Saulius Skvernelis: socialdemokratų pasitraukimas nebūtų būtina sąlyga trauktis jų ministrams
„Prog­no­zuo­jant so­cial­de­mo­kra­tų ta­ry­bos spren­di­mą trauk­tis, gal­būt frak­ci­ja Sei­me ga­lė­tų įsi­pa­rei­go­ti rem­ti tei­kia­mus įsta­ty­mų pro­jek­tus ir pa­lai­ky­ti val­dan­čią­ją koa­li­ci­ją iki se­si­jos pa­bai­gos. Toks va­rian­tas ir­gi ga­li­mas“, – sa­ko prem­je­ras Sau­lius Skver­ne­lis, var­din­da­mas įvai­rius sce­na­ri­jus, kas bū­tų, jei so­cial­de­mo­kra­tai ru­de­nį pa­lik­tų koa­li­ci­ją. Tie­sa, so­cial­de­mo­kra­tų de­le­guo­tiems mi­nis­trams jis prie­kaiš­tų ne­tu­ri ir ne­at­me­ta ga­li­my­bės, kad jie ga­lė­tų pra­dė­tus dar­bus tęs­ti. Apie vi­sa tai ir ki­tas po­li­ti­nes ak­tua­li­jas po­kal­bis su mi­nis­tru pir­mi­nin­ku lai­do­je „Dė­me­sio cen­tre“.

– Prem­je­re, jūs ne­ke­ti­na­te lauk­ti, kol so­cial­de­mo­kra­tai apk­laus vi­sus sa­vo sky­rius ir jau at­vi­rai sa­ko­te, kad siū­ly­si­te jiems trauk­tis iš koa­li­ci­jos. Tu­ri­te pla­ną ar lauk­si­te?

– Mes ne­ga­li­me lauk­ti, nes lau­ki­mas reiš­kia, kad kaž­ku­riuo mo­men­tu vy­riau­sy­bė tap­tų ne­sta­bi­li ar net bū­tų pri­vers­ta trauk­tis. Ir dar tuo me­tu, kai pri­imi­nė­ja­mi pa­tys svar­biau­si įsta­ty­mai, biu­dže­to, tęs­ti­niai mo­kes­čių sis­te­mos to­bu­li­ni­mo bei pra­dė­tos tęs­ti­nės re­for­mos. Ko­kią ei­gą ga­li­ma prog­no­zuo­ti, tai čia ne­rei­kia bū­ti la­bai di­de­liu ana­li­ti­ku. Jei iš pir­mi­nių so­cial­de­mo­kra­tų sky­rių apk­lau­sų iš 18 net 14 par­eiš­kė aiš­kią po­zi­ci­ją, o ži­nant, kad ta­ry­bą at­sto­vau­ja sky­rių na­riai, tai ti­kė­ti­na, kad toks spren­di­mas ir bus. Iki rug­sė­jo 10 die­nos rei­kia už­si­ti­krin­ti bent 71 Sei­mo na­rio pa­lai­ky­mą Vy­riau­sy­bės prog­ra­mos tę­si­mui.

– Kal­bė­jau su G. Lands­ber­giu, jo tei­gi­mu jūs pa­sku­ti­nį kar­tą kal­bė­jo­te po bal­sa­vi­mo dėl urė­di­jų re­for­mų ir esa­te su­ta­rę, kad pa­na­šių su­si­ta­ri­mų ga­li bū­ti ir ru­de­nį. Ir tai vis­kas?

– Iš pra­džių aš at­os­to­ga­vau, da­bar Gab­rie­lius at­os­to­gau­ja, tai dar tu­ri­me lai­ko iki rug­sė­jo 10 d. Mes ne­kal­ba­me apie nau­ją koa­li­ci­ją, bet kal­ba­me apie ga­li­my­bę vy­riau­sy­bei ru­dens se­si­jos me­tu už­si­ti­krin­ti dau­gu­mą. Aš to ne­sle­piu, ir kal­bė­siu tiek su G. Lands­ber­giu, prieš po­rą sa­vai­čių kal­bė­jau su R. Ši­ma­šiu­mi, tą pa­tį da­rau bend­rau­da­mas ir su R. Ta­ma­šu­nie­ne, ma­nau, kad tą pa­tį rei­kės da­ry­ti ir su frak­ci­jos „Tvar­ka ir tei­sin­gu­mas“ va­do­vu.

– Kei­čia­te sa­vo po­žiū­rį į „Tvar­ką ir tei­sin­gu­mą“?

– Po­žiū­rio į par­ti­ją ne, bet frak­ci­jo­je yra Sei­mo na­rių, ku­rie yra nau­ji, šio­je ka­den­ci­jo­je pir­mą kar­tą. Bent jau iš­girs­ti jų lū­kes­čius ir no­rus, ko­kius vy­riau­sy­bės dar­bus opo­zi­ci­nės frak­ci­jos ma­ty­tų, kaip re­mia­mus, tai ne­ma­tau nie­ko blo­go. Ly­giai taip pat ir su so­cial­de­mo­kra­tų frak­ci­ja, mes su ab­so­liu­čia dau­gu­ma tu­ri­me nor­ma­lius da­ly­ki­nius san­ty­kius. Šian­dien to taš­ko ne­si­no­ri ir ne­ga­li­me pa­dė­ti, bet tos ten­den­ci­jos yra aki­vaiz­džios, tam ne­rei­kia bū­ti di­de­liu ana­li­ti­ku.

– Ar tarp da­bar­ti­nių so­cial­de­mo­kra­tų mi­nis­trų yra bent vie­nas, ku­rio bū­tų nuo­šir­džiai gai­la, jei jis pa­lik­tų vy­riau­sy­bę?

– Ši­ta Vy­riau­sy­bė for­muo­ta tru­pu­tį ki­to­kiu pri­nci­pu nuo pat pra­džių. Mes kal­bė­jo­me ne apie par­tiš­ku­mą, bet apie pro­fe­sio­na­lu­mą. Šian­dien, kal­bė­da­mas apie vi­sus mi­nis­trus, ga­liu pa­tvir­tin­ti, kad jie tą api­bū­di­ni­mą ati­tin­ka. So­cial­de­mo­kra­tų pa­si­trau­ki­mas ne­bū­tų bū­ti­na są­ly­ga trauk­tis jų de­le­guo­tiems mi­nis­trams. Kal­bu apie vi­sus tris. Ta­čiau, ži­no­ma, rei­kia žiū­rė­ti in­di­vi­dua­liai, jei for­muo­tų­si ki­ta koa­li­ci­ja, tai bū­tų ki­to­kie spren­di­mai. Ne­ži­nau, ir kaip pa­tys mi­nis­trai pa­sielg­tų, apie tai kol kas ne­kal­ba­ma. Kol kas Vy­riau­sy­bė nu­si­tei­ku­si pa­da­ry­ti rei­ka­lin­gus ir ne­po­pu­lia­rius dar­bus, ta­čiau Vy­riau­sy­bė bus nie­ko ver­ta, jei ne­tu­rės pa­lai­ky­mo Sei­me. Da­bar ma­no tiks­las – bent jau ru­dens se­si­jai už­si­ti­krin­ti svar­biau­sių dar­bų pa­lai­ky­mą Sei­me.

– Tai da­bar aiš­ku, kad nie­kas ne­aiš­ku?

– Mes ga­li­me da­ry­ti tik sa­vo iš­va­das. Su­pran­ta­me ir so­cial­de­mo­kra­tų vi­di­nes pro­ce­dū­ras, ma­tyt yra ter­mi­nai ir t. t., bet vals­ty­bei ir Vy­riau­sy­bei nė­ra svei­ka lauk­ti to, ko mes ti­ki­mės, kad bus pa­da­ry­ta. Pra­šo­me pa­sa­ky­ti, ar bent jau ru­dens se­si­jo­je mes dir­ba­me kar­tu. Toks va­rian­tas ir­gi ga­li­mas. Prog­no­zuo­jant ta­ry­bos spren­di­mą trauk­tis, gal­būt frak­ci­ja Sei­me ga­lė­tų įsi­pa­rei­go­ti rem­ti tei­kia­mus įsta­ty­mų pro­jek­tus ir pa­lai­ky­ti val­dan­čią­ją koa­li­ci­ją iki se­si­jos pa­bai­gos. Toks va­rian­tas ir­gi ga­li­mas. Po to gal­būt Sei­mo na­riai, iš­rink­ti so­cial­de­mo­kra­tų, ga­lė­tų pri­imi­nė­ti ki­to­kius spren­di­mus.

– Čia toks jū­sų pa­siū­ly­mas so­cial­de­mo­kra­tams? Pa­lik­ti lai­ko nor­ma­liai su­si­de­rė­ti su ki­to­mis par­ti­jo­mis?

– Jei jų spren­di­mas bū­tų spa­lio ga­le ar vi­du­ry­je, tai na­tū­ra­lu, kad, nors ir ger­bia­me jų spren­di­mą, bet mes no­ri­me par­amos.

Aš to ne­sle­piu, ir kal­bė­siu tiek su G. Lands­ber­giu, prieš po­rą sa­vai­čių kal­bė­jau su R. Ši­ma­šiu­mi, tą pa­tį da­rau bend­rau­da­mas ir su R. Ta­ma­šu­nie­ne.

– Skel­bia­ma, kad po­li­ci­jos re­for­ma yra baig­ta. Skel­bia­mi to­kie es­mi­niai jos re­zul­ta­tai: į bend­rus ko­mi­sa­ria­tus su­jung­ta kri­mi­na­li­nė ir vie­šo­ji po­li­ci­ja; dau­giau par­ei­gū­nų dir­ba gat­vė­se; jau nuo lie­pos pa­di­din­ti at­ly­gi­ni­mai že­miau­sios gran­dies par­ei­gū­nams, per vi­są re­for­mos lai­ko­tar­pį at­si­sa­ky­ta 70 pa­sta­tų vi­so­je Lie­tu­vo­je. Ta­čiau vi­są re­for­mą ly­dė­jo prof­są­jun­gų kri­ti­ka. Esą re­for­ma pa­da­ry­ta sku­bo­tai, „krei­vo­mis ran­ko­mis“, o par­ei­gū­nai da­bar tu­ri di­džiu­lius dar­bo krū­vius be aiš­kių pri­ori­te­tų. O kaip jūs ver­ti­na­te re­for­mos re­zul­ta­tus?

– Man su­nku bū­ti ob­jek­ty­viam. Tai yra ins­ti­tu­ci­ja, ku­ri ga­li bū­ti pa­vyz­džiu, ku­ri da­ry­da­ma, taip, skaus­min­gas ir ne­po­pu­lia­rias struk­tū­ri­nes re­for­mas, pa­sie­kė to, ką iš­var­di­no­te. Kol kas nie­kas ne­ga­li pa­sa­ky­ti, kiek žmo­nių pa­si­trau­kė, kaip kei­tė­si ap­rū­pi­ni­mo klau­si­mai, kaip su­vie­no­din­ti, pa­di­dė­jo krū­viai. Bet fak­tas, kad da­ry­da­ma struk­tū­ri­nes re­for­mas, op­ti­mi­zuo­da­ma tur­tą, ma­žin­da­ma veik­los są­nau­das ji su­ge­bė­jo vi­sa tai pa­da­ry­ti. Vis­gi mi­ni­ma­li al­ga par­ei­gū­nui, ku­ris ne­tu­ri aukš­to­jo iš­si­la­vi­ni­mo, bai­gęs tik pro­fe­si­nę po­li­ci­jos mo­kyk­lą, – 700 eu­rų yra ti­krai šis tas. O vi­du­ri­nei gran­džiai – 850 eu­rų. To­dėl Vy­riau­sy­bė to­kiais at­ve­jais pri­va­lo pri­si­dė­ti ir ska­tin­ti to­kias re­for­mas, ieš­ko­ti pa­pil­do­mo fi­nan­sa­vi­mo ska­ti­nant ki­tas ins­ti­tu­ci­jas taip veik­ti. Taip, ko­mu­ni­ka­vi­mo prob­le­mos bend­ruo­me­nės vi­du­je ma­tė­si. Daug kas ne­sup­ra­to re­for­mos tiks­lų, daug kas ne­no­rė­jo, ki­ti bu­vo ne­pa­ten­kin­ti dėl krū­vio. Taip, krū­viai bu­vo ti­krai iš­ba­lan­suo­ti. Vie­nuo­se ko­mi­sa­ria­tuo­se bu­vo ke­lios by­los pas ty­rė­ją, ki­tuo­se – ke­lias­de­šimt, bu­vo griež­tas hie­rar­chi­nis su­skirs­ty­mas. Bu­vo tie­siog pa­sa­ko­ma, kad jei ne­sup­ran­ta­te re­for­mos tiks­lų, tai du­rys štai ten, iš­ei­ti­nė ga­ran­tuo­ta, ga­li­te ei­ti.

