Sauliaus Skvernelio praeitis: didvyris ar pažeidėjas?
Pa­si­ša­li­ni­mas iš pos­to, pa­si­nau­do­ji­mas tar­ny­bi­ne pa­dė­ti­mi, eis­mo tai­syk­lių ne­pai­sy­mas ir grės­mės ki­tiems eis­mo da­ly­viams su­kė­li­mas – vi­su tuo ga­li­ma ap­kal­tin­ti prem­je­rą Sau­lių Skver­ne­lį. Ki­ta ver­tus, vi­są tai jis da­rė dar gū­džiais 1997 m. ir, pa­sak jo bu­vu­sio ko­le­gos, kad iš­gel­bė­tų pa­sta­ro­jo vie­ne­rių me­tu­kų du­krą. 

Policijos pareigūnas Vaidas Giršvildas „Facebook“ paskelbė istoriją, kaip prieš keletą dešimtmečių jis su kolega tarnybiniu automobiliu, įjungę švyturėlius, gabeno savo dukrą į ligoninę, kai mergaitei reikėjo skubios pagalbos. Jis teigė, kad šiais laikais „už tokį demaršą mums greičiausiai būtų reikalų, bet tada, 97-aisiais, kažkaip ne tas buvo galvoje“.

„Dar ne vienerius metus po to, matydama gatve važiuojantį policijos automobilį su švyturėliais, mano dukra sakydavo: „žiūrėk, dėdė Saulius nuvažiavo...“, – pasakojo pareigūnas. Ir teigė, kad dabar, kai „senas draugas, Saulius Skvernelis“ pradėjo savo prezidentinę kampaniją, asmeniškai jį palaikys.

„Demaršas“ ir „Mokykimės vairuoti saugiai“

Policijos departamento Viešosios policijos valdymo Ekstremalių situacijų ir patrulių poskyrio vyriausiasis tyrėjas Vaidas Giršvildas socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė „tikrą ir nesumeluotą“ istoriją, įvykusią 1997 metais.

Šiandien už tokį demaršą mums greičiausiai būtų reikalų, bet tada, 97-aisiais, kažkaip ne tas buvo galvoje

„Vieną ankstyvo pavasario naktį, Vilniaus rajone, Minsko plente, netoli Medininkų, kartu su kelių policijos pareigūnais dirbo ir du Lietuvos policijos akademijos karininkai. Vienu iš jų buvau aš. Tuo metu mano dukrai neseniai buvo suėję vieneri metai ir žmona su ja buvo namuose, Vilniuje. Dar prieš pusiaunaktį sulaukiau skambučio, kad dukrai į nosį pateko svetimkūnis, ji verkia, dūsta ir labai sunkiai kvėpuoja. Žmona skambino greitajai, bet jai buvo pasakyta, kad greitai niekas neatvažiuos, reikia nuraminti vaiką ir bandyti vežti į ligoninę patiems, nes bus greičiau. Nenuostabu – už lango 97-ieji. Mūsų automobilis buvo paliktas prie mano darbovietės, kitame miesto gale, o turėti antrą automobilį tais laikais tikrai ne kiekviena šeima galėjo sau leisti. O dukrai su kiekviena akimirka darėsi vis blogiau. Tada mes dviese su porininku tik susižvalgėme, viską metėme, palikome postą ir pasileidome į Vilnių. Šiandien už tokį demaršą mums greičiausiai būtų reikalų, bet tada, 97-aisiais, kažkaip ne tas buvo galvoje“, – rašė policijos pareigūnas.

V. Giršvildas teigė, jog šiandien supranta, kad tada jam labiausiai rūpėjo dukra, ir svarstė, kam to reikėjo kolegai porininkui, kas jam iš to.

„Jis turėjo visišką pasirinkimo laisvę, bet sprendimą priėmė akimirksniu – sėdo į tarnybinį automobilį už vairo, įsijungė „diskoteką“ ir gazas-dugnas. Mes ne važiavome, mes skridome. Porą kartų posūkyje kilo nuo asfalto ratai. Namai. Bėgte į ketvirtą aukštą. Vaikas po pažastimi. Vėl gazas-dugnas. Lazdynų ligoninė. Vėl bėgte su vaiku po pažastimi. Žodžiu, galiausiai viskas baigėsi sėkmingai. Dar ne vienerius metus po to, matydama gatve važiuojantį policijos automobilį su švyturėliais, mano dukra sakydavo: „žiūrėk, dėdė Saulius nuvažiavo...“, – detaliai istoriją papasakojo policijos pareigūnas.

Knyga. / LŽ montažas

Beje, LŽ atkreipė dėmesį, kad po poros metų buvo išleista dviejų autorių – V. Giršvildo ir S. Skvernelio knyga „Mokykimės vairuoti saugiai“, kurią ir dabar galima rasti interneto platybėse.

Paaiškino, kas yra tikras draugas

V. Giršvildas socialiniame tinkle teigė, kad šių metų kovo 13 dieną ta, tuomet buvusi visai maža mergaitė, šventė savo 23 metų sukaktį. „O mano, nepabijokime to žodžio, senas draugas, Saulius Skvernelis, tą dieną pradėjo savo prezidentinę kampaniją, – tęsė jis. – Asmeniškai aš jį palaikysiu ir linkiu jam visokeriopos sėkmės.“

V. Giršvildas teigė, jog šiandien supranta, kad tada jam labiausiai rūpėjo dukra, ir svarstė, kam to reikėjo kolegai porininkui, kas jam iš to.

Anot policijos pareigūno, visi tie, kurie be jokių argumentų mėgsta klijuoti etiketes „mentas“, „policinė valstybė“ ir panašiai, gali pradėti po vieną mėtyti jį iš „Facebook“ draugų.

Mat pagal V. Giršvildą, draugas, tai ne tas, kuris socialiniame tinkle spaudžia „patinka“ ar kvatoja iš pokštų. „Draugas tas, kuris su tavimi kartu lieją prakaitą, rizikuoja savo kailiu, lenda į visišką peklą net ir tada, kai labai šauniai gali to nedaryti ir kai daug pragmatiškiau jo vietoje būtų pasielgti kitaip. Draugas yra tas – kuris neišduoda“, – paaiškino jis.

Pasak V. Giršvildo, kas nori, gali tai laikyti politine reklama. „Nors aš manau, kad čia nėra nei politikos, nei reklamos, tik aprašytas vienas vienintelis faktas, iliustruojantis žmogaus drąsą, padorumą ir žmogiškumą“, – teigė policijos pareigūnas.