Sauliaus Skvernelio ir Gintauto Palucko žodžių dvikova: kuris laimėjo?
„Toks gru­bes­nis prem­je­ro Sau­liaus Skver­ne­lio at­si­kir­ti­mas vie­šo­jo­je erd­vė­je – jau ne­be pir­mas. Ki­ta ver­tus, jam, kaip po­pu­lia­riau­siam ša­lies po­li­ti­kui, rei­kia steng­tis nuo­la­tos at­kreip­ti į sa­ve dė­me­sį, o iš­rink­ta­jam so­cial­de­mo­kra­tų ly­de­riui Gin­tau­tui Pa­luc­kui – par­ody­ti, kad jis ver­tas kur kas dau­giau nei Vil­niaus vi­ce­me­ro pos­to. To­dėl jų pa­sta­rų­jų die­nų žo­džių dvi­ko­va – ne kas ki­ta, kaip vie­šų­jų ry­šių ak­ci­ja ar­ba ko­mu­ni­ka­ci­ja, ko­kios jau se­niai ne­sa­me gir­dė­ję“, – S. Skver­ne­lio ir G. Pa­luc­ko bend­ra­vi­mo ypa­tu­mus įver­ti­no vie­šų­jų ry­šių spe­cia­lis­tas Ari­jus Ka­taus­kas.

Įtam­pai kiek at­slū­gus, tre­čia­die­nį vis dėl­to įvy­ko prem­je­ro ir iš­rink­to­jo So­cial­de­mo­kra­tų par­ti­jos va­do­vo su­si­ti­ki­mas. Tie­sa, į bend­rą Sei­mo so­cial­de­mo­kra­tų ir „vals­tie­čių“ frak­ci­jų po­sė­dį S. Skver­ne­lis lei­do sau pa­vė­luo­ti pus­va­lan­dį. Po po­sė­džio jis pa­kvie­tė G. Pa­luc­ką pa­si­kal­bė­ti akis į akį.

„Kaž­koks emo­ci­jų pro­ver­žis (S. Skver­ne­lio – LRT.lt), nors ir „vals­tie­čių“ ly­de­ris bei frak­ci­jos Sei­me va­do­vas Ra­mū­nas Kar­baus­kis aiš­ki­no, esą aš ne­iš­ma­nau par­la­men­ti­nio dar­bo spe­ci­fi­kos. Ką gi, te­gul jie ma­ne pa­mo­ko. Bet tam rei­kia su­si­tik­ti. Juk mes esa­me koa­li­ci­jos par­tne­riai ir mus sais­to koa­li­ci­nė su­tar­tis. Ig­no­ruo­ti mū­sų tie­siog ne­pa­vyks“, – prieš bend­rą frak­ci­jų po­sė­dį, bend­rau­da­mas su LRT.lt, kal­bė­jo G. Pa­luc­kas.

G. Pa­luc­kas: gal­būt prem­je­ras bi­jo pokyčių

– Ar jus, po iš­rin­ki­mo par­ti­jos ly­de­riu, pa­svei­ki­no „vals­tie­čių“ at­sto­vai?

– Kad ir kaip bū­tų keis­ta, pa­svei­ki­no ir prem­je­ras S. Skver­ne­lis, ir Sei­mo va­do­vas Vik­to­ras Pra­nckie­tis. R. Kar­baus­kis ne­pas­vei­ki­no, bet jo va­do­vau­ja­ma par­ti­ja sa­vo pa­sky­ro­je Feis­bu­ke įdė­jo svei­ki­ni­mą.

– Sa­ko­te, kad pa­ty­rė­te iš ko­le­gų „vals­tie­čių“ sa­vo at­žvil­giu emo­ci­jų pliūps­nį. Ta­čiau juk žmo­nių emo­ci­jas iš­pro­vo­kuo­ja daž­niau­siai ko­kios nors ypa­tin­gos sim­pa­ti­jos, pyk­tis, ne­apy­kan­ta. Tai kas jū­sų ad­re­su iš­pro­vo­ka­vo emo­ci­jas?

– Prem­je­ro emo­ci­jas ga­lė­čiau api­bū­din­ti jo pa­ties žo­džiais – esą tai, kad bu­vau iš­rink­tas so­cial­de­mo­kra­tų va­do­vu, na­cio­na­li­niu mas­tu nie­ko ne­įvy­ko. Bet, man at­ro­do, di­džiau­sios Lie­tu­vos par­ti­jos ly­de­rio rin­ki­mai – šioks toks įvy­kis.