– Su­pran­tu, kad jums skun­dė­si jū­sų bu­vę pa­val­di­niai?

– Ne tik pa­val­di­niai, mes tą gir­dė­jo­me ir iš par­ei­gū­nų, ir iš sa­vi­val­dos at­sto­vų. Pats tas vaiz­das, ma­tant sa­vait­ga­lį ko­mi­sa­ria­tus, kur lan­gi­nės nu­leis­tos, bet tai ga­ran­ta­vo dau­giau žmo­nių dir­ban­čių gat­vė­je. Klau­si­mas, ar tie pa­tru­liuo­jan­tys par­ei­gū­nai ga­li at­lik­ti tas funk­ci­jas, ku­rios nu­ma­ty­tos, tai, ma­tyt, iki ga­lo dar ne. Par­ei­gū­nai skun­dė­si, kad bu­vo rei­ka­lin­gas pe­rei­na­mas mo­ky­mų lai­ko­tar­pis, nors po­li­ci­ja į tai, kiek ži­nau, in­ves­ta­vo pa­kan­ka­mai. Taip, kad fak­tas, jog re­for­ma pa­da­ry­ta, nė­ra taip, kad ma­ty­tu­me ženk­lų kri­mi­no­ge­ni­nės si­tua­ci­jos pa­blo­gė­ji­mą, o ver­ti­ni­mą da­bar da­ro vi­daus rei­ka­lų mi­nis­te­ri­ja ir bus pri­im­ti spren­di­mai. Bet es­mi­nis da­ly­kas, ką par­odė re­for­ma yra tas, kad da­rant po­ky­čius spren­džia­si ap­rū­pi­ni­mo klau­si­mai, nau­ja tech­ni­ka ir t. t.

– Ir pa­ti ins­ti­tu­ci­ja sa­ve re­for­ma­vo, ne­sant ypa­tin­go pa­lai­ky­mo iš vir­šaus, švel­niai ta­riant.

– Pra­dė­ta bu­vo su ypa­tin­gu pa­lai­ky­mu ir pa­spir­tis bu­vo di­džiu­lė.

– Kal­bu apie tai, kad VRM mi­nis­tras bu­vo net pri­stab­dęs re­for­mą.

– Mi­nis­tras pri­va­lė­jo rea­guo­ti ir pri­stab­dy­ti. Ir ta pa­uzė taip pat da­vė re­zul­ta­tą, ka­dan­gi par­ei­gū­nai kė­lė pa­pil­do­mus klau­si­mus. Jūs mums ke­lia­te pa­pil­do­mas funk­ci­jas, kad įvy­kio vie­to­je tu­ri­me pa­da­ry­ti vis­ką nuo A iki Ž, bet tam rei­ka­lin­ga ir spe­cia­li tech­ni­ka, trans­por­tas, spe­cia­lio­ji eki­pi­ruo­tė ir t.t. No­rint duo­ti nau­jas funk­ci­jas, tu­ri ir ap­rū­pin­ti. Bet tai bu­vo da­ro­ma ly­giag­re­čiai. Aš jau ne­kal­bu apie bend­rų­jų funk­ci­jų kon­so­li­da­vi­mą. Vie­na bu­hal­te­ri­ja, vie­nas ma­te­ria­li­nis ap­rū­pi­ni­mas. Tai yra žings­nis į tą bend­rą kon­so­li­da­vi­mą. Ir an­tras, ne­iš­ven­gia­mas VRM sis­te­mai žings­nis, tai kad VRM tu­ri tap­ti vie­nin­te­liu asig­na­vi­mų val­dy­to­ju, kad ga­lė­tų ra­cio­na­liai spręs­ti vi­sos sis­te­mos fi­nan­sa­vi­mo, ap­rū­pi­ni­mo ir struk­tū­ri­nių re­for­mų klau­si­mus.

