Santykių vektorius lieka nepakitęs
San­ty­kius su Ry­tų kai­my­nais drau­ge su už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­tru Li­nu Lin­ke­vi­čiu­mi bei ke­liais am­ba­sa­do­riais va­kar ap­ta­ręs prem­je­ras Sau­lius Skver­ne­lis pa­ti­ki­no, kad jo ir pre­zi­den­tės Da­lios Gry­baus­kai­tės po­zi­ci­ja Ru­si­jos at­žvil­giu ne­prieš­ta­rau­ja vie­na ki­tai.

Prieš susitikimą Vyriausybėje S. Skvernelis akcentavo, kad santykiuose su Rusija svarbu nepažeisti pamatinių principų – žmogaus teisių, tarptautinių susitarimų bei teisės normų. „Tos pozicijos labai aiškiai ir griežtai laikausi“, – teigė premjeras. L. Linkevičius po renginio pareiškė, kad Lietuva neturi priežasčių keisti politinę laikyseną Rusijos atžvilgiu. Pasak ministro, kalbėta apie praktinį lygmenį, „kuriame yra daug ką nuveikti, o kokių nors mūsų politinės laikysenos korekcijų nėra“. Santykių su Rusija atšilimas, ministro žodžiais, galimas tik šios šalies iniciatyva.

Saulius Skvernelis akcentavo, kad santykiuose su Rusija svarbu nepažeisti žmogaus teisių, tarptautinių susitarimų bei teisės normų, Linas Linkevičius po susitikimo teigė, kad Lietuva neturi priežasčių keisti politinę laikyseną Rusijos atžvilgiu.

Kai kuriuos S. Skvernelio pastarojo meto pasakymus Rusijos klausimais ne kartą kritikavo politiniai oponentai.

Pasigedo įžvalgumo

Seimo Europos reikalų komiteto pirmininko Gedimino Kirkilo akimis, premjero dėmesys Rytų politikai yra visiškai dėsningas ir jokių sąmokslo teorijų čia kurti nereikėtų. „Vyriausybės vadovas turi žinoti situaciją Rytų partnerystės santykiuose. Čia yra daug problemų, nes ir pačios šalys labai skirtingos. Gerai, kad premjeras rengia tokius susitikimus ir tariasi“, – sakė G. Kirkilas.

Nors ambasadoriai, pasak jo, nuolat siunčia informaciją, bet „toli gražu ne viską jie gali parašyti“. „Todėl sužinoti apie situaciją iš pirmų lūpų labai naudinga“, – pažymėjo socialdarbietis. Jo nuomone, pats blogiausias dalykas būtų, jei „mes visi čia dėl Rusijos susipriešintume“. „Kremlius to ir siekia. Mūsų jėga yra konsensusas“, – tikino G. Kirkilas.

Užsienio reikalų komiteto nario konservatoriaus Audroniaus Ažubalio teigimu, nors diskusijos apie Rytų partnerystę yra sveikintinas dalykas, premjero intencijos nėra aiškios. „S. Skvernelio bandymai siūlyti tam tikras „inovacijas“ užsienio politikoje matomi nuo metų pradžios. Jos kelia daugiau klausimų, nei yra atsakymų. Galima visaip spekuliuoti, bet prieš artėjančius Lietuvai svarbius rinkimus tai nėra įžvalgi politika“, – „Lietuvos žinioms“ sakė Seimo narys. Jo akimis, gali būti kelios versijos, kodėl premjeras stengiasi švelninti toną Rusijos atžvilgiu. Viena jų – įtakingų šalies verslininkų, turinčių Rusijoje interesų, spaudimas . „Kitas variantas – „balto lapo“ sindromas, kuriuo gal susirgo premjeras. Paprastai politikos naujokas mano, kad jam pavyks padaryti tai, ko dar niekam nebuvo pavykę. Tačiau užsienio politikoje „balto lapo“ nebūna, čia lemia praeitis, dabartis bei ateitis“, – teigė A. Ažubalis. Bet kokiu atveju, pasak jo, tokie žaidimai artėjant kitąmet vyksiantiems trejiems rinkimams „nieko gero pačiai Lietuvai nežada“.

Rengiasi rinkimams

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojo Lauryno Jonavičiaus teigimu, pasitarimas Vyriausybėje neturėtų stebinti, nes premjeras taip pat yra užsienio politikos vykdytojas. „Be to, Rytų partnerystė yra vienas mūsų užsienio politikos prioritetų. Kyla klausimas, kodėl susitikimas surengtas tik dabar“, – svarstė politologas.

Jo nuomone, S. Skvernelio aktyvumą, siekį „turėti savo žodį užsienio politikoje“ lemia artėjantys prezidento rinkimai, kuriuose jis greičiausiai ketina dalyvauti. Premjero užuominos apie galimybę švelninti bendravimo su Rusiją toną turėtų imponuoti nostalgiją seniesiems laikams vis jaučiantiems būsimiems rinkėjams. „Kol kas ženklų, kad būtų kita priežastis, nėra“, – pabrėžė L. Jonavičius. Pasak jo, Lietuvoje kylančias diskusijas ar nesutarimus Rusijos atžvilgiu seka ir propagandos tikslais išnaudoja tos šalies žiniasklaida.

Sulaukė kritikos

Šių metų pradžioje S. Skvernelis paragino atnaujinti politinius kontaktus su Rusija. Prezidentė tokią premjero poziciją sukritikavo. Vyriausybės vadovo ir jo rėmėjų teigimu, bendravimo kanalai būtini veiksmingai politikai vykdyti bei spręsti problemoms, su kuriomis susiduria šalies gyventojai, įmonės, įstaigos ar organizacijos, galbūt glaudesniems ryšiams su Rusijos Karaliaučiaus kraštu užmegzti. Nevienareikšmių vertinimų sulaukė ir premjero pasakymas apie saugumo agento Sergejaus Skripalio bei jo dukters apnuodijimą Jungtinėje Karalystėje. Pasak jo, „yra labai didelė tikimybė, kad tai padaryta iš Rusijos, bet didelė tikimybė nėra visiškas, šimtaprocentinis fakto patvirtinimas“.