Saulius Skvernelis: projektas bus patobulintas ir nebus visiško išviešinimo
Vals­ty­bės sau­gu­mo de­par­ta­men­to (VSD) su­kri­ti­kuo­tos pa­tai­sos dėl pri­si­pa­ži­nu­sių KGB agen­tų vie­ši­ni­mo bus ko­re­guo­ja­mos, tvir­ti­na prem­je­ras Sau­lius Skver­ne­lis.

„Šitas projektas tikrai yra tobulintinas ir bus tobulinamas. (Seimo narys Vytautas) Bakas yra užregistravęs labai logišką pataisą, kad būtų aiškiai apibrėžti žmonės, kurie šiuo metu dalyvauja aktyvioj politikoj – Seimo nariai, Vyriausybės nariai, merai, Europos Parlamento nariai. Tokie politikai, kurie eina į rinkimus, visuomenė turi žinoti, kokia buvo jų praeitis“, – BNS sakė S. Skvernelis.

Seime ketvirtadienį po pateikimo pritarė Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos iniciatyvai paviešinti valstybės pažadėtą saugoti paslaptį – savo noru prisipažinusių buvusių KGB bendradarbių pavardes.

VSD teigia, kad prisipažinusių buvusių KGB bendradarbių paviešinimas sukeltų didelę grėsmę Lietuvos saugumui ir atvertų kelia Rusijos šantažui.

Premjeras sutinka su VSD vertinimu ir garantuoja, kad esama projekto versija tikrai nebus priimta.

„Jeigu būtų priimtas tokios redakcijos įstatymas, tikrai taip, aš sutinku su departamento pozicija ir tom grėsmėm, bet tikrai projektas bus patobulintas ir nebus visiško išviešinimo. Toks projektas tikrai nesulauks palaikymo priėmimo stadijoj“, – sakė S. Skvernelis.

VSD atstovės Aurelijos Katkuvienės teigimu, šiuo metu Rusija turi didžiąją dalį archyvų, bet nežino, kurie žmonės yra prisipažinę, tad įstatymo priėmimas atvertų galimybę Maskvai bandyti šantažuoti neprisipažinusius KGB bendradarbius.

Be to, anot A. Katkuvienės, valstybei prisipažinę buvę KGB bendradarbiai yra instruktuoti, kaip apsisaugoti nuo galimų įtakų.

Šiemet kovą paskelbtoje Lietuvos žvalgybos institucijų ataskaitoje rašoma, kad Rusijos žvalgybos tarnybos, verbuodamos Lietuvos piliečius, vis dar naudojasi Rusijos archyvuose esančia įslaptinta informacija apie buvusius KGB agentus Lietuvoje.

Per pirmąją stadiją pritaręs projektui dėl KGB agentų, Seimas prie jo grįš po svarstymo komitetuose, rudens sesijoje.

Pagal Lenkų rinkimų akcijos projektą, būtų paviešintos prisipažinusių ir dabar valstybės paslaptimi laikomų buvusių KGB bendradarbių pavardės. Siūloma tuos duomenis išslaptinti nuo 2019 metų sausio 1 dienos.

Dabar ši informacija įslaptinta 75 metams, prisipažinusiems asmenims valstybė buvo garantavusi, kad jų pavardės nebus paviešintos. Neprisipažinusius buvusius slaptus KGB agentus, remdamasi archyviniais duomenimis, išaiškino Liustracijos komisija ir paskelbė jų pavardes viešai.

„Valstiečiai“ registravo siūlymą, kad viešinami būtų tik su KGB bendradarbiavę politikai.

Šiuo metu įstatymas numato, kad viešinama, jei su KGB bendradarbiavo prezidentas, Seimo ir savivaldybių tarybų nariai, ministrai, teisėjai ir prokurorai, taip pat kandidatai į šias pareigas. Pagal „valstiečių“ siūlymą, prie šio sąrašo būtų pridėti merai ir Europos Parlamento nariai.

2000 metais įsigaliojęs įstatymas buvusiems KGB ir kitų sovietinių specialiųjų tarnybų darbuotojams bei slaptiems bendradarbiams leido prisipažinti ir registruotis specialioje komisijoje, įslaptinant duomenis. Nuslėpusiesiems savo KGB praeitį grėsė paviešinimas ir kai kurie profesinės veiklos apribojimai.

Galimybė prisipažinti buvo ir anksčiau, 1991–1992 metais, Aukščiausiosios Tarybos laikinajai komisijai.

Paskelbus savanoriško prisipažinimo terminą, Liustracijos komisijai apie bendradarbiavimą su slaptosiomis SSRS tarnybomis prisipažino 1589 asmenys.

Remiantis išlikusia KGB dokumentine medžiaga daroma prielaida, kad 1940–1991 metais su LTSR KGB slapta bendradarbiavo apie 118 tūkst. asmenų.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras sausį baigė skelbti penkerius metus palaipsniui viešintus agentų archyvinių asmens bylų registracijos žurnalo duomenis.

Istorikų teigimu, dalis KGB archyvų dokumentų Lietuvoje galėjo būti sunaikinta, nemaža dalis – išvežta į Rusiją.