– Pra­ėju­sią sa­vai­tę bu­vo­te su­si­ti­kęs su pe­da­go­gais. Ta­čiau pa­na­šu, kad po su­si­ti­ki­mo pe­da­go­gams ki­lo dau­giau klau­si­mų, nei jie ga­vo at­sa­ky­mų. Pa­grin­di­nis klau­si­mas – ką reiš­kia di­des­ni at­ly­gi­ni­mai, kai bus ge­res­ni mo­ki­nių mo­ky­mo­si re­zul­ta­tai?

– Čia pa­im­ta da­lis min­ties ir ne­pa­sa­ky­ta kas bu­vo kal­ba­ma. Tie­siog su mo­ky­to­jų prof­są­jun­go­mis mes pa­kan­ka­mai at­vi­rai kal­bė­jo­me. Jie pa­tys skun­dė­si, kad blo­gi mo­ki­nių pa­sie­ki­mai. Dėl to bu­vo pa­sa­ky­ta, kad rei­kia da­ry­ti struk­tū­ri­nes re­for­mas, kal­bė­ti apie ki­tą dar­bo ap­mo­kė­ji­mo sis­te­mą, įves­ti va­di­na­mą­jį eta­ti­nį ap­mo­kė­ji­mą. Taip pat at­si­sa­ky­ti mo­ki­nio krep­še­lio, pe­rei­ti prie kla­sių komp­lek­tų fi­nan­sa­vi­mo, kal­bė­ti apie pa­tį tink­lą ir ko­ky­bę. Ta­da, spren­džiant vi­sus iš­var­din­tus klau­si­mus, ga­li­ma gal­vo­ti apie pa­pil­do­mas in­jek­ci­jas į sis­te­mą. Da­bar, kol sis­te­ma ne­to­bu­la, pa­sa­ko­ma, kad jūs ki­tais me­tais mums skir­ki­te 200 mln. iš kur no­ri­te. Ta in­ves­ti­ci­ja yra su­nkiai įsi­vaiz­duo­ja­ma, ži­nant ga­li­my­bes.

Prog­no­zuo­jant ta­ry­bos spren­di­mą trauk­tis, gal­būt frak­ci­ja Sei­me ga­lė­tų įsi­pa­rei­go­ti rem­ti tei­kia­mus įsta­ty­mų pro­jek­tus ir pa­lai­ky­ti val­dan­čią­ją koa­li­ci­ją iki se­si­jos pa­bai­gos.

Ki­ta ver­tus, į ne­efek­ty­viai vei­kian­čią sis­te­mą ne­si­no­ri pa­pil­do­mai in­ves­tuo­ti. Bet ti­krai nie­kas ne­sa­ko, kad mo­ky­to­jo pro­fe­si­jos pres­ti­žo di­di­ni­mas ne­rei­ka­lin­gas, kad ne­rei­kia kel­ti jų kom­pe­ten­ci­jų ar įves­ti nor­ma­laus eta­ti­nio ap­mo­kė­ji­mo. Mums rei­kia ap­sisp­ręs­ti, kiek mo­ky­to­jų rei­kia ir ta­da, ly­giag­re­čiai da­rant struk­tū­ri­nes re­for­mas, ti­kė­tis pa­pil­do­mo fi­nan­sa­vi­mo. Struk­tū­ri­nė­je re­for­mo­je mes tuos žings­nius da­ro­me, fi­nan­sų mi­nis­tras jau dar­bą pa­da­rė. Jei tai bū­tų pri­pa­žin­ta, kaip struk­tū­ri­nė re­for­ma, taip, mes ga­lė­tu­me tas pa­pil­do­mas iš­lai­das di­din­ti ir mū­sų ne­ri­bo­tų fis­ka­li­nės draus­mės tai­syk­lės. Bet tai ir­gi ne­pa­si­da­ro per du mė­ne­sius. O no­rint įro­dy­ti, kad struk­tū­ri­nė re­for­ma yra re­for­ma, rei­kia pa­de­mons­truo­ti, ko­kie bus re­zul­ta­tai. Ar mus ten­ki­na ta si­tua­ci­ja, ko­kia da­bar yra, o aki­vaiz­du, kad ne, ta­da mes tu­ri­me kri­te­ri­jus, kad įgy­ven­di­nus re­for­mą bus pa­siek­ti to­kie ko­ky­biš­ki re­zul­ta­tai.

– Pri­sta­ty­ti vals­ty­bės re­for­mos es­mi­niai pri­nci­pai. Bet štai ke­le­tas kon­kre­čių da­ly­kų iš da­bar­ties. Pa­skelb­tas kon­kur­sas į Ka­lė­ji­mų de­par­ta­men­to va­do­vo par­ei­gas. Jį lai­mė­jo bu­vęs de­par­ta­men­to va­do­vas, bu­vęs jū­sų vi­ce­mi­nis­tras Ar­tū­ras Nor­ke­vi­čius, bet jis į šias par­ei­gas ne­ski­ria­mas. Ko­dėl?

– Tai kau­si­mas tei­sin­gu­mo mi­nis­trei.

– Ar ti­krai ne jums?

– Ti­krai ne man, tai yra mi­nis­trės po­zi­ci­ja. Aš ly­giai taip pa­sa­kiau, kad kiek­vie­nas iš pre­ten­den­tų tu­ri tei­sę da­ly­vau­ti kon­kur­se.

– Ne jūs nu­ro­dė­te mi­nis­trei ne­skir­ti ši­to as­mens, nes jis bu­vo jū­sų vi­ce­mi­nis­tras?

– Aš ne­ga­liu sa­ky­ti, kad žmo­gus bu­vęs vi­ce­mi­nis­tru ne­ga­lė­tų bū­ti ski­ria­mas. Toks yra žmo­nių pa­si­rin­ki­mas, ver­ti­nant sa­vo fi­nan­si­nius įsi­pa­rei­go­ji­mus ar po­li­ti­nė at­ei­tį ar dar kaž­ką.

– Bet jam šis spren­di­mas at­si­rū­go?

– Ne­ma­nau. Tai klau­si­mai su­si­ję su pa­ties kon­kur­so ei­ga. Ir dar vie­nas da­ly­kas, tai, kad bu­vo ver­ti­na­mi to lai­ko­tar­pio pa­ti­kri­ni­mai Ka­lė­ji­mų de­par­ta­men­te, kur bu­vo nu­sta­ty­ti tie pa­tys es­mi­niai sis­te­mi­niai trū­ku­mai. Tai­gi mi­nis­trė pri­ėmė spren­di­mą, kad tai žmo­gus, ku­ris ne­ga­lės to pro­ver­žio pa­da­ry­ti, kal­bant apie la­bai svar­bią šią baus­mių vyk­dy­mo sis­te­mą. Ne­no­riu įžeis­ti tų par­ei­gū­nų, ku­rie dir­ba. Mes net ne­įsi­vaiz­duo­ja­me, ko­kio­mis są­ly­go­mis dir­ba pri­žiū­rė­to­jai, ge­riau­sia bū­tų pa­ma­ty­ti eks­kur­si­jo­se. Tai yra tra­ge­di­ja. Be to, ką mes ma­to­me to­je sis­te­mo­je, tai ir bu­hal­te­rė su ant­pe­čiais ir ūki­nin­kai bei per­so­na­las su ant­pe­čiais, kur vi­si sta­tu­ti­niai par­ei­gū­nai su di­džiu­liu so­cia­li­nių ga­ran­ti­jų pa­ke­tu ir iš­lai­ky­mu, jau ne­kal­bant apie vi­du­je esan­čią si­tua­ci­ją, kri­mi­no­ge­ni­nę si­tua­ci­ją, su­bkul­tū­rą. Čia ne tai, kad dras­tiš­ki, chi­rur­gi­niai po­ky­čiai. Mi­nis­trė, ma­tyt, pri­ėmė ar­gu­men­tuo­tą spren­di­mą. Tai ne­bu­vo ma­no nei po­li­ti­nis, nei as­me­ni­nis spren­di­mas.

– Ki­tas kon­kur­sas. Vals­ty­bi­nis tu­riz­mo de­par­ta­men­tas prie Ūkio mi­nis­te­ri­jos nuo pa­va­sa­rio ne­ran­da tin­ka­mo va­do­vo. Da­bar an­trą­kart pa­skelb­tas kon­kur­sas, tik rei­ka­la­vi­mai di­rek­to­riaus par­ei­goms su­ma­žin­ti iki vie­ne­rių me­tų va­do­va­vi­mo pa­tir­ties. Por­ta­las 15min.lt ke­lia ver­si­ją, kad kon­kur­so są­ly­gos ruo­šia­mos kon­kre­čiam žmo­gui – da­bar­ti­nei Ūkio mi­nis­te­ri­jos dar­buo­to­jai Eg­lei Kudz­ma­nie­nei, ku­rios vy­ras pa­ta­ri­nė­ja Sei­mo pir­mi­nin­kui Vik­to­rui Pra­nckie­čiui. Vals­ty­bės tar­ny­bos de­par­ta­men­tas prieš­ta­ra­vo to­kioms są­ly­goms, bet to ne­pai­sy­ta. Ne­atro­do, kaip skaid­ri veik­la?

– Jei yra tai, ką jūs sa­ko­te ir yra pa­grin­dai kaž­ko­kioms abe­jo­nėms, tai tas kon­kur­sas ti­krai ne­ga­li įvyk­ti. Tu­ri­me bend­rą in­for­ma­ci­ją, tie­siog pir­mas kon­kur­sas ne­įvy­ko, pre­ten­den­tai ne­su­ge­bė­jo per­ženg­ti mi­ni­mu­mo kar­te­lės ir ar­gu­men­tuo­ja­ma, kad dėl to bu­vo su­švel­nin­ti rei­ka­la­vi­mai. Jei bus bet ko­kios in­di­ka­ci­jos, kad kaž­kam yra pa­da­ry­ta, tai vie­na­reikš­miš­kai bus ma­no po­li­ti­nis įsi­ki­ši­mas. Jei rei­kės da­ly­vau­ti ir at­ran­kos ko­mi­si­jos veik­lo­je, ti­krai pa­si­žiū­rė­si­me, kad ne­bū­tų jo­kių są­sa­jų, kad kaž­kam pa­ža­dė­tas pos­tas.

– Vals­ty­bės tar­ny­bos re­for­mo­je siū­lo­te di­de­lį pa­ke­tą prie­mo­nių. Jū­sų nuo­mo­ne, ko­kie es­mi­niai punk­tai?

– De­po­li­ti­za­vi­mas, pro­fe­sio­na­lu­mas, mo­ty­va­ci­jos ska­ti­ni­mas, dir­ban­čių žmo­nių ir sie­kian­čių re­zul­ta­to at­ly­gi­ni­mų kė­li­mas, skaid­ri ir ne­ša­liš­ka at­ran­ka, ka­den­ci­jų įve­di­mas. Ir dar vie­nas es­mi­nis da­ly­kas, tai tie žmo­nės, ku­rie šian­dien yra vals­ty­bės tar­nau­to­jai ir ne­vyk­do ar­ba ne­at­lie­ka vie­šo­jo ad­mi­nis­tra­vi­mo funk­ci­jų ir kas at­lie­ka vi­daus ad­mi­nis­tra­vi­mo funk­ci­jas, pa­gal­bi­nes funk­ci­jas, ne­ga­li to­kio sta­tu­so tu­rė­ti.

– Vals­ty­bės tar­nau­to­jų da­bar yra dau­giau nei 52 tūkst., po re­for­mos lik­tų apie 20 tūkst. tik dėl to, kad tų 30 tūkst. par­ei­gos yra per že­mos bū­ti vals­ty­bės tar­nau­to­jais?

– Tie­siog yra at­lie­ka­mos ki­to­kios funk­ci­jos. Da­lis ta­me skai­čiu­je yra sta­tu­ti­nių tar­nau­to­jų, ku­riems veik­lą reg­la­men­tuo­ja sta­tu­tas. Bet es­mi­niai da­ly­kai yra iš­gry­nin­ti. Tie, kas tą sta­tu­są ti­krai tu­ri tu­rė­ti ir rei­kia leis­ti žmo­nėms mo­ty­vuo­ti juos dirb­ti, siek­ti re­zul­ta­to. Rei­kia pa­keis­ti tą ste­reo­ti­pą, kad jie nie­ko ne­vei­kia, tik ka­vą ge­ria. To­kių yra, bet ne­tu­rė­tų bū­ti. Nuo 2009 m. tiems žmo­nėms ne­kel­ti at­ly­gi­ni­mai. Bet ma­no pa­sa­ky­mas pri­nci­pi­nis, at­ly­gi­ni­mai – iš struk­tū­ri­nės re­for­mos pa­da­ry­mo.