Sausio 13-osios bylos advokatų versija: kaltinamieji tik vykdė įsakymus
Kal­ti­na­mų­jų Sau­sio 13-osios by­lo­je ad­vo­ka­tai sa­ko, kad kal­ti­ni­mų dėl Sau­sio 13-osios įvy­kių su­lau­kę jų gi­na­mie­ji ne­ga­li at­sa­ky­ti už sa­vo veiks­mus, nes vyk­dė va­dų įsa­ky­mus ir vi­siš­kai ne­iš­ma­nė Lie­tu­vos is­to­ri­jos.

Kaltinamojo Aleksandro Zolotuchino advokatas Albertas Jurgelėnas Vilniaus apygardos teismui antradienį sakė, kad jo ginamasis 1991 metų sausio įvykių metu buvo 28 metų karininkas, iki tol dirbęs aukštosiose partinėse mokyklose.

„Jis buvo komandiruotas su visa divizija, jis iki tol dirbo politinį darbą aukštosiose mokyklose, ten viena partija TSKP, jis buvo jos narys. Atvykęs į Lietuvą jis įsivaizdavo, kad atvyko į TSRS sudėtį įeinančią respubliką, Lietuvos istorija jam buvo miglotas dalykas, Lietuvos istorijos jis nestudijavo“, – kalbėjo advokatas.

Teisininkas pažymėjo, kad jo ginamasis vykdė įsakymus, vadovaudamasis statutu.

„Armijoje yra pavaldumas griežtas: gavai įsakymą ir turi vykdyti besąlygiškai. Tik įvykdęs gali kreiptis dėl išaiškinimo dėl ko nesutinki“, – sakė advokatas, pridūręs, kad A. Zolotuchinas už įsakymo nevykdymą galėjo būti patrauktas karinio tribunolo teismui.

„Jis buvo be patirties, buvo auklėtas TSKP dvasioje, jis įsivaizdavo, kad reikia vykdyti kaip piliečiui. Prašau įvertinti situaciją, kad jis neiššovė ir nesužeidė nė vieno žmogaus“, – kreipdamasis į teismą sakė buvusio sovietų kariškio advokatas.

Trečiadienį pasisakė ir prie Lietuvos radijo ir televizijos pastato S. Konarskio gatvėje sužeisto Pskovo desanto kuopos vado Jevgenijaus Gavrilovo advokatas Kęstutis Blažys.

Jis teigė nesutinkantis su ginamajam pareikštais kaltinimais dėl tarptautinės draudžiamo elgesio su žmonėmis, tarptautinės humanitarinės teisės saugomų asmenų žalojimo ir kitų.

„Nesutinku, kad jo veiksmų kvalifikacijai gali būti taikomas Jugoslavijos tribunolo statutas, byloje nenurodyta, kaip pasireiškė jo veiksmai“, – sakė advokatas K. Blažys.

J. Gavrilovas buvo sužalotas prie Lietuvos radijo ir televizijos pastato, kaip manoma, pačios sovietų vidaus kariuomenės sprogstamuoju užtaisu.

Pasak advokato, karininkas patyrė atvirą kojos kaulo lūžį, buvo išgabentas į ligoninę, todėl kituose sausio įvykiuose nedalyvavo.

„Nėra duomenų, kad davė įsakymus. Prašau išteisinti J. Gavrilovą pagal jam pareikštus kaltinimus“, – sakė gynėjas.

Tuo metu štabo žvalgybos viršininko, majoro Sergejaus Ponikarovo advokatas Darius Karabinas pažymėjo, kad sunku užtikrinti kaltinamojo gynybą, kai jis pats nedalyvauja procese.

S. Ponikarovas liudytoju buvo apklaustas sovietų pareigūnų 1991 metų balandį, advokato vertinimu, šie parodymai negali būti vertinami kaip įrodymai, nes nebuvo patikrinti teisme.

„Jis iš esmės davė parodymus prieš save“, – sakė advokatas D. Karabinas.

S. Ponikarovas vadovavo kolonai, judančiai link televizijos bokšto.

Kitas Sausio 13-osios byloje dalyvaujantis advokatas Česlovas Bakasėnas sakė, kad jo ginamajam, Pskovo desanto divizijos pulko žvalgybos vado pavaduotojui Ruslanui Junusovui pareikšti kaltinimai dėl nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų prieštarauja tarptautiniams įsipareigojimas ir tarptautiniams teisės aktų reikalavimams.

„Sausio įvykių metu jis buvo leitenantas, abejotina, kad jam buvo žinoma politinė situacija Lietuvoje, jam galėjo būti skelbiama viena tiesa“, – sakė advokatas Č. Bakasėnas.

Jis teigia, kad jo ginamasis nedavė jokių įsakymų per Sausio 13-osios įvykius, neiššovė nė vieno šūvio iš automato.

„Labai griežta 15 metų bausmė siūloma. Nėra duomenų, kad jam žinoma apie procesą, aš bandžiau užmegzti su juo ryšį, to padaryti man nepavyko. Siūloma bausmė prieštarauja teisingumo ir protingumo principams. Mano nuomone, jis negali būti pripažintas kaltu, prašau ištesinti“, – sakė advokatas Č. Bakasėnas.

Vilniaus apygardos teisme antradienį savo kalbas tęsė už akių teisiamų Rusijos, Ukrainos ir Baltarusijos piliečių advokatai.

Generalinė prokuratūra siūlo buvusį Sovietų Sąjungos gynybos ministrą 93 metų Dmitrijų Jazovą pripažinti kaltu dėl nusikaltimų žmoniškumui per Sausio 13-osios įvykius ir įkalinti jį iki gyvos galvos. Iki gyvos galvos taip pat siūloma įkalinti dar penkis kaltinamuosius nusikaltimais žmoniškumui ir karo nusikaltimais – tarp jų ir buvusį KGB karininką Michailą Golovatovą.

Likusius kaltinamuosius, t. y. 61 asmenį, prokurorai prašo teismo pripažinti kaltais, padarius nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus, ir skirti jiems laisvės atėmimo bausmes nuo 12 iki 20 metų, jas atliekant pataisos namuose.

Anksčiau savo kalboje prokurorai minėjo daugybę tarptautinių teisės aktų, jie sakė, kad Lietuva privalo vadovautis visuotinai pripažintais teisės principais ir normomis, pagarbos tarptautinei teisei principais, vykdyti įsipareigojimus.

Kalbėdami apie karo nusikaltimus prokurorai savo kalboje citavo Niurnbergo tribunolo statutą, Ruandos tribunolo statutą, 1946 metais priimtą karo tribunolo Tolimiesiems rytams chartiją, skirtą karo nusikaltėliams nubausti, Jungtinių Tautų Generalinės asamblėjos rezoliucijas. Prokurorai mano, kad iki 1991 metų buvo priimta daug tarptautinių teisės aktų, numatančių atsakomybę už karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui, kaltinamieji galėjo numatyti, kad jų veiksmai nusikalstami ir jiems gali grėst atsakomybė.

„Netaikomi jokie senaties terminai nusikaltimams žmoniškumui – ar jie taikos, ar karo metu padaryti“, – sakė prokurorė D. Skorupskaitė-Lisauskienė.

Ji pažymėjo, kad kaltinamieji ėjo pareigas kariuomenėje, saugumo komitete, jų smurtiniais veiksmais buvo siekiama stabilizuoti padėtį tuometinėje Sovietų Sąjungoje.

1991 metų sausio 13-osios naktį Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių.