­me ir ti­krai bū­si­me pa­si­ren­gę rea­guo­ti, jei­gu kaž­kas to­kio iš­kil­tų.

– O jūs ma­no­te, kad ga­li iš­kil­ti „kaž­kas to­kio“?

– Aiš­ku, tai ne­vie­na­reikš­miš­kai ver­ti­na­mos pra­ty­bos ir aš pats jas ne­vie­na­reikš­miš­kai ver­ti­nu. Yra to­kia ri­zi­ka, kad ne­pai­sant to, ko­kius už­sie­nio ka­riai tu­rė­tų už­da­vi­nius „Za­pad 2017“ me­tu, ga­li įvyk­ti to­kių at­si­tik­ti­nų da­ly­kų, kaip pa­sik­ly­di­mas, sie­nos pe­rė­ji­mas. Tie po­li­go­nai yra la­bai ar­ti Lie­tu­vos ir ti­krai ga­li bū­ti to­kių at­si­tik­ti­nių da­ly­kų, į ku­riuos ir­gi rei­kė­tų rea­guo­ti.

– Tai kaip jūs at­skir­si­te, kur yra at­si­tik­ti­nis da­ly­kas, o kur pro­vo­ka­ci­ja?

– Aš pa­sa­ky­siu taip: mes bū­si­me pa­si­ren­gę rea­guo­ti į vis­ką, o po žo­džiu „rea­guo­ti“ daug sly­pi. Mes vi­sa­da esa­me pa­si­ren­gę vyk­dy­ti sa­vo gy­ny­bi­nius pla­nus, jei­gu to rei­kės.