Saulius Skvernelis neleis didinti maisto kainų
Prem­je­ras Sau­lius Skver­ne­lis, at­sa­ky­da­mas į vers­li­nin­kų užuo­mi­nas apie ga­li­mą mais­to pro­duk­tų bran­gi­mą, pers­pė­jo apie at­sa­ko­muo­sius val­džios veiks­mus.

Pasak premjero, pastarosiomis dienomis kai kurie verslo atstovai prabilo apie drastiškai didėsiančias maisto produktų kainas. Teigiama, kad brangs miltai, duona, mėsa, paukštiena, kiaušiniai. Esą to priežastis – brangstančios žaliavos, grūdai ir kitos.

„Tokiais atvejais norisi paklausti: o kodėl tuomet, kai žaliavų kainos pasiekia žemumas, jūs ne tik kad nekalbate, bet net nepagalvojate apie produkto kainos mažinimą? Ir kodėl, pavyzdžiui, nematome jokio drastiško pieno produktų kainų mažėjimo, nors pieno gamintojams mokama tikrai juokinga kaina už žaliavą?“ – savo paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“ klausia Vyriausybės vadovas.

Jis apgailestauja, kad dalis verslo atstovų Lietuvoje padidėjusius kaštus vis dar linkę permesti ant vartotojų pečių, amortizuoti visais kitais įmanomais būdais – tik ne savo pelno sąskaita. „Gaila, kad pelnui augant irgi ne kiekvienas linkęs juo dalintis su savo darbuotojais. Ne kartą sakiau ir pakartosiu: Vyriausybė vertina ir palaiko socialinį dialogą su visomis verslo grupėmis. Tačiau dialogas – tai visų pirma argumentų girdėjimas ir abipusis supratimas, galiausiai bendros pastangos ieškant ir randant socialiai atsakingus sprendimus.

Principas galioja ir šiuo atveju. Na, o jei supratimo, dialogo ir bendrų sprendimų nebus, Vyriausybė išnaudos visas įstatymais suteiktas teises ir galias. Prireikus būsime priversti ieškoti ir nestandartinių būdų apginti visuomenės ir vartotojų interesus.

Ypač tais atvejais, kai kalbame apie būtiniausius maisto produktus ir paslaugas. Tik primenu, kad valstybėje veikia daug priežiūros bei kontrolės institucijų, kurios privalo ne tik stebėti, bet ir proaktyviai veikti“, – perspėja premjeras.

Premjeras įsitikinęs, kad dalis verslininkų elgiasi nesąžiningai, kai dėl augančių žaliavų kainų ketina branginti produktus, bet pingant žaliavoms, prekių nepigina.

„Nebe pirmą kartą matome, kada atsiranda įvairiausios įtampos rinkose, ar tai būtų žaliavų kainų svyravimas – visuomet prevenciškai iš karto visuomenei pareiškiama, kad, na, būsime priversti didinti kainas ir aišku, kaip taisyklė, visą laiką sakoma, kad šita našta guls ant vartotojų pečių. (...) Galbūt padorumą nugvelbia godumas, jisai turi tam tikras ribas. Valstybė turi daug kontrolės, priežiūros reguliavimo institucijų, kurios privalo dirbti ir proaktyviai reaguoti“, – kalbėjo premjeras.

Anot jo, Vyriausybė siekia dialogo su visomis verslo grupėmis, bet jeigu „supratimo, dialogo ir bendrų sprendimų nebus, Vyriausybė išnaudos visas įstatymais suteiktas teises ir galias“.

„Prireikus būsime priversti ieškoti ir nestandartinių būdų apginti visuomenės ir vartotojų interesus. Ypač tais atvejais, kai kalbame apie būtiniausius maisto produktus ir paslaugas“, – BNS teigė premjeras.

Pažabos prekybos centrų apetitą

Premjerui prakalbus apie numatomas diskusijas su verslininkais ir socialiniais partneriais, kaip neleisti smarkiai didinti maisto ir paslaugų kainų, jo patarėjas sako, kad apie kainų reguliavimą nekalbama. Anot Skirmanto Malinausko, pirmiausia norima pažaboti prekybos centrų apetitą, kalbama ir apie galimą valstybės dalyvavimą kai kuriuose versluose.

S. Malinauskas BNS sakė, jog Vyriausybės pasiūlymai bus pristatyti artimiausiu metu. Jo teigimu, kad rizika dėl maisto ir paslaugų kainų galimo staigaus augimo atsirado, dar Seimo pavasario sesijoje priimant mokesčių reformą.

„Mes matėme labai aiškias rizikas, kad tos liekančios pajamos (dėl mokesčių pertvarkos didėsiančios žmonių pajamos – BNS) turėtų didinti perkamąją galią ir skatinti vidaus vartojimą, bet jeigu bus taip, kai būdavo ne kartą Lietuvos istorijoje nesuvaldytos kainos, tai labai daug šansų, kad didžiąją dalį šių pinigų per išaugusias pelno maržas pasiims prekybos centrai“, – kalbėjo S. Malinauskas.

„Svarstoma iš tikrųjų, kokiomis priemonėmis būtų galima visa tai suvaldyti, tai yra prekybos centrų apetitus. Iš karto sakau, kad tai tikrai nėra joks valstybinis kainų reguliavimas“, – tvirtino jis.

S. Malinauskas kalbėjo, kad būsimos priemonės jau beveik suderintos, tačiau jų neatskleidė.

„Kelios kryptys jau dabar aiškios. Iš tikrųjų darome analizę ir renkame duomenis dėl kainų dinamikos, kiek tai koreliuoja su objektyviais veiksniais kaip žaliavų kainos. Ar nėra taip, kad augant žaliavoms kainos auga greitai ir daug, o žaliavoms pingant, to pigimo staigaus ir greito nėra“, – kalbėjo premjero patarėjas.

Jis pridūrė, kad Vyriausybė žiūrės, ar priežiūros institucijos turi pakankamai įrankių, be to, kai kuriuose versluose galbūt galėtų veikti valstybė.

„Dar vienas dalykas, apie ką svarstoma, tai pasižiūrėti į ne kainos reguliavimą, bet bendrai į valstybės dalyvavimą tam tikruose sektoriuose, kur iki šiol dalyvavo tik privatus verslas“, – sakė S. Malinauskas.

Žiniasklaida skelbia, kad sausra brangina grūdus, dėl to kai kurie gamintojai jau svarsto kelti maisto produktų kainas. Tačiau grūdų augintojai ir žemės ūkio ministras tvirtina, kad grūdų kainos dalis duonos ir kitų produktų kainoje nedidelė, todėl kainos, jei ir didės, tai nedaug.