Saugomoms teritorijoms norima daugiau apsaugos
Sei­me ra­do­si idė­ja užd­raus­ti ply­nus miš­kų kir­ti­mus vi­so­se ša­lies sau­go­mo­se te­ri­to­ri­jo­se. Da­bar toks drau­di­mas ga­lio­ja tik na­cio­na­li­niuo­se par­kuo­se.

Teigiama, kad išplėtus draudimą saugomų teritorijų miškai ir jų biologinė įvairovė būtų apsaugoti nuo neigiamo ūkinės veiklos poveikio. Valdančiosios daugumos politikai tokiam pasiūlymui linkę pritarti.

Daugiau ribojimų

Dabartiniame Miškų įstatyme įtvirtintas leidimas apsauginiuose miškuose, išskyrus nacionalinius parkus, vykdyti pagrindinius plynus miškų kirtimus, kurių biržės plotas gali būti iki 5 hektarų. Ūkiniuose miškuose plynų pagrindinių miško kirtimų biržės plotas gali siekti iki 8 hektarų. Plyni pagrindiniai miško kirtimai ūkiniuose miškuose draudžiami tik nacionaliniuose parkuose.

Pasiūlymą drausti plynus kirtimus visose saugomose teritorijose pateikusio parlamentaro Lino Balsio aiškinimu, dabartinė situacija neužtikrina saugomų teritorijų ir jose esančios biologinės įvairovės apsaugos, o aktyvi ūkinė veikla daro žalą biologiniam Lietuvos paveldui.

Todėl jis siūlo visuose III grupės apsauginiuose miškuose apriboti plynus pagrindinius ir atvejinius miško kirtimus, šios grupės miškuose leidžiant tik biologinės įvairovės palaikymo miško kirtimus bei plynus kirtimus apsauginių miškų pelkiniuose ir užmirkusių augaviečių medynuose. Taip pat jis siūlo iki 5 hektarų sumažinti plynų pagrindinių kirtimų plotą ūkiniuose miškuose, o ūkiniuose miškuose, kurie yra saugomose teritorijose, plynus bei atvejinius miškų kirtimus visiškai uždrausti. Šiose teritorijose siūloma leisti tik biologinės įvairovės palaikymo miško kirtimus bei kirtimus pelkinių ir užmirkusių augaviečių medynuose. L. Balsio nuomone, reikėtų įtvirtinti draudimą ūkiniuose miškuose, esančiuose saugomose teritorijose, veisti plantacinius miškus, kuriuose paprastai vykdomas intensyvus ūkininkavimas – siekiama kuo greičiau išauginti kuo daugiau medienos.

Ateities kartoms

L. Balsio tikinimu, imtis priemonių mažinti miškų kirtimą saugomose teritorijose verčia ir neseniai Vyriausybės numatytas miškų kirtimo normų padidinimas 6 procentais. Todėl gali būti, kad plyni miškų kirtimai saugomose teritorijose dar labiau intensyvės.

„Plyni kirtimai jau dabar daro didelę žalą visai miško biologinei įvairovei, ji išstumiama iš įprastų buveinių ir verčiama prisitaikyti prie pakitusių gyvenimo sąlygų. Itin daug žalos plyni kirtimai daro saugomoms teritorijoms priskiriamiems miškams, kuriuose gyvena reti, nykstantys, į Raudonąją knygą įrašyti žinduoliai, paukščiai, vabzdžiai ir kiti gyvi organizmai“, – „Lietuvos žinioms“ tvirtino parlamentaras.

Pasak jo, saugomos teritorijos mūsų šalyje sudaro apie 16 proc. visos Lietuvos teritorijos, o miškai saugomose teritorijose – apie 10 proc. visų šalies miškų. Todėl plynų miškų kirtimų draudimas Lietuvoje itin ryškios įtakos verslui neturėtų, bet būtų laba didelis žingsnis saugant mūsų šalies gamtą.

Seimo narys teigė, kad visuomenė jau piktinasi tuo, kas yra atsitikę Punios šile, Labanoro, Nemuno kilpų regioniniuose parkuose, plynai iškirstų vietų yra Dzūkijos nacionaliniame parke, šalia Čepkelių gamtinio valstybinio rezervato, kur plyti „Natura 2000“ paukščių apsaugai svarbios teritorijos.

„Visai neseniai Dzūkijos nacionaliniame parke nukirstas medis, kuriame buvo į Lietuvos Raudonąją knygą įrašyto jūrinio erelio lizdas. Akivaizdu, kad dabartinė Miškų įstatymo redakcija neužtikrina saugomų teritorijų ir jose esančios biologinės įvairovės apsaugos. Saugomos teritorijos turi būti paliktos išimtinai rekreacijai, saugomų rūšių apsaugai, o ne pasipinigauti iš ūkinės veiklos“, – aiškino L. Balsys.

Prieštaravimų neįžvelgia

Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) direktoriaus pavaduotoja Rūta Baškytė „Lietuvos žinioms“ teigė, jog VSTT pritaria, kad būtų ribojami miškų plyni kirtimai saugomose teritorijose, nes šiuo metu šis procesas yra gana intensyvus. Tačiau apribojimo įvedimas – politikų rankose. „Mums nerimą kelia ir tai, kad kertant miškus saugomose teritorijose yra naudojama miško ruošos technika. Ji gadina ne tik miško paklotę, bet ir visa, kas yra aplinkui, net miško kelius ir takelius“, – kalbėjo R. Baškytė.

Tiesa, anot jos, įstatymuose įtvirtinant draudimą saugomose teritorijose kirsti mišką plynai, reikėtų numatyti išimtis, nes kartais tokie kirtimai yra būtini regykloms formuoti ar kitais atvejais.

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika taip pat tvirtino, jog didelių prieštaravimų dėl pasiūlymo uždrausti plynus miškų kirtimus saugomose teritorijose negirdėjo, tačiau galutinį žodį dėl to turėtų tarti ne politikai, o mokslininkai ir ekspertai – į jų pasiūlymus ir nuomonę reikėtų atsižvelgti Seime priimant sprendimus.

„Seimo nario L. Balsio pasiūlyme pasigedau analizės, kodėl taip reikia daryti. Manau, kad tokia analizė yra būtina. Tikimės, kad ji dar bus atlikta. Politikai gali diskutuoti, bet diskusijos turi būti pagrįstos. Kol kas to pagrindimo nėra“, – dėstė K. Mažeika.

Seimo komiteto vadovo tvirtinimu, gal ir iš tiesų vertėtų saugomose teritorijose uždrausti plynus miškų kirtimus, tačiau būtina atsižvelgti į visas galimas aplinkybes ir palikti galimybę kai kuriais atvejais, pavyzdžiui, praūžus vėtroms ar kitoms stichinėms jėgoms, tinkamai sutvarkyti mišką, jei jame atsirado daug nulaužtų, išverstų medžių.

„Tačiau pats principas, kad jei jau tai saugoma teritorija, tai į ją su pjūklais turėtų būti kuo mažiau kišamasi, manau, turėtų išlikti“, – aiškino K. Mažeika.