Sauliaus Skvernelio naujų mokesčių plano laukiama su nerimu
Šian­dien Vy­riau­sy­bė pri­sta­tys pla­ną, kaip nuo ki­tų me­tų ke­ti­na­ma keis­ti mo­kes­čius. Pert­var­ka pa­lies dar­buo­to­jus, šei­mas, vers­lą, žem­dir­bius. Ta­čiau su­in­te­re­suo­to­sios ša­lys skun­džia­si dia­lo­go sty­giu­mi ir tuo, kad val­džia ne­si­ta­rė prieš siū­ly­da­ma svar­bius pa­kei­ti­mus.

Mo­kes­čių pert­var­ką ke­lis mė­ne­sius ren­gė Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­ja. Prem­je­ro Sau­liaus Skver­ne­lio tei­gi­mu, pla­nuo­ja­mi mo­kes­čių pa­kei­ti­mai yra orien­tuo­ti į so­cia­li­nės at­skir­ties ma­ži­ni­mą ir in­ves­ti­ci­nės ap­lin­kos ge­ri­ni­mą. Skel­bia­ma, kad nu­ma­ty­ta skir­ti tiks­li­nes iš­mo­kas už vai­kus, pa­di­din­ti ne­ap­mo­kes­ti­na­mą­jį pa­ja­mų dy­dį (NPD), nai­kin­ti pri­dė­ti­nės ver­tės mo­kes­čio (PVM) leng­va­tą vieš­bu­čiams ir pa­leng­vi­ni­mus že­mės ūkiui, tai­ky­ti mo­kes­čių „a­tos­to­gas“ pra­de­dan­čia­jam vers­lui ir pan. Nors su­pla­nuo­ti rim­ti mo­kes­čių pa­kei­ti­mai, juos ren­gu­si val­džia ne­si­tei­kė iš anks­to su­ži­no­ti su­in­te­re­suo­tų gru­pių nuo­mo­nės.

Spė­tų pasiruošti

Lie­tu­vos darb­da­vių kon­fe­de­ra­ci­jos ge­ne­ra­li­nio di­rek­to­riaus Da­nu­ko Ar­laus­ko tei­gi­mu, ren­giant mi­nis­trų ka­bi­ne­to prog­ra­mos prie­mo­nių pla­ną vi­sos vers­lo aso­cia­ci­jos da­ly­va­vo su­si­ti­ki­me Vy­riau­sy­bės rū­muo­se. Ja­me vers­lo at­sto­vai tu­rė­jo pro­gą par­eikš­ti nuo­mo­nę ir dėl bū­si­mos mo­kes­čių re­for­mos.

D. Ar­laus­kas ma­no, kad pla­nuo­da­ma mo­kes­čių pert­var­ką mū­sų ša­lies val­džia tu­rė­jo at­siž­velg­ti į ge­ruo­sius pa­vyz­džius. Jis mi­nė­jo, kad Ai­ri­jo­je įgy­ven­din­ta mo­kes­čių re­for­ma pa­ska­ti­no vers­lo plė­trą ir ino­va­ty­vu­mą. „Tai yra da­ly­kai, apie ku­riuos daug gal­vo­ti ne­rei­kia – pa­im­ti iš ten ir įdieg­ti Lie­tu­vo­je. Ko da­bar pa­si­gen­du, tai yra rein­ves­ti­ci­jų ne­ap­mo­kes­ti­ni­mas, jį tu­ri es­tai. Jei rein­ves­tuo­ji į ga­my­bą ar aps­kri­tai į plė­trą, tau ne­rei­kia mo­kė­ti pel­no mo­kes­čio. Jei­gu iš­imi sa­vo pi­ni­gus var­to­ji­mui, tas mo­kes­tis yra ne­tgi di­des­nis. Jei in­ves­tuo­ji į plė­trą, ne­mo­ki, jei­gu no­ri iš­im­ti pi­ni­gus, rei­kia mo­kė­ti 20 proc. – dau­giau nei Lie­tu­vo­je. Toks pri­nci­pas yra tei­sin­gas. Mo­kes­čiai tu­ri bū­ti to­kie, kad ska­tin­tų vers­lo plė­trą, kur­tų di­des­nę pri­dė­ti­nę ver­tę ir di­des­nių at­ly­gi­ni­mų mo­kė­ji­mo ga­li­my­bes. Rei­kia da­ry­ti ne tai, ko kas nors no­ri, o tai, ką rei­kia da­ry­ti“, – kal­bė­jo jis.

Darb­da­vių at­sto­vas ne­abe­jo­ja, kad vers­las su­spė­tų pa­si­ruoš­ti nuo 2018 me­tų nu­ma­to­miems mo­kes­čių pa­kei­ti­mams. Esą apie ga­li­mus pa­si­kei­ti­mus kal­bė­ta tiek daug, kad su­in­te­re­suo­to­sios ša­lys ne­už­truks pa­teik­ti sa­vo nuo­mo­nę apie pla­nuo­ja­mą pert­var­ką.

Dėl kai ku­rių mo­kes­čių pert­var­kos as­pek­tų, pa­vyz­džiui, dėl „Sod­ros“ mo­kes­čių, vers­li­nin­kams ky­la klau­si­mų. Pa­sak D. Ar­laus­ko, juos ke­ti­na­ma aiš­kin­tis. Jis pri­mi­nė, kad šiuo me­tu ren­gia­mas na­cio­na­li­nis su­si­ta­ri­mas dėl dar­bo už­mo­kes­čio di­di­ni­mo. „Sa­ko­me la­bai pa­pras­tą da­ly­ką: kol ne­ma­ty­si­me la­bai aiš­kios mo­kes­čių re­for­mos, ne­sku­bė­si­me su na­cio­na­li­niu su­si­ta­ri­mu dėl dar­buo­to­jų at­ly­gi­ni­mų“, – pa­žy­mė­jo jis.

Įžvel­gia prob­le­mas

Lie­tu­vos mais­ti­nin­kų pro­fe­si­nės są­jun­gos va­do­vė Gra­ži­na Gruz­die­nė tei­gė, kad ren­giant mo­kes­čių pert­var­ką val­džia ne­si­ta­rė su dar­buo­to­jams at­sto­vau­jan­čio­mis or­ga­ni­za­ci­jo­mis. „Siū­lė­me, kad šis klau­si­mas bū­tų svars­to­mas Tri­ša­lė­je ta­ry­bo­je ge­gu­žės 30 die­ną, bet ne­bu­vo pa­teik­ta jo­kios nuo­mo­nės ir pa­sa­ky­ta, esą vis­ką pa­teiks penk­ta­die­nį“, – pa­sa­ko­jo ji.

Pa­sak G. Gruz­die­nės, prof­są­jun­gos ma­to ne­ma­žai prob­le­mų dėl pla­nuo­ja­mų pa­kei­ti­mų. Pir­miau­sia klau­si­mų ki­lo dėl ke­ti­ni­mų su­jung­ti dar­buo­to­jo ir darb­da­vio mo­ka­mas „Sod­ros“ įmo­kas ir jas per­kel­ti dar­buo­to­jui. „Pa­vyz­džiui, de­ran­tis dėl at­ly­gi­ni­mo sa­ko­ma, kad jis bus di­di­na­mas 8 pro­cen­tais. Tai kaip bus: ar tai skai­čiuo­ja­ma su „Sod­ros“ mo­kes­čiu, ar to „pli­ko“ at­ly­gi­ni­mo? Yra NPD tai­ky­mo for­mu­lės, kaip bus pers­kai­čiuo­ja­mi koe­fi­cien­tai. Yra daug tech­ni­nių prob­le­mų, įma­no­mas su­kčia­vi­mas per­ra­ši­nė­jant dar­bo su­tar­tis“, – įspė­jo prof­są­jun­gų at­sto­vė. Ta­čiau skel­bia­ma, kad ga­liau­siai Vy­riau­sy­bė at­si­sa­kė pla­nų su­jung­ti „Sod­ros“ įmo­kas.

G. Gruz­die­nė mi­nė­jo, kad mi­nis­trų ka­bi­ne­tui siū­ly­ta nu­ma­ty­ti, kiek kon­kre­čiai kas­met bū­tų di­di­na­ma mi­ni­ma­li al­ga. Prof­są­jun­gų nuo­mo­ne, „mi­ni­mu­mas“ nuo ki­tų me­tų ga­lė­tų siek­ti 430 eu­rų, o vė­liau ga­lė­tų bū­ti di­di­na­mas po 50 eu­rų kas­met. Taip pat siū­ly­ta nu­ma­ty­ti ga­li­my­bę at­ski­ruo­se sek­to­riuo­se de­rė­tis dėl at­ly­gi­ni­mų kė­li­mo.

Finansų ministras Vilius Šapoka šiandien pristatys ministrų kabineto planą, kaip nuo kitų metų ketinama keisti mokesčius./Alinos Ožič nuotrauka

Žem­dir­biai su­tri­ko

Nors skel­bia­ma, kad Vy­riau­sy­bė siū­lys ma­žin­ti leng­va­tas že­mės ūkiui, val­dan­čio­sios Lie­tu­vos vals­tie­čių ir ža­lių­jų są­jun­gos pir­mi­nin­kas Ra­mū­nas Kar­baus­kis va­kar ti­ki­no, kad pla­nuo­ja­mi pa­kei­ti­mai smul­kių­jų ūki­nin­kų ne­pa­lies. „Vy­riau­sy­bė pa­siū­lė tam ti­krus spren­di­mus ir mes juos nag­ri­nė­si­me. Jei­gu bus nu­ma­ty­ta kel­ti mo­kes­čius ūki­nin­kams, ypač stam­bie­siems, tam, aiš­ku, bus pri­tar­ta. Kiek ma­čiau, kol kas pa­kei­ti­mai smul­kių­jų ūki­nin­kų ne­pa­lies, tai yra svar­bu, nes smul­kie­ji ūki­nin­kai la­bai su­nkiai pra­gy­ve­na, pa­kei­ti­mai ne­tu­rė­tų jų pa­lies­ti“, – tvir­ti­no R. Kar­baus­kis.

Že­mės ūkio rū­mų di­rek­to­rius Si­gi­tas Di­mai­tis tei­gė, kad bū­tų bu­vę ge­rai, jei val­džia bū­tų dis­ku­ta­vu­si su žem­dir­biais reng­da­ma mo­kes­čių pert­var­kos pla­ną. „Ma­ne slo­giai vei­kia mė­gė­jiš­kas po­žiū­ris į vals­ty­bės val­dy­mą. Kal­ba­me apie pro­fe­sio­na­lų po­žiū­rį, bet vis­kas da­ro­ma ki­taip. Vis tiek rei­kia at­lik­ti eks­per­ti­zę, ko­kios įta­kos tu­rės vie­nas ar ki­tas da­ly­kas, ko­kia iš to bus nau­da“, – ma­no jis.

S. Di­mai­tis ak­cen­ta­vo, kad Vy­riau­sy­bė sa­vo veik­los prog­ra­mo­je iš­si­kė­lė am­bi­cin­gą tiks­lą ge­ro­kai pa­di­din­ti pa­ja­mas iš 1 ha že­mės. Jis abe­jo­ja, ar di­des­nis že­mės ūkio ap­mo­kes­ti­ni­mas pri­si­dės prie to. „Gal ir rei­kia tuos mo­kes­čius svars­ty­ti, bet vėl­gi rei­kia dis­ku­tuo­ti, ver­tin­ti, kaip jie veiks, ką pa­lies. Kaip ži­no­te, 90 proc. ūki­nin­kų ūke­liai yra ne­di­de­li. Iki 3 ha yra apie 90 tūkst. ūkių. Ar tų žmo­nių pa­ja­mas rei­kia ap­mo­kes­tin­ti, ar jiems rei­kia pa­dė­ti? Mo­kes­čiai tu­rė­tų bū­ti su­si­ję su bend­ru kai­mo ir že­mės ūkio plė­to­ji­mu. Da­bar ma­to­me ne­daug stip­rių ūkių, bet ne­ma­to­me dau­gy­bės tų, ku­rie ti­krai var­ga­nai gy­ve­na“, – ti­ki­no žem­dir­bių at­sto­vas.

Lie­tu­vos ūki­nin­kams tai­ko­ma ne­ma­žai mo­kes­čių leng­va­tų, pa­vyz­džiui, gy­ven­to­jų pa­ja­mų, ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to, pel­no mo­kes­čių ir pan. Kal­bė­da­mas apie gy­ven­to­jų pa­ja­mų mo­kes­čio leng­va­tą, S. Di­mai­tis klau­sė, ar tai – toks jau di­de­lis pa­leng­vi­ni­mas. Jo ma­ny­mu, jei­gu ši mo­kes­čių pert­var­ka bū­tų pa­lai­min­ta, tai ne­pri­si­dė­tų prie že­mės ūkio plė­tros.

Ža­da išklausyti

Fi­nan­sų mi­nis­tro Vi­liaus Ša­po­kos pa­ta­rė­jos Ra­min­tos Sta­nai­ty­tės-Čes­nu­lie­nės tei­gi­mu, mo­kes­čių pa­kei­ti­mai bu­vo ren­gia­mi ta­rian­tis su įvai­rių sri­čių spe­cia­lis­tais, ver­ti­nant už­sie­nio ša­ly­se tai­ko­mą pra­kti­ką.

„Išk­lau­sy­si­me, tar­si­mės ir to­liau. No­ri­me pa­brėž­ti, kad tai – jo­kiu bū­du ne ga­lu­ti­niai spren­di­mai. Tai siū­ly­mai, ku­riuos ir pri­sta­ty­si­me vi­suo­me­nei, o svar­biau­sia – kvie­si­me vi­sus gy­ven­to­jus įsi­trauk­ti į bend­rą dis­ku­si­ją pa­si­nau­do­da­mi vie­šą­ja kon­sul­ta­ci­ja. Tai reiš­kia, kad iš­klau­sy­si­me ir iš­gir­si­me vi­sus pa­siū­ly­mus“, – pa­ti­ki­no ji.

SIŪ­LO­MA MO­KES­ČIŲ REFORMA

Prem­je­ro Sau­liaus Skver­ne­lio Vy­riau­sy­bė dau­giau­sia dė­me­sio siū­lo skir­ti mo­kes­čių naš­tai ma­žiau­siai už­dir­ban­tiems ma­žin­ti. Vy­riau­sy­bės pa­teik­tuo­se pa­siū­ly­muo­se nu­ma­to­ma di­din­ti ne­ap­mo­kes­ti­na­mą­jį pa­ja­mų dy­dį (NPD), keis­ti vai­kus au­gi­nan­čių šei­mų rė­mi­mo tvar­ką, įves­ti prog­re­si­nį in­di­vi­dua­lios veik­los ir prog­re­si­nį ne­ko­mer­ci­nės pa­skir­ties ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to ap­mo­kes­ti­ni­mą, at­si­sa­ky­ti da­lies mo­kes­čių leng­va­tų ir žem­dir­biams tai­ko­mų iš­im­čių.

Mo­kes­čių ir so­cia­li­nės sis­te­mos to­bu­li­ni­mo pa­siū­ly­mai tre­čia­die­nį pa­teik­ti Sei­mo Lie­tu­vos vals­tie­čių ir ža­lių­jų są­jun­gos ir Lie­tu­vos so­cial­de­mo­kra­tų par­ti­jos frak­ci­joms, o šian­dien jie bus ofi­cia­liai pri­sta­ty­ti ži­niask­lai­dai ir vi­suo­me­nei.

NPD siū­lo­ma pri­ly­gin­ti MMA, mo­kė­ti tie­sio­gi­nes iš­mo­kas už vaikus

Siek­da­ma su­ma­žin­ti ma­žiau­siai už­dir­ban­čių­jų ap­mo­kes­ti­ni­mą, Vy­riau­sy­bė siū­lo NPD di­din­ti iki mi­ni­ma­lios mė­ne­sio al­gos (MMA) dy­džio – tai yra nuo 310 iki 380 eu­rų. Šiuo me­tu tai­ko­mo pa­pil­do­mo 200 eu­rų NPD už vai­kus siū­lo­ma at­si­sa­ky­ti, o jį keis­ti tie­sio­giai mo­ka­mo­mis iš­mo­ko­mis už vai­kus.

Pa­kei­tus vai­kus au­gi­nan­čių šei­mų rė­mi­mo tvar­ką, už pir­mą ir an­trą vai­ką bū­tų mo­ka­ma po 30 eu­rų per mė­ne­sį, o už tre­čią ir dau­giau vai­kų – po 75 eu­rus.

Taip pat Vy­riau­sy­bė siū­lo tai­ky­ti NPD ir „Sod­ros“ įmo­koms: 100 eu­rų – už­dir­ban­tiems iki 380 eu­rų (MMA) ir pro­por­cin­gai ma­žes­nį dy­dį – už­dir­ban­tiems iki 480 eu­rų gy­ven­to­jams. Šį NPD siū­lo­ma pri­ly­gin­ti drau­džia­mo­sioms pa­ja­moms, to­dėl iš­mo­kos dėl jų pri­tai­ky­mo ne­su­ma­žė­tų.

Be to, ke­ti­na­ma nu­sta­ty­ti MMA dy­džio „grin­dis“ darb­da­vio mo­ka­moms „Sod­ros“ įmo­koms. Ti­ki­ma­si, kad tai ma­žin­tų „še­šė­lį“ ir di­din­tų so­cia­li­nes ga­ran­ti­jas.

Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­jos skai­čia­vi­mais, siū­lo­mi pa­kei­ti­mai MMA už­dir­ban­čių ir vai­kų ne­au­gi­nan­čių žmo­nių pa­ja­mas pa­di­din­tų 20 eu­rų, o gau­nan­čių vi­du­ti­nį dar­bo už­mo­kes­tį – 11 eu­rų per mė­ne­sį. Vie­ną vai­ką au­gi­nan­čios šei­mos, ku­rio­je abu tė­vai gau­na MMA, mė­ne­sio pa­ja­mos di­dė­tų 48 eu­rais, 2 vai­kus – 78 eu­rais, 3 vai­kus – 108 eu­rais. Jei vai­kus au­gi­nan­tys su­tuok­ti­niai gau­na vi­du­ti­nį dar­bo už­mo­kes­tį, jų pa­ja­mos di­dė­tų 21 eu­ru, ne­prik­lau­so­mai nuo vai­kų skai­čiaus.

Gy­ven­to­jams, už­dir­ban­tiems 50 proc. vi­du­ti­nio dar­bo už­mo­kes­čio, mo­kes­čių naš­ta šie­met tu­rė­tų su­da­ry­ti 33,6 proc., o pri­ta­rus Vy­riau­sy­bės pa­siū­ly­mams, ji ki­tą­met su­da­ry­tų 30,2 pro­cen­to.

Prog­re­si­nis in­di­vi­dua­lios veik­los ap­mo­kes­ti­ni­mas, ri­zi­kin­giau­sių vers­lo liu­di­ji­mų atsisakymas

Vy­riau­sy­bė siū­lo, kad in­di­vi­dua­lios veik­los ap­mo­kes­ti­ni­mas pri­klau­sy­tų nuo me­ti­nio pel­no, o ne nuo veik­los rū­šies. Pel­nas, ne­vir­ši­jan­tis 10 tūkst. eu­rų per me­tus, bū­tų ap­mo­kes­ti­na­mas 5 proc. GPM ta­ri­fu. Di­dė­jant pel­nui, di­dė­tų ir mo­kes­tis – tar­ki­me, pel­nui pa­sie­kus 30 tūkst. eu­rų, mo­kes­tis bū­tų 15 pro­cen­tų. Skai­čiuo­ja­ma, kad dėl šio pa­kei­ti­mo apie 30 proc. in­di­vi­dua­lia veik­la už­sii­man­čių gy­ven­to­jų GPM su­ma­žės, apie 64 proc. – ne­si­keis, o pa­di­dės tik maž­daug 6 proc. as­me­nų.

Siū­lo­ma nai­kin­ti vers­lo liu­di­ji­mus sta­ty­bos ir au­to­mo­bi­lių re­mon­to pa­slau­goms ir ska­tin­ti jų tei­kė­jus pe­rei­ti prie mo­kes­čio mo­kė­ji­mo nuo rea­laus pel­no, taip su­ma­ži­nant še­šė­li­nės eko­no­mi­kos da­lį. Taip pat siū­lo­ma pa­nai­kin­ti da­bar ga­lio­jan­čias 684 eu­rų me­ti­nio vers­lo liu­di­ji­mo mo­kes­čio „grin­dis“ (kai veik­la vyk­do­ma vi­so­je Lie­tu­vo­je) ir su­teik­ti sa­vi­val­dy­bėms tei­sę sa­va­ran­kiš­kai nu­sta­ty­ti vers­lo liu­di­ji­mo kai­ną.

Ke­ti­na­ma su­vie­no­din­ti sa­va­ran­kiš­kai dir­ban­čių as­me­nų „Sod­ros“ įmo­kas – jos bū­tų skai­čiuo­ja­mos nuo 50 proc. ap­mo­kes­ti­na­mų­jų pa­ja­mų, tai­kant 28 vi­du­ti­nių dar­bo už­mo­kes­čių per me­tus „lu­bas“, taip pat at­si­sa­kant mi­ni­ma­lių „Sod­ros“ įmo­kų dy­džių tai­ky­mo.

Ma­žiau leng­va­tų že­mės ūkiui

Že­mės ūkio ap­mo­kes­ti­ni­mą ke­ti­na­ma su­vie­no­din­ti su ki­tais sek­to­riais, to­dėl bū­tų at­si­sa­ky­ta da­bar­ti­nių iš­skir­ti­nių pel­no ir GPM ta­ri­fų. Da­bar že­mės ūkio įmo­nių pel­nas ap­mo­kes­ti­na­mas 5 proc., žem­dir­bių pa­ja­mos ne­ap­mo­kes­ti­na­mos, jei jie nė­ra PVM mo­kė­to­jai (pa­ja­mos per 12 mė­ne­sių ne­vir­ši­ja 45 tūkst. eu­rų).

Vy­riau­sy­bė siū­lo že­mės ūkio įmo­nių pel­ną ap­mo­kes­tin­ti bend­ra tvar­ka, pri­klau­so­mai nuo įmo­nės dy­džio. 5 proc. ta­ri­fas to­liau bū­tų tai­ko­mas smul­kioms įmo­nėms (me­ti­nė apy­var­ta iki 300 tūkst. eu­rų, vi­du­ti­nis dar­buo­to­jų skai­čius – iki 10) ir koo­pe­ra­ty­vams. Ki­tos įmo­nės mo­kė­tų 15 proc. pel­no mo­kes­tį.

Žem­dir­bių pa­ja­mas taip pat ke­ti­na­ma ap­mo­kes­tin­ti bend­ra tvar­ka, įtrau­kiant jas į nau­ją in­di­vi­dua­lios veik­los prog­re­si­nio ap­mo­kes­ti­ni­mo sche­mą.

Be to, Vy­riau­sy­bė ke­ti­na siau­rin­ti ak­ci­zų leng­va­tą žem­dir­bių de­ga­lams – ak­ci­zą ke­ti­na­ma pa­di­din­ti nuo 21 eu­ro iki 56 eu­rų už 1 tūkst. li­trų. Dėl to li­tras žy­mė­to dy­ze­li­no pa­bran­gų apie 4 cen­tus.

At­si­sa­ko­ma da­lies ak­ci­zų ir pel­no mo­kes­čio leng­va­tų, 9 proc. PVM ta­ri­fo viešbučiams

Vy­riau­sy­bė siū­lo at­si­sa­ky­ti leng­va­ti­nio 9 proc. pri­dė­ti­nės ver­tės mo­kes­čio (PVM) vieš­bu­čiams, o ki­tų PVM leng­va­tų at­si­sa­ky­ti ne­ke­ti­na­ma.

Ke­ti­na­ma at­si­sa­ky­ti ak­ci­zų leng­va­tų itin tar­šiems pro­duk­tams – ak­mens ang­lims, kok­sui ir lig­ni­tui. Skai­čiuo­ja­ma, kad dėl to vie­nos to­nos ak­mens ang­lių kai­na žmo­nėms pa­di­dė­tų apie 9,11 eu­ro, o vers­lui – apie 4,55 eu­ro.

Dy­ze­li­no ak­ci­zą ke­ti­na­ma di­din­ti nuo 330,17 iki 347 eu­rų už 1 tūkst. li­trų – tai li­tro kai­ną pa­di­din­tų maž­daug 2 cen­tais.

Siū­lo­ma nai­kin­ti so­cia­li­nėms įmo­nėms tai­ko­mą nu­li­nį pel­no ta­ri­fą. Taip pat ke­ti­na­ma at­si­sa­ky­ti nu­li­nio pel­no ta­ri­fo lė­šoms už jū­rų uos­to ir oro na­vi­ga­ci­jos rink­lia­vas bei jū­rų uos­to že­mės nuo­mą.

Siū­lo­ma nai­kin­ti ir Ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to (NT) mo­kes­čio leng­va­tą už svei­ka­tos prie­žiū­rai ir lai­do­ji­mui nau­do­ja­mą ne­kil­no­ja­mą­jį tur­tą, pa­lie­kant sa­vi­val­dy­bėms tei­sę pa­čioms su­ma­žin­ti ta­ri­fą ar­ba nuo jo at­leis­ti.

Pla­nuo­ja­ma įves­ti prog­re­si­nį gy­ven­to­jų ne­ko­mer­ci­nės pa­skir­ties NT ap­mo­kes­ti­ni­mą. Iki 220 tūkst. eu­rų bend­ros ver­tės NT bū­tų tai­ko­mas nu­li­nis ta­ri­fas, 220–300 tūkst. eu­rų – 0,5 proc., 300–500 tūkst. eu­rų – 1 proc., dau­giau nei 500 tūkst. eu­rų – 2 proc. ta­ri­fas.

Ino­va­ci­jų ir vers­lu­mo skatinimas

Ne­at­si­sa­ko­ma jau anks­čiau pri­sta­ty­tų ino­va­ci­jų ir in­ves­ti­ci­jų ska­ti­ni­mo prie­mo­nių. Iš­ra­di­mų ko­mer­ci­niam nau­do­ji­mui siū­lo­mas 5 proc. pel­no mo­kes­tis (da­bar 15 proc.), in­ves­tuo­jan­tiems į tech­no­lo­gi­jų at­nau­ji­ni­mą bū­tų tai­ko­ma 100 proc. pel­no mo­kes­čio leng­va­ta (da­bar 50 proc.), sie­kiant pri­trauk­ti už­sie­nio in­ves­ti­ci­jų, ke­ti­na­ma įves­ti 120 vi­du­ti­nių dar­bo už­mo­kes­čių per me­tus „Sod­ros“ įmo­kų „lu­bas“.

Sa­va­ran­kiš­ką veik­lą pra­de­dan­tiems as­me­nims bū­tų tai­ko­mos vie­nų me­tų „Sod­ros“ įmo­kų at­os­to­gos – jos nuo MMA bū­tų su­mo­ka­mos iš vals­ty­bės biu­dže­to ski­ria­mų asig­na­vi­mų. Ši leng­va­ta bū­tų tai­ko­ma pir­mais veik­los me­tais ir kas ki­tus 10 me­tų.

Vie­nų me­tų pel­no mo­kes­čio at­os­to­gos bū­tų tai­ko­mos ir pra­de­dan­čia­jam smul­kia­jam vers­lui (kai me­ti­nė apy­var­ta iki 300 tūkst. eu­rų, vi­du­ti­nis dar­buo­to­jų skai­čius – iki 10), taip su­ma­ži­nant apy­var­ti­nių lė­šų trū­ku­mo ri­zi­ką.

BNS, „Lie­tu­vos ži­nių“ inf.