Ki­ta ver­tus, ir per rin­ki­mi­nę kam­pa­ni­ją, ir po jos ak­cen­ta­vau, kad par­ti­ja kei­sis, o juk per pa­sta­ruo­sius pen­kis še­šis mė­ne­sius jau bu­vo su­si­for­ma­vęs tam ti­kras so­cial­de­mo­kra­tų ir „vals­tie­čių“ bend­ra­vi­mas. Tad gal prem­je­ras bai­mi­na­si ma­no dek­la­ruo­tų po­ky­čių?

Mes, bū­da­mi val­dan­čio­sios koa­li­ci­jos na­riais, pa­gei­dau­tu­me ko­le­gia­lu­mo ir ly­gia­tei­siš­ku­mo.

– Bet juk jūs pats da­ly­va­vo­te koa­li­ci­jos for­ma­vi­mo su „vals­tie­čiais“ de­ry­bo­se.

– Da­ly­va­vau ir svei­ki­nu „vals­tie­čius“, kad jiems pa­vy­ko iš­si­de­rė­ti kur kas ge­res­nes po­zi­ci­jas. So­cial­de­mo­kra­tams de­ry­bos pa­vy­ko pra­sčiau, nei bu­vo ti­kė­ta­si. Ne­pai­sant to, su­si­ta­ri­mai tu­ri bū­ti vyk­do­mi. Jei ne­no­ri­ma pa­ko­re­guo­ti koa­li­ci­nės su­tar­ties, ga­li­ma jos ir ne­keis­ti. Bet ji nė­ra la­bai kon­kre­ti, tarp ei­lu­čių dar yra pa­kan­ka­mai vie­tos.

– Ar jūs per tą va­di­na­mą­ją vie­šų­jų ry­šių ap­si­žo­džia­vi­mo su prem­je­ru ak­ci­ją iš­trans­lia­vo­te vis­ką, ką no­rė­jo­te pa­sa­ky­ti?

– Ko­kie bus ar­ti­miau­siu me­tu mū­sų bend­ros veik­los pri­ori­te­tai, rei­kė­tų dar ap­tar­ti bend­ruo­se koa­li­ci­jos pa­si­ta­ri­muo­se. Prem­je­ras ne­no­rė­tų tai­sy­ti vy­riau­sy­bės prog­ra­mos. Ge­rai. Bet vy­riau­sy­bės veik­los prie­mo­nių pla­ne yra ke­li šim­tai prie­mo­nių. Vie­nos jų – pri­ori­te­ti­nės, ki­tos – ne. Tam, kad ne­pas­kęs­tu­mėm ru­ti­no­je, ak­cen­tuo­si­me ne tik bend­rus, bet ir sa­vo so­cial­de­mo­kra­ti­nės prog­ra­mos dar­bus.

Bet jei­gu tas ne­su­si­kal­bė­ji­mas už­truk­tų il­gai, tai, kaip ir šei­mo­je, esant to­kiai si­tua­ci­jai, mei­lės ne­be­lie­ka, o šiuo at­ve­ju – koa­li­ci­jo­je nu­sto­tų veik­ti su­tar­tis ir su­si­ta­ri­mai. Tuo­met ir bu­vi­mas koa­li­ci­jo­je tap­tų be­tiks­lis.

Bet aš nuo­šir­džiai ti­kiu, kad per po­rą sa­vai­čių emo­ci­jos at­slūgs ir teks, va­do­vau­jan­tis ge­ra­no­riš­ku­mu ir ko­le­gia­lu­mu, dirb­ti kar­tu, ne­pa­mi­nant nei so­cial­de­mo­kra­tų, nei „vals­tie­čių“ ver­ty­bių.

– Kaip jums at­ro­do, ką gal­vo­ja pa­pras­ti mir­tin­gie­ji, jū­sų rin­kė­jai, ma­ty­da­mi ir gir­dė­da­mi to­kį keis­tą bend­ra­vi­mą su koa­li­ci­jos par­tne­riais ir prem­je­ru?

– Jiems pri­va­lė­si­me at­si­ly­gin­ti pro­duk­ty­viu koa­li­ci­jos dar­bu. Tik la­bai ne­si­no­rė­tų, kad ko­le­gos „vals­tie­čiai“ pa­skęs­tų smul­kių idė­jų ru­ti­no­je. Pa­na­šiai prieš rin­ki­mus bu­vo at­si­ti­kę ir so­cial­de­mo­kra­tams. Taip, nu­vei­kė­me ne­ma­žai, ta­čiau ne­at­si­lie­pė­me į pa­čias opiau­sias ir skau­džiau­sias vi­suo­me­nės prob­le­mas. Už tai rin­kė­jai mus nu­bau­dė. To­dėl lin­kė­čiau, kad „vals­tie­čiai“, užuot, dis­ku­ta­vę apie et­no­lo­gi­jos pa­mo­kas mo­kyk­lo­se, moks­lo me­tų il­gi­ni­mą ar al­ko­ho­lio drau­di­mą ren­gi­niuo­se, kreip­tų dė­me­sį į tai, kas la­biau­siai rū­pi ir skau­da žmo­nėms.

– Kaip ver­ti­na­te tai, kad Sei­mo po­sė­džiai kar­tais bai­gia­si iki pie­tų ar­ba tarp po­sė­džių da­ro­mos ke­lių va­lan­dų per­trau­kos, nes par­la­men­ta­rai ne­tu­ri ką veik­ti? Sei­me kal­ba­ma, kad vy­riau­sy­bė ne­tei­kia nau­jų tei­sės ak­tų ar jų pa­tai­sų.

– Ti­kiuo­si, kad ly­gia­tei­siš­ku­mo at­si­ra­di­mas ir mū­sų so­cial­de­mo­kra­ti­nių tiks­lų sie­ki­mas su­ak­ty­vins po­li­ti­nę dar­bot­var­kę. Ma­nau, kad tuos dar­bus, ku­riuos bū­ti­na pa­da­ry­ti pir­miau­sia, bend­ro­mis pa­stan­go­mis ir at­lik­si­me.

Kol kas ne­no­rė­čiau ver­tin­ti vy­riau­sy­bės veik­los. Taip, per ke­tu­ris pen­kis mė­ne­sius kal­nų nu­vers­ti ne­įma­no­ma, ta­čiau, jei murk­dy­si­mės smulk­me­no­se, ne­pas­te­bė­si­me, kaip at­eis 2018 ir 2019 me­tais vyk­sian­tys rin­ki­mai, o ta­da jau stra­te­gi­niams spren­di­mams pri­im­ti tie­siog pri­trūks po­li­ti­nės va­lios. Juk vi­si ži­no­me, kas yra rin­ki­mai – gal ne da­bar, gal ati­dė­kim, gal kai kam spren­di­mai ne­pa­tiks ir t.t. To­dėl bū­ti­nus spren­di­mus pri­va­lo­me pri­im­ti kuo grei­čiau.

Ap­si­žo­džia­vi­mas nau­din­gas ir G. Pa­luc­kui, ir S. Skver­na­liui?

Ver­tin­da­mas pa­sta­rų­jų die­nų S. Skver­ne­lio ir G. Pa­luc­ko ap­si­žo­džia­vi­mą, A. Ka­taus­kas pa­ste­bė­jo, kad jis nau­din­gas ir vie­nam, ir ki­tam po­li­ti­kui.

„Vie­na ver­tus, S. Skver­ne­lis, bū­da­mas po­pu­lia­riau­sias ša­lies po­li­ti­kas, no­ri iš­lik­ti dė­me­sio cen­tre. Ki­ta ver­tus, G. Pa­luc­kui, ku­rio iš­rin­ki­mas so­cial­de­mo­kra­tų ly­de­riu bu­vo ne­ti­kė­tas net ir pa­tiems so­cial­de­mo­kra­tams, rei­kia įro­dy­ti, kad jis ver­tas kur kas dau­giau, nei Vil­niaus vi­ce­me­ro pos­to ir ga­li bend­rau­ti su prem­je­ru bei ki­tais ša­lies va­do­vais aukš­čiau­siu ly­giu“, – tei­gė vie­šų­jų ry­šių spe­cia­lis­tas.

