Sausio 1-ąją minima Lietuvos vėliavos diena
Sau­sio 1-ąją bus mi­ni­ma Lie­tu­vos vė­lia­vos die­na, jos me­tu Lie­tu­vos ka­riai Ge­di­mi­no kal­no pi­lies bokš­te Vil­niu­je iš­kil­min­gai iš­kels Lie­tu­vos tris­pal­vę. Tra­di­ci­nė ce­re­mo­ni­ja ski­ria­ma pri­min­ti, kad prieš 97-erius me­tus, 1919 me­tų sau­sio 1 d., Ge­di­mi­no pi­lies bokš­te Lie­tu­vos tris­pal­vę kaip lais­vos Lie­tu­vos sim­bo­lį pir­mą kar­tą iš­kė­lė Lie­tu­vos sa­va­no­rių bū­rys.

Prieš pa­kel­da­mi nau­ją­ją 2016 me­tų tris­pal­vę ka­riai nu­leis pra­ėju­siais me­tais bokš­te ple­vė­sa­vu­sią vė­lia­vą. Pa­gal tra­di­ci­ją, se­no­ji vė­lia­va kas­met per­duo­da­ma sau­go­ti vie­nai iš Lie­tu­vos mo­kyk­lų, pa­si­žy­mė­ju­sių ug­dant pi­lie­tiš­ku­mą, puo­se­lė­jant is­to­ri­nę at­min­tį. Šį­kart Lie­tu­vos tris­pal­vė ofi­cia­lios ce­re­mo­ni­jos me­tu bus per­duo­ta Ak­me­nės ra­jo­no Pa­pi­lės Si­mo­no Dau­kan­to gim­na­zi­jai. Iš Ak­me­nės ra­jo­no šį­met dau­giau­sia jau­nuo­lių pa­si­rin­ko sa­va­no­riš­kai at­lik­ti pri­va­lo­mą­ją pra­di­nę ka­ro tar­ny­bą Lie­tu­vos ka­riuo­me­nė­je, ra­šo­ma iš­pla­tin­ta­me kraš­to ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jos pra­ne­ši­me spau­dai.

Iš­kil­min­go­je vė­lia­vos pa­kė­li­mo ce­re­mo­ni­jo­je da­ly­vaus Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo Pir­mi­nin­kė Lo­re­ta Grau­ži­nie­nė, kraš­to ap­sau­gos mi­nis­tras Juo­zas Ole­kas, Vil­niaus mies­to me­ras Re­mi­gi­jus Ši­ma­šius, Lie­tu­vos ka­riuo­me­nės ir ša­lių są­jun­gos, vi­suo­me­ni­nių or­ga­ni­za­ci­jų at­sto­vai, Lais­vės ko­vų da­ly­viai, mies­to bend­ruo­me­nė.

Ren­gi­nio me­tu ka­riš­kas ir liau­dies dai­nas at­liks Lie­tu­vos ka­riuo­me­nės Vil­niaus įgu­los ka­ri­nin­kų ra­mo­vės vy­rų cho­ras „Ai­das“, ren­gi­ny­je taip pat da­ly­vaus liau­diš­kų šo­kių an­samb­lis „Ne­ris“. Po ce­re­mo­ni­jos Kraš­to ap­sau­gos sa­va­no­rių pa­jė­gų ka­riai Ge­di­mi­no kal­ne už­degs lau­žą.

Ren­gi­nio Ge­di­mi­no pi­lies bokš­te Vil­niu­je prog­ra­ma:

Nuo 13.30 val. Ka­ted­ros aikš­tė­je ir Ge­di­mi­no kal­ne mies­tie­čiams bus da­li­ja­mos Lie­tu­vos tris­pal­vės vė­lia­vė­lės.

14.00 val. ei­se­na nuo Ka­ted­ros aikš­tės į Ge­di­mi­no kal­ną.

14.10 val. Lie­tu­vos vė­lia­vos pa­kė­li­mo ce­re­mo­ni­jos pra­džia:

• kal­bės ofi­cia­lūs as­me­nys;

• 2015 m. Ge­di­mi­no bokš­to vė­lia­vos nu­lei­di­mo ir 2016 m. vė­lia­vos iš­kė­li­mo ce­re­mo­ni­ja;

• gie­da­mas Lie­tu­vos Res­pub­li­kos him­nas;

• Gar­bės sar­gy­bos kuo­pos ka­riai at­liks tris iš­kil­min­gas sal­ves;

• cho­ro prog­ra­ma;

• 2015 m. Ge­di­mi­no bokš­to vė­lia­vos per­da­vi­mo no­mi­nuo­tai bend­ruo­me­nei ce­re­mo­ni­ja.

14.50 val. Ce­re­mo­ni­jos pa­bai­ga.

***

Pir­mą kar­tą Lie­tu­vos tris­pal­vę Ge­di­mi­no pi­lies bokš­te su­ple­vė­sa­vo 1919 me­tų sau­sio 1 d. Tą­kart ją iš­kė­lė Lie­tu­vos sa­va­no­rių gru­pė, va­do­vau­ja­ma Vil­niaus mies­to ko­men­dan­to Ka­zio Škir­pos. Pa­kel­ta vė­lia­va bu­vo pa­ly­dė­ta šū­viais, po to sa­va­no­riai su­gie­do­jo Lie­tu­vos him­ną. K. Škir­pos va­do­vau­ja­mą bū­rį su­da­rė du ka­ro val­di­nin­kai Jo­nas Nis­te­lis ir Pe­tras Gu­žas ir ka­rei­viai: Al­bi­nas Rau­ba, Ro­mual­das Mar­ca­lis, Pra­nas Plaus­ka, Jo­nas Nor­vi­la, Mi­kas Sly­vaus­kas, Vin­cas Ste­po­na­vi­čius ir Sta­sys But­kus.

De­ja, pir­mą kar­tą iš­kel­ta Lie­tu­vos tris­pal­vė ple­vė­sa­vo ne­il­gai. 1919 m. sau­sio 6 d. Vil­nių užė­mę bol­še­vi­kai nuo tris­pal­vės nu­plė­šė gel­to­ną ir ža­lią spal­vas, pa­li­kę tik rau­do­ną.

An­trą kar­tą Lie­tu­vos tris­pal­vė su­ple­vė­sa­vo 1920 m. rugp­jū­čio 26 d., kai į Vil­nių su­grį­žo Lie­tu­vos ka­riuo­me­nė. Ta­čiau tų pa­čių me­tų spa­lio 9 d. Vil­nių užg­ro­bė „že­li­govs­ki­nin­kai“ ir lie­tu­viš­ką tris­pal­vė vėl bu­vo nu­plėš­ta.

Tre­čią kar­tą Lie­tu­vos tris­pal­vė iš­kel­ta virš Ge­di­mi­no bokš­to 1939 spa­lio 29 d., Lie­tu­vai at­ga­vus Vil­nių. Pir­ma­jam Lie­tu­vos di­džio­jo ku­ni­gaikš­čio Ge­di­mi­no pės­ti­nin­kų pul­kui bu­vo su­teik­ta di­džiu­lė gar­bė – Ge­di­mi­no pi­lies bokš­te iš­kel­ti Lie­tu­vos vė­lia­vą. Var­pai skam­bė­jo tol, ko šau­dė pa­tran­kos. Po vė­lia­vos pa­ger­bi­mo, gar­bės kuo­pa, pa­li­ku­si prie vė­lia­vos gar­bės sar­gy­bą, nu­li­po nuo kal­no į Ka­ted­ros aikš­tę ir at­sto­jo į bend­rą ri­kiuo­tę. I pės­ti­nin­kų Lie­tu­vos di­džio­jo ku­ni­gaikš­čio Ge­di­mi­no pul­ko va­das pul­ki­nin­kas Leo­nas Gus­tai­tis Vil­niaus rink­ti­nės va­dui at­ra­por­ta­vo: „Pa­kė­liau vė­lia­vą Ge­di­mi­no kal­ne, pa­sta­čiau gar­bės sar­gy­bą ir pa­brė­žiau, kad kol Ge­di­mi­no pul­kas yra Vil­niu­je, tol Tris­pal­vė vė­lia­va čia lais­vai ple­vė­suos“. Ta­čiau ir tuo­met vė­lia­va ne­il­gai ple­vė­sa­vo. Pra­si­dė­jo gū­dūs so­viet­me­čio me­tai be Lie­tu­vos tris­pal­vės.

Ket­vir­tą kar­tą vė­lia­vą Ge­di­mi­no kal­no pi­lies bokš­te 1944 m. ba­lan­džio 5 d. iš­kė­lė Lie­tu­vos vie­ti­nės rink­ti­nės 306-ojo ba­ta­lio­no ka­riai sa­va­no­riai, va­do­vau­ja­mi pul­ki­nin­ko lei­te­nan­to P. Greb­liaus­ko. 1944 m. va­sa­rio 16 d. Lie­tu­vos vie­ti­nės rink­ti­nės va­das ge­ne­ro­las lei­te­nan­tas P. Ple­cha­vi­čius Lie­tu­vos žmo­nes in­for­ma­vo apie lie­tu­viš­ko ko­vi­nio jun­gi­nio for­ma­vi­mą iš lie­tu­vių-sa­va­no­rių, pa­va­din­tą Lie­tu­vos vie­ti­ne rink­ti­ne. 1944 m. ko­vo 20 d. bu­vo su­for­muo­ta Lie­tu­vos vie­ti­nė rink­ti­nė iš 19500 ka­rių sa­va­no­rių ir 2000 ka­riū­nų iš ka­ro mo­kyk­los Ma­ri­jam­po­lė­je. Lie­tu­vos vie­ti­nės rink­ti­nės iš­kel­ta tris­pal­vė ple­vė­sa­vo iki 1944 m. ge­gu­žės 15 d.

Penk­tą kar­tą Lie­tu­vos tris­pal­vė virš Ge­di­mi­no bokš­to iš­kel­ta tik 1988 m. spa­lio 7 d. ir nuo to lai­ko te­bep­le­vė­suo­ja iki šiol.

Pri­si­me­nant ir pa­ger­biant sa­va­no­rių žyg­dar­bį, Lie­tu­vai at­ga­vus ne­prik­lau­so­my­bę, kiek­vie­nais me­tais Ge­di­mi­no kal­no bokš­te ren­gia­ma vė­lia­vos pa­kė­li­mo ce­re­mo­ni­ja.