Saulius Skvernelis grasina atimti paramą žiniasklaidai
Spren­di­mus, ku­riais mo­kes­čių mo­kė­to­jų pi­ni­gais re­mia­mos pri­va­čios bend­ro­vės, rei­kia ati­džiai įver­tin­ti, apie ne­at­ly­gin­ti­ną Re­gis­trų cen­to duo­me­nų tei­ki­mą žur­na­lis­tams sa­ko prem­je­ras Sau­lius Skver­ne­lis.

„Suprantu, kodėl mano pasisakymas, kad žiniasklaida taip pat yra ir verslas, kuris neša pelną savininkams, sukėlė tokią reakciją. Nepaisant to, galiu viešai pakartoti kiekvieną žodį, kurį sakiau Vyriausybės pasitarime. Visada būtina atidžiai įvertinti sprendimus, kuriais mokesčių mokėtojų pinigais remiamos privačios bendrovės. Žiniasklaidos – taip pat“, – pirmadienį feisbuke paskelbė Vyriausybės vadovas.

Ar tų pinigų nebūtų verta panaudoti kitaip – pavyzdžiui, remti skurdžiausiai gyvenančias šeimas, kurių tragedijos neretai ir atsiduria žiniasklaidos dėmesio centre?

„Minėtame pasitarime svarstytas klausimas dėl Registrų centro duomenų teikimo žurnalistams. Atidėjus klausimą, žurnalistai pareikalavo pateikti pasitarimo garso įrašą, bet Vyriausybėje jis buvo sunaikintas.

Registrų centras rugsėjo 14 dieną nutraukė daugelį metų galiojusią praktiką pagal žurnalistų užklausas neatlygintinai pateikti registrų duomenis. Žurnalistų bendruomenė pareiškė, kad taip nepagrįstai apribota žiniasklaidos laisvė gauti informaciją iš valstybės.

Įraše feisbuke premjeras pažymi, kad sprendimas dėl nemokamo informacijos teikimo žiniasklaidai jau priimtas, bet kartu užsiminė, kad „ir dabar Vyriausybė rengia sprendimus, kurie gali nepatikti labai įtakingoms grupėms, valdančioms didelius pinigus, kurie skiriami žiniasklaidai“.

„Suprantu, kad žiniasklaida turi ir misiją – informuoti, šviesti, aiškintis. Norėtųsi, kad tai visada vyktų objektyviai, nešališkai, paisant visuomenės intereso. Deja, tiek teisėsaugos institucijų, tiek parlamentiniai tyrimai rodo, kad dalis žiniasklaidos priemonių gali tapti įrankiais įtakos grupių rankose, kad mokesčių mokėtojų pinigai gali būti leidžiami neefektyviai ar tiesiog išsidalijami „savų ratelyje“, kad bet koks kalbėjimas apie didesnį skaidrumą šioje srityje sulaukia reakcijos – „jūs norite varžyti žiniasklaidos laisvę“, – teigia premjeras.

Jis sako neturėjęs tikslų kėsintis į žodžio laisvę, bet teigia, kad „verta pakalbėti ir apie dešimtis milijonų eurų, kuriuos kasmet iš valstybės institucijų gauna žiniasklaidos priemonės“.

„Ar tų pinigų nebūtų verta panaudoti kitaip – pavyzdžiui, remti skurdžiausiai gyvenančias šeimas, kurių tragedijos neretai ir atsiduria žiniasklaidos dėmesio centre?“ – retoriškai klausia premjeras.

Kalbėdamas apie sunaikintą Vyriausybės pasitarimo įrašą S. Skvernelis teigia, kad „visų Vyriausybėje vykstančių neviešų darbinių pasitarimų dalyvių teisė kalbėti neviešai bus ir toliau gerbiama“.

„Garso įrašus tvarko Vyriausybės kanceliarija, laikomasi įstatymų ir nusistovėjusios praktikos. Jei manoma, kad tai pažeidžia teisės aktus, yra teisinis kelias tokiems ginčams spręsti. Tai gali išaiškinti teismai, kurių galutiniai ir neskundžiami sprendimai bus gerbiami bei vykdomi“, – sakoma premjero įraše.

Dėl sunaikinto Vyriausybės pasitarimo įrašo opozicijos atstovai premjerą antradienį kviečia aiškintis Seime.