A. Ka­taus­kas pri­mi­nė, kad S. Skver­ne­lis, bū­da­mas vi­daus rei­ka­lų mi­nis­tru, gru­biai bend­rau­da­vo su tuo­me­ti­ne Sei­mo va­do­ve Lo­re­ta Grau­ži­nie­ne, už ką jį kri­ti­ka­vo net pa­ti pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­kai­tė. To­dėl šių die­nų jo bend­ra­vi­mas su G. Pa­luc­ku jau ne­bes­te­bi­na.

„Bet no­rė­čiau at­kreip­ti dė­me­sį ir į tre­čią šių die­nų vie­šų­jų ry­šių ak­ci­jos žai­dė­ją – kon­ser­va­to­rių ly­de­rį Gab­rie­lių Lands­ber­gį. Jis pui­kiai iš­nau­do­jo su­si­da­riu­sią si­tua­ci­ją ir Sei­me, ir bend­rau­da­mas so­cia­li­niuo­se tink­luo­se su sa­vo au­di­to­ri­ja“, – kal­bė­jo A. Ka­taus­kas.

G. Kir­ki­las: ik vie­šų­jų ry­šių akcija

„Bet ko­kiu at­ve­ju tai – vie­šų­jų ry­šių ak­ci­ja, ap­si­šau­dy­mas. Nie­ko bai­saus. Ži­no­ma, ge­riau ir vie­nai, ir ki­tai pu­sei de­mons­truo­ti vi­suo­me­nei dar­nų koa­li­ci­jos dar­bą, bet juk po­li­ti­kai – ir­gi žmo­nės, su sa­vo emo­ci­jo­mis ir cha­rak­te­riais. Bū­da­mas S. Skver­ne­lio vie­to­je, bū­čiau el­gę­sis san­tū­riau ir so­li­džiau. Man jo šių die­nų el­ge­sys pri­mi­nė konf­lik­tą su L. Grau­ži­nie­ne, tik šiuo at­ve­ju vie­šą­ją opi­ni­ją lai­mė­jo G. Pa­luc­kas“, – LRT.lt sa­kė po­li­ti­kos sen­bu­vis so­cial­de­mo­kra­tas Ge­di­mi­nas Kir­ki­las, ku­ris, bū­da­mas vy­riau­sy­bės va­do­vu, esant va­di­na­ma­jam 2K pro­jek­tui, daž­nai į žo­džių dvi­ko­vą sto­da­vo su tuo­me­ti­niu kon­ser­va­to­rių ly­de­riu And­riu­mi Ku­bi­liu­mi.

Eksp­rem­je­ras ir Sei­mo vi­ce­pir­mi­nin­kas taip pat pa­si­ge­do ak­ty­ves­nio S. Skver­ne­lio mi­nis­trų ka­bi­ne­to dar­bo ir dau­giau tei­sės ak­tų.

„Ma­no gal­va, vy­riau­sy­bei jau rei­kė­tų pra­dė­ti im­tis rea­lių dar­bų, o ne vie­šų­jų ry­šių ak­ci­jų. Bet, kai rim­tai ne­dir­ba­ma, tuo­met me­na­mą pri­nci­pin­gu­mą be­lie­ka dangs­ty­ti vie­šai­siais ry­šiais“, – ne­slė­pė ap­mau­do G. Kir­ki­las.

Stin­ga pa­tir­ties aukš­ta­jai politikai

Po­li­to­lo­gas Al­gis Kru­pa­vi­čius ne­gai­lė­jo kri­ti­kos ir S. Skver­ne­liui, ir G. Pa­luc­kui. Pa­sak jo, pa­sta­rų­jų die­nų šių dvie­jų po­li­ti­kų re­to­ri­niai ka­rai įro­dė, kad jie abu tu­ri per ma­žai pa­tir­ties vyk­dy­ti po­li­ti­ką aukš­čiau­siu ly­giu.

„Vie­šai aiš­kin­tis san­ty­kius ti­krai ne­de­ra, ir to vie­ša­ja­me gy­ve­ni­me ne­tu­rė­tų bū­ti. O aukš­to­ji po­li­ti­ka rei­ka­lau­ja su­ge­bė­ti ras­ti komp­ro­mi­sus ir bū­ti dip­lo­ma­tais“, – pa­ste­bė­jo po­li­to­lo­gas.