Sausio 13-osios teisėja ir prokuroras: į Rusiją nevykome ir nevyksime
Sau­sio 13-osios by­lą nag­ri­nė­jan­tys tei­sė­jai ir kal­ti­ni­mą jo­je pa­lai­kan­tys pro­ku­ro­rai sa­ko ne­su­reikš­mi­nan­tys Ru­si­jos par­eiš­ki­mų apie jiems iš­kel­tas by­las, o į Ru­si­ją ne­vyk­da­vo ir ne­vyks.

Vilniaus apygardos teismo teisėja Aiva Survilienė, Sausio 13-osios byloje dalyvaujanti kaip atsarginė teisėja, stebisi Rusijos veiksmais.

„Aš niekada ir neplanavau vykti į Rusiją, visiškai neaktualu, neplanuoju į tą pusę niekada važiuoti. Man kol kas jokių nepatogumų nesukelia. Esam sąmoningi žmonės, ir suprantame, kad net į tą pusę nepatartina vykti, jokių planų net nėra“, – pirmadienį BNS sakė A. Survilienė.

Rusijos teisėsauga pirmadienį pranešė iškėlusi bylas Lietuvos teisėjams ir prokurorams, nagrinėjantiems Sausio 13-osios bylą.

„Rusijos tyrimų komiteto Vyriausioji tyrimų valdybą iškėlė baudžiamąją bylą Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros ir teismo pareigūnams. Jų veiksmuose įžvelgti nusikaltimo, numatomo Rusijos Federacijos Baudžiamojo kodekso 2 dalies 299 straipsnyje (neabejotinai nekalto asmens patraukimas atsakomybėn), požymiai“, – pirmadienį naujienų agentūrai „Interfax“ sakė Rusijos tyrimų komiteto atstovė Svetlana Petrenko.

Paklausta, jei Lietuvos pareigūnai nuvyktų į užsienio valstybę ir ten būtų Rusijos prašymu sulaikyti, A. Survilienė sakė sunkiai įsivaizduojanti, kad tokiu būdu būtų galima vykdyti Lietuvos pareigūnų baudžiamąjį persekiojimą.

„Nė vienoje demokratinėje valstybėje nėra kodekse tokio straipsnio. Niekur nėra numatyta atsakomybė teisėjui už tai, kad jis svarsto kokią nors bylą, net ir sulaikius, kita šalis negalėtų išduoti. Dar tokios šalies negirdėjau, kad teisėjas būtų persekiojimas už bylos nagrinėjimą, net ne už nuosprendį. Čia virš visko. Teisėjai tada nusišalintų nuo bylų, jei žinotų, kad gali persekiotų. Gal kita šalis ir galėtų trumpam sulaikyti, bet negalėtų išduoti Rusijai – turi būti dvigubas baudžiamumas, atitikmuo turi būti“, – BNS sakė A. Survilienė.

Paprastai kai užsienio valstybė sulaiko asmenį, kurį prašo išduoti kita valstybė, prašančioji išduoti nurodo, pagal kokį Baudžiamojo kodekso straipsnį prašoma išduoti sulaikytąjį. Išduodančioji šalis vertina, ar jos Baudžiamajame kodekse yra numatyta atsakomybė už sulaikytajam inkriminuojamą nusikaltimą, kokia bausmė gresia ir t.t.

Valstybės kaltinimą abiejose Sausio 13-osios bylose palaikęs Generalinės prokuratūros prokuroras Gintautas Paškevičius BNS sakė, kad taip pat neketina vykti į Rusiją.

„Planų tokių nebuvo, bet mums ir taip aišku, kad nereikia vykti į Rusiją. Nėra jokio reikalo ten vykti“, – BNS sakė G. Paškevičius.

Jis tvirtino, kad Rusijos veiksmai Lietuvos pareigūnų atžvilgiu jo nenustebino. Jis prisiminė, kad Rusija kėlė bylas tarnybos sovietų armijoje vengusiems šauktiniams.

„Tokios valstybės nėra, armijos tokios nėra, o jie gąsdino, kad persekios“, – BNS sakė G. Paškevičius.

Sausio 13-osios byloje daugiau kaip 60 asmenų kaltinami karo nusikaltimais ir nusikaltimais žmoniškumu, dauguma jų teisiami už akių.

Buvusį sovietų gynybos ministrą Dmitrijų Jazovą ir kai kuriuos karininkus Lietuvos prokuratūra siūlo įkalinti jį iki gyvos galvos.

Bylą Vilniaus apygardos teismas toliau nagrinės rudenį, bus tęsiamos kaltinamųjų advokatų kalbos.

1991 metų sausio 13-osios naktį Